- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-717-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01193-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Projektų rengimo centras“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irmanto Šulco,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų rengimo centras“ ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų rengimo centras“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Tiksli forma“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Projektų rengimo centras“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė: 1) pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė1) atliktą vienašališką viešojo pirkimo 2021 m. sausio 20 d. Projektavimo paslaugų sutarties Nr. A64-32/21 (toliau – Sutartis) nutraukimą 2022 m. rugsėjo 2 d. raštu neteisėtu; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės1 86 438,90 Eur be PVM už iki Sutarties nutraukimo suteiktas paslaugas, kaip nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ūkio subjektų grupė, kurią sudarė ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Tiksli forma“ (toliau – ir trečiasis asmuo), ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (toliau – ir atsakovė2) 2021 m. sausio 20 d. sudarė Sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei1 šias paslaugas: 1) sporto paskirties pastato (Ledo arenos) Jotvingių g. 1, Vilniuje, statybos projekto (techninio projekto ir darbo projekto sklypo plano, architektūros, konstrukcijų, interjero dalių) parengimas; 2) statinio informacinio modelio (BIM) parengimas; 3) statybą leidžiančio dokumento gavimas; 4) statinio projekto vykdymo priežiūra. Sutartis įsigaliojo 2021 m. sausio 25 d. ieškovei pateikus Sutarties įvykdymo užtikrinimą techninio projekto parengimo paslaugų laikotarpiui – laidavimo raštą.
3. Atsakovė1 2022 m. rugsėjo 2 d. raštu informavo ieškovę, kad, ji, vadovaudamasi Sutarties 8.2.1 ir 8.2.6 papunkčiais, nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. vienašališkai nutraukia Sutartį, nes ieškovė, sutartinius įsipareigojimus turėjusi įvykdyti iki 2022 m. birželio 30 d., nėra pateikusi laidavimo rašto pratęsimo, kurio galiojimas baigėsi 2022 m. kovo 25 d. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 7 d. raštu informavo atsakoves, kad nesutinka su vienašališku Sutarties nutraukimu ir siūlė nutraukti Sutartį bendru sutarimu, atlyginant ieškovės Sutarties vykdymo metu patirtas sąnaudas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 26 d. sprendimu priėmė ieškinio atsisakymą dėl 5 010 Eur sumos priteisimo iš atsakovės1 ir šią bylos dalį nutraukė. Teismas ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino atsakovės1 atliktą vienašališką Sutarties nutraukimą 2022 m. rugsėjo 2 d. raštu neteisėtu; 2) priteisė ieškovei iš atsakovės1 57 000 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 522,47 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Šalies argumentai
5. Ieškovė apeliaciniame skunde prašė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės1 buvo priteista 57 000 Eur nuostolių atlyginimo, pakeisti ir priteisti ieškovei iš atsakovės1 81 428,90 Eur nuostolių atlyginimą. Atsakovė1 apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas pripažįstant Sutarties nutraukimą neteisėtu ir iš atsakovės1 priteistas ieškovei nuostolių atlyginimas su palūkanomis bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl šių reikalavimų atmesti kaip nepagrįstą.
6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. spalio 3 d. nutartimi atidėjo sprendimo (nutarties) priėmimą ir paskelbimą 2023 m. spalio 26 d. 16 val.
Žemesnės instancijos teismas
7. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. spalio 25 d. gautas atsakovės1 prašymas atnaujinti apeliacinį procesą civilinėje byloje, patvirtinti taikos sutartį, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. priimtą sprendimą ir civilinę bylą nutraukti.
8. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. spalio 25 d. taip pat gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Tiksli forma“ raštas, kuriame nurodoma, kad su ieškovės ir atsakovių teismui pateikta taikos sutartimi yra susipažinusi ir neprieštarauja jos tvirtinimui apeliacinės instancijos teisme.
9. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino ir, išnagrinėjęs prašymą patvirtinti taikos sutartį, procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2023 m. spalio 31 d. 14 val.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas patvirtinti taikos sutartį tenkinamas
Žemesnės instancijos teismas
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis.
11. Nagrinėjamu atveju šalys 2023 m. spalio 25 d. sudarė taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti. Taikos sutarties (toliau – ir Taikos sutartis) 2.4 papunktyje šalys patvirtino, kad joms žinomos civilinės bylos nutraukimo, sudarius taikos sutartį, procesinės pasekmės (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartį pasirašė įgaliojimus turintys asmenys.
12. Šalys taikos sutartyje nurodo, kad susitaria, teisėjų kolegijos nuomone, dėl byloje pareikšto ieškinio dalyko – reikalavimo pripažinti ginčo sutarties nutraukimą atsakovės1 2023 m. rugsėjo 2 d. raštu neteisėtu – atsakovės1 pripažinimą ir dėl minėto rašto negaliojimo nuo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, kartu dėl sutarties vykdymo atnaujinimo (siekimo išsaugoti sutartį), sutarties ir jos vykdymo sąlygų pakeitimo (modifikavimo) (Taikos sutarties 1.1; 1.1.4; 1.1.5 papunkčiai), atsižvelgus į ginčo teisme nagrinėjimo laikotarpį ir teisinius padarinius (būtinas naujas įvykdymo užtikrinimas ir ankstesnės pretenzijos draudimo kompanijai pagal laidavimo raštą atšaukimas (Taikos sutarties 1.2 ir 1.3 papunkčiai), pirkimo paslaugos kainos – 401 450 Eur su PVM, dėl rinkoje tokios paslaugos kainų pokyčio, taip pat taikos sutartimi koreguojami terminai dėl paslaugos atlikimo, atsižvelgiant į 2022 m. kovo 3 d. suderintas projektinius pasiūlymus, kitos sąlygos, taip pat dėl reikalavimo atlyginti nuostolius pagal teismo sprendime nustatytą žalos atlyginimo dydį įvykdymo (Taikos sutarties 1.1, 1.5 papunkčiai).
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos pobūdį (ginčas kilęs dėl sutarties, sudarytos vadovaujantis viešųjų pirkimų teisiniais santykiais, vykdymo ir nutraukimo teisėtumo) bei šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, pažymi, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgta į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) teisinį reguliavimą. Nagrinėjamu atveju, nors viešųjų pirkimų bylose teismas iš principo gali tvirtinti tiekėjo ir perkančiosios organizacijos sudarytą taikos sutartį, tačiau šiame kontekste kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių pobūdžio ir svarbos bei teisinio viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo ir šių santykių reguliavimo teismai, spręsdami šiuos ginčus, ribojami nutraukti procesą kitais atvejais leistinomis priemonėmis (pvz., taikos sutarties tvirtinimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015); teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms VPĮ normoms ir principams bei viešajam interesui, ar ja nesukuriama tokia tvarka, kad viešojo pirkimo procedūros toliau būtų vykdomos ne pagal VPĮ teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017).
Žemesnės instancijos teismas
14. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją (perkantįjį subjektą) saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; nors, pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas; viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).
15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad taikos sutartimi yra siūloma pakeisti Sutartyje nustatytą Pirkimo kainą ir sutartų atlikti darbų terminus. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios taikos sutarties sąlygos pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus nepažeidžia imperatyvių VPĮ reikalavimų, be to, tai neprieštarauja ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio normoms, nes pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y. ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, matyti, kad šalims vykdyti sutartį dėl objekto buvo sudėtinga, ieškovė rėmėsi tuo, kad atsakovės netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, nors CK 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 6.702 straipsnio 3 punkto nuostatos imperatyviai nurodo tiek rangovo, tiek užsakovo pareigas bendradarbiauti vykdant projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį.
16. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.
17. Nagrinėjamu teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties sąlygų modifikavimą lemia sutarties vykdymo išsaugojimo principas, tačiau susitarimas dėl sąlygų pakeitimo taip pat neturi prieštarauti imperatyvioms įstatymo teisės normoms ir viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties sąlygoms. Sutarties pakeitimo pagrindai yra nustatyti Sutarties 10 skirsnyje. Vertindama taikos sutarties sąlygų atitiktį VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal Sutarties 10.1 papunktį Sutarties keitimas jos galiojimo laikotarpiu galimas neatliekant naujos pirkimo procedūros vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis bei aplinkybėmis, kurios Sutartyje nustatytos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai. Nors toks pakeitimo pagrindas yra laikytinas pakankamai plačiu vertinimo prasme, tačiau šiuo atveju nagrinėtina, ar sutarties pakeitimu tiekėjas atsiduria palankesnėje padėtyje, negu būtų buvęs tinkamai įvykdžius Sutartį. Tokiu atveju būtų pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principai, nes ieškovė potencialiai atsidurtų palankesnėje padėtyje lyginant su kitais viešajame pirkime dalyvavusiais tiekėjais.
18. Sutartyje numatyta, kad pradinė Sutarties kaina yra 329 950 Eur, o Taikos sutarties 1.1.1 papunktyje šalys susitarė, kad Sutarties kaina yra 401 450 Eur su PVM, iš kurių 210 000 Eur – už Techninio projekto parengimą, 110 000 Eur – už teigiamą ekspertizės aktą, 15 460 Eur – už statybą leidžiančio dokumento gavimą, 65 990 Eur – už projekto vykdymo priežiūrą. Į šią kainą taip pat įeina visi šių Paslaugų suteikimui reikalingi atlikti tyrimai, projektinės dokumentacijos derinimas, visi mokesčiai ir visos Projektuotojo išlaidos, reikalingos tinkamam ir visiškam Sutarties įvykdymui, įskaitant draudimo išlaidas ir kiti būtini veiksmai, reikalingi šiai Sutarčiai įvykdyti. Pažymėtina, kad palyginus Sutartyje ir Taikos sutartyje nurodytą pradinę sutarties kainą, gaunamas 21,66 procentų kainos padidėjimas, nors pagal VPĮ 89 straipsnio2 dalies 2 punktą leidžiamas tik 15 procentų sutarties vertės padidėjimas. Tačiau šiuo, teisėjų kolegijos vertinimu, išskirtiniu atveju, Sutarties kainos padidėjimą, sutarties šalys sieja su dėl užsitęsusio teisminio ginčo metu pakitusiomis paslaugos rinkos kainomis, kai siekia sutarties vykdymo atnaujinimo, kuri buvo nutraukta atsakovės1 2022 m. rugsėjo 2 d. raštu ir ieškovei 2022 m. rugsėjo 20 d. kreipusis į teismą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
19. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo ekspertizė. Teismo ekspertizės akte, įvertinus byloje esančius duomenis, buvo padaryta išvada, jog ieškovė parengė techninio projekto bendrąją dalį, architektūros ir sklypo plano dalis, gaisrinės saugos dalį, technologijos dalį, konstrukcijų dalį, lauko dujotiekio dalį, dujotiekio dalį, elektrotechninę dalį, apsauginės signalizacijos dalį, lauko elektrotechninių ryšių dalį, elektroninių ryšių dalį, gaisrinės signalizacijos dalį, įgarsinimo ir multimedijos dalis, kurių bendra vertė yra 77 948,90 Eur be PVM, neįtraukiant į šią sumą išlaidų želdinių būklės dendrologiniam vertinimui ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai (3 480 Eur be PVM). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė Sutarties nutraukimo dieną faktiškai buvo atlikusi Techninio projekto rengimo darbų už 136 002,10 Eur (54 753,20 Eur + 77 948,90 Eur + 3 480 Eur). Nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik teismo eksperto Dr. Dariaus Kalibato 2023 m. balandžio 28 d. teismo ekspertizės akto išvados, bet ir ieškovės pateikti ieškovės pasitelktų trečiųjų asmenų (subrangovų) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios patvirtina, jog ieškovė buvo faktiškai atlikusi apie 80 procentų darbų. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant pasikeitusiai ekonominei situacijai (padidėjus statybos projektavimo rangos darbų kainoms), naujo pirkimo procedūrų inicijavimas dėl pirkimo objekto neužtikrintų perkančiosios organizacijos lėšų racionalaus panaudojimo principo, nes atsakovė1 ne tik turėtų tikslinti pirkimo paslaugos poreikio turinį bei administruoti naują pirkimą, bet ir atsižvelgti į paslaugos rinkos konkurencingas kainas, kurioms įtakos gali turėti ir besikeičiantis projektavimo paslaugos teisinis reglamentavimas, todėl pripažintina, kad galimos daug didesnės išlaidos, negu nurodomas nežymus 15 proc. kainos viršijimas (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, daro išvadą, kad taikos sutartimi atliekami Sutarties pakeitimai, siekiant išsaugoti ir vykdyti sutartį, atitinka VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir sutartyje nustatytas sąlygas, todėl yra galimi. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nusprendžia, kad Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl ji gali būti tvirtinama šalių sulygtomis sąlygomis (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
21. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 proc. pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu byla šioje dalyje nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2023 m. rugpjūčio 25 d. AB Swedbank vietiniu mokėjimu Nr. ASD716 sumokėjo 550 Eur žyminio mokesčio, todėl jai grąžintina dalis (75 proc.) šio žyminio mokesčio, t. y. 412,50 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Atsakovė1 2023 m. rugpjūčio 30 d. sumokėjo 1 299 Eur žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas ZM20665), todėl jai grąžintina dalis šio žyminio mokesčio – 974,25 Eur.
23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, užkertančių kelią tvirtinti taikos sutartį, šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinys, naikintina ir ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
24. Šalys Taikos sutartyje nenurodė pozicijos dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo, todėl teisėjų kolegija ieškovės ir atsakovių patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo nesprendžia (CPK 94 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2, 3 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. sprendimo dalį, kuria pripažintas atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atliktas vienašališkas Sutarties nutraukimas 2022 m. rugsėjo 2 d. raštu neteisėtu bei priteistas 57 000 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 10 522,47 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Patvirtinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų rengimo centras“, juridinio asmens kodas 300612420, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“, juridinio asmens kodas 120750163, (toliau ir – Šalys) 2023 m. spalio 25 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis) tokiomis sąlygomis:
A. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, ir ūkio subjektų grupė, kurią sudarė UAB „Projektų rengimo centras“ ir UAB „Tiksli forma“, atstovaujama UAB „Projektų rengimo centras“, 2021 m. sausio 20 d. pasirašė projektavimo paslaugų sutartį Nr. A64-32/21 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu UAB „Projektų rengimo centras“ įsipareigojo suteikti paslaugas: sporto paskirties pastato (7.14) (Ledo arenos) Jotvingių g. 1, Vilniuje, statybos projekto (techninio projekto ir darbo projekto sklypo plano, architektūros, konstrukcijų, interjero dalių) parengimas; statinio informacinio modelio (BIM) parengimas; statybą leidžiančio dokumento gavimas; statinio projekto vykdymo priežiūra;
B. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. A51-126384/22(3.3.11.1E-AD24) informavo UAB „Projektų rengimo centras“ apie vienašališką Sutarties nutraukimą dėl esminių Sutarties pažeidimų, vadovaudamasi Sutarties 8.2.1 bei 8.2.6 papunkčiais;
C. UAB „Projektų rengimo centras“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir civilinėje byloje Nr. e2-1084-855/2023 (toliau – Civilinė byla) pareikštu ieškiniu atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, trečiasis asmuo UAB „Tiksli forma“, prašė: 1) pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atliktą vienašališką Sutarties nutraukimą 2022 m. rugsėjo 2 d. raštu neteisėtu; b) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 81 428,90 Eur be PVM už iki Sutarties nutraukimo suteiktas paslaugas, kaip nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas;
D. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 26 d. sprendimu UAB „Projektų rengimo centras“ ieškinį tenkino iš dalies – pripažino atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atliktą vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisė UAB „Projektų rengimo centras“ iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 57 000 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius eurų) nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. rugsėjo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 522,47 Eur (dešimt tūkstančių penkis šimtus dvidešimt du tūkstančius eurų 47 euro centų) bylinėjimosi išlaidų;
E. Šalys, įvertinusios Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. sprendime įvertintas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, siekdamos užbaigti Civilinėje byloje kilusį ginčą taikiai, abipusių nuolaidų būdu pasiekė susitarimą dėl tokių abipusiškai priimtinų taikos sutarties sąlygų:
1.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija šios Taikos sutarties sudarymo tikslu patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. raštas Nr. A51-126384/22(3.3.11.1E-AD24), kuriuo Sutartis buvo vienašališkai nutraukta, yra negaliojantis nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos. Šalys sutaria ir įsipareigoja toliau vykdyti Sutartį joje numatytomis ir Taikos sutartyje sutartomis šiomis sąlygomis:
1.1.1. Įvertinus projektavimo paslaugų kainų rinkoje pabrangimą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu, Sutarties 1.4 papunktis keičiamas: „Sutarties kaina yra 401 450 Eur su PVM (keturi šimtai vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt Eur 00 ct), iš kurių 210 000 Eur – už Techninio projekto parengimą, 110 000 Eur – už teigiamą ekspertizės aktą, 15 460 Eur už statybą leidžiančio dokumento gavimą, 65 990 Eur – už projekto vykdymo priežiūrą. Į šią kainą taip pat įeina visi šių Paslaugų suteikimui reikalingi atlikti tyrimai, projektinės dokumentacijos derinimas, visi mokesčiai ir visos Projektuotojo išlaidos, reikalingos tinkamam ir visiškam Sutarties įvykdymui, įskaitant draudimo išlaidas ir kiti būtini veiksmai, reikalingi šiai Sutarčiai įvykdyti“.
1.1.2. Įvertinus užsitęsusį šalių ginčą Civilinėje byloje dėl Sutarties vykdymo, Sutarties 2.1 papunktis keičiamas: „Techninio projekto parengimo bendras terminas – 260 darbo dienų nuo Taikos sutarties 1.2 papunktyje numatyto įsipareigojimo pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą dienos. Ekspertizės ir statybą leidžiančio dokumento gavimo terminai į šį terminą nėra įskaičiuojami“.
1.1.3. Šalys sutaria, kad vykdant Sutartį UAB „Projektų rengimo centras“ Techninį projektą turi rengti vadovaudamasi 2022 m. kovo 3 d. suderintais projektiniais pasiūlymais Nr. PSP-100-220301-00999.
1.1.4. Iš Sutarties objektu esančių paslaugų apimties naikinamas UAB „Projektų rengimo centras“ įsipareigojimas parengti Darbo projektą, bei atitinkamai iš Sutarties naikinamos visos Šalių su Darbo projekto parengimu susijusios teisės ir pareigos.
1.1.5. Už UAB „Projektų rengimo centras“ suteiktas Paslaugas vykdant Sutarties ir šios Taikos sutarties nuostatas, atsiskaitoma Sutarties 3 skyriuje nustatyta tvarka.
1.2. Atsižvelgdamos į tai, kad šios Taikos sutarties pasirašymo metu Sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimo terminas yra pasibaigęs, tačiau Sutarties 12.3 papunktis imperatyviai numato, kad Projektuotojo sutartinių įsipareigojimų vykdymas turi būti užtikrintas visą Sutarties galiojimo laikotarpį: UAB „Projektų rengimo centras“ įsipareigoja pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Sutarties įvykdymo užtikrinimą – užstatą, atitinkantį Sutarties 12 skyriuje nustatytas sąlygas, per 3 darbo dienas nuo Taikos sutarties 1.5 papunktyje nurodyto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsipareigojimo įvykdymo. Užstatas sumokamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos banko sąskaitą Nr. LT07 7180 3000 0113 0388 AB Šiaulių banke, arba LT50 4010 0424 0394 3983 Luminor Bank AB banke. Šalys sutaria, kad UAB „Projektų rengimo centras“ šiame punkte nustatyto įsipareigojimo dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo neįvykdžius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgyja teisę nutraukti Sutartį vienašališkai, vadovaudamasi Sutarties 8.2.6 papunkčiu.
1.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisako 2022 m. birželio 13 d. pateiktos pretenzijos Nr. A51-83904/22(3.3.2.26E-AD) draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ „Dėl reikalavimo mokėti pagal 2021 m. sausio 26 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 676632816“.
1.4. UAB „Projektų rengimo centras“ atsisako civilinėje byloje pareikštų reikalavimų dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 81 428,90 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo.
1.5. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atlygina UAB „Projektų rengimo centras“ civilinėje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas sumas (Taikos sutarties preambulės D dalis), jas sumokėdama į UAB „Projektų rengimo centras“ banko sąskaitą Nr. LT13 7300 0100 9707 0341, per 10 dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Šios sumos sumokėjimas nemažina Projektuotojui mokėtinų sumų pagal Sutartį ir Taikos sutartį.
Civilinės bylos dalį pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų rengimo centras“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir 81 428,90 Eur nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Tiksli forma“, nutraukti.
Kitą sprendimo dalį, kuria bylos dalis nutraukta dėl 5 010 Eur reikalavimo, palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Projektų rengimo centras“, juridinio asmens kodas 300612420, 412,50 Eur (keturis šimtus dvylika eurų ir 50 centų) žyminio mokesčio.
Grąžinti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188710061, (juridinio asmens kodas 300582201) 974,25 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 25 centus) žyminio mokesčio.