- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-08
- Bylos Nr.
- 2-143-726/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Bugelevičienė
- Ieškovas
- ABIf P
- Atsakovas
- UAB „Eurovista ir Ko“
- Trečiasis asmuo
- AB „City Service“, A. P.
- Advokatai
- Raivydas Rukštelė, Sandra Ponelienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ABIf P&C Insurance AS ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, pareikštą atsakovui UAB „Eurovista ir Ko“, tretieji asmenys AB „City Service“, A. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 26351,11 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad 2005-02-11 tarp draudiko ABIf P&C Insurance AS (sutarties sudarymo dieną UAB „If draudimas) ir draudėjo A. P. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (toliau vadinama Draudimo sutartimi), pagal kurią remiantis Gyventojų turto draudimo taisyklėmis Nr.017 buvo apdraustas nuo gaisro, gamtinių jėgų ir kitų žalų butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2006-03-15 įvykus draudiminiam įvykiui – užliejus butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas remdamasis Draudimo sutartimi, draudimo taisyklėmis Nr.017, 2006-04-24 žalos apskaičiavimo išvada bei remonto darbų sąmata Nr. S001, išmokėjo draudėjui A. P. 26351,11 Lt. Nurodo, kad dėl atsakovo kaltės ieškovo patirtų faktinių nuostolių suma sudaro 26351,11 Lt. Sutinkamai su CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, kurios numato, jog jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, prašo patirtų nuostolių sumą priteisti iš atsakovo.
Atsakovas UAB „Eurovista ir Ko“ su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas neginčija draudiminio įvykio fakto, tačiau iš esmės ginčija nuostolių, kuriuos patyrė tretysis asmuo A. P., dydį bei jo pagrįstumą.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo AB „City Service“ atsiliepime į ieškinį palaiko ieškovo reikalavimus, nurodydamas, kad įvykusi avarija buvo ne AB „City Service“ priežiūros ribose, tai yra ne namo bendrose inžinerinėse sistemose, už avarijos likvidavimą ir jos padarinius atsako užliejusio buto valdytojas UAB „Eurovista ir Ko“, nes jis, tai yra atsakovas, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Tretysis asmuo A. P. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų nepateikė.
Byla nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, jokių prašymų negauta.
Šalims buvo pasiūlyta pateikti teismui visus įrodymus, reikalingus bylai išnagrinėti. Šalių atstovai pareiškė, kad yra pilnai pasirengę bylos nagrinėjimui, prašymų dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos ar jų išreikalavimo nepareiškė. Byla nagrinėjama atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2005 m. vasario 11 d. tarp draudiko UAB „If draudimas“ ( teisių perėmėja ABIf P&C Insurance AS) ir draudėjo A. P. buvo sudaryta turto draudimo nuo gaisro, gamtinių jėgų ir kitų žalų sutartis, kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., 58-59 b.l.). Tretysis asmuo AB „City service", gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, 2006-03-21 gavo 39-jo buto, nuosavybės teise priklausančio UAB „SEB VB lizingas“ ir finansinės nuomos (lizingo) sutarties pagrindu valdomo atsakovės UAB „Eurovista ir Ko“, pranešimą dėl pakartotinės vandentiekio sistemos bute avarijos, sudarė komisiją ir 2006-03-22 atliko pranešimo tyrimą. Šios komisijos 2006-03-22 akte nurodyta, jog dėl 39-ajame bute įvykusios pakartotinės vandentiekio sistemos avarijos, kurią sukėlė trūkusi vandens žarnelė į maišytuvą po praustuve sanitariniame mazge, buvo užlietos 37-ojo buto gipso kartono lubos bei sienos, peršlapęs kilimas ir grindys.
Nekilnojamojo Turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausančios savininkui UAB „SEB VB Lizingas, 2004-07-28 finansinės nuomos (lizingo) sutarties Nr. 2004-070011 pagrindu yra perimtos valdyti ir naudotis atsakovo UAB „Eurovista ir Ko“ ( 1 t., 19-22 b.l.). Todėl darytina išvada, kad atsakovas UAB „Eurovista ir Ko“ prisiėmė visas, šios sutarties pagrindu kylančias turto valdytojo teises ir pareigas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2006-03-15 draudėjas A. P. pranešė draudikui UAB „If draudimas“ apie įvykį. Pranešime nurodyta, kad 2006-03-15 rytą A. P. pastebėjo gyvenamajame kambaryje lubose per priešgaisrinį daviklį bei šviestuvą lašant vandenį ant kilimo, vanduo taip pat bėgo sienomis. Draudėjas A. P. iškarto, tai yra tą pačią dieną pranešė draudikui apie įvykį bute ir nurodė, kad dėl užliejimo sugadintas kilimas, lubos ir sienos, tačiau apie buto grindų užliejimo fakto draudėjas nenurodė (1 t., 60 b.l.). Ieškovo UAB „If draudimas“ atstovas Kęstutis Daukšys 2006-03-15, tai yra tą pačią dieną po pranešimo, apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) name esantį 37-ąjį butą ir Pastatų sugadinimo-sunaikinimo akte konstatavo, kad šlampa kambario lubos ir sienos, vanduo sunkiasi iš viršuje esančio 39-ojo buto, vanduo sunkiasi pro šviestuvo angą, bėga ant sienų, sušlapęs kilimas (1 t., 61 b.l.). Ieškovas UAB „If draudimas“ pripažino 2006-03-15 dienos įvykį draudiminiu ir, remdamasis 2006-04-24 žalos skaičiavimo išvada bei remonto darbų sąmata Nr. S001, 2006-04-25 (mokėjimo nurodymas Nr. 000562567) nukentėjusio buto savininko A. P. patirtų nuostolių sumą įvertino 24581,11 Lt, iš kurios, pervedant pinigus į draudėjo A. P. sąskaitą, priešpriešinių Draudiko ir Draudėjo reikalavimų pagrindu, išskaitė 230 Lt sumą, kaip Draudėjo dviejų mėnesių mokestinį įsiskolinimą Draudikui pagal sudarytąją draudimo sutartį ( 1 t., 66,67,73 b.l.). Ieškovas, remdamasis draudimo Taisyklių Nr. 017 44 punktu, kuris numato draudiko pareigą į nuostolio sumą įtraukti protingas draudėjo ir jo šeimos gyvenamosios vietos nuomos ir persikraustymo išlaidas kol pastatas bus suremontuotas ar pastatytas iš naujo, atlygino draudėjui 2000 Lt už kito buto nuomą apdraustojo buto remonto metu. Ieškovo teigimu, jo patirtų faktinių nuostolių suma sudaro 26351,11 Lt.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalys numato, jog jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Darytina išvada, kad ieškovas, išmokėjęs draudėjui A. P. draudimo išmoką bei kito buto nuomos išlaidas, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, šiuo atveju iš UAB „Eurovista ir Ko“.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246-6.250 straipsniuose yra nurodytos sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (neveikimas), kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsirandančios žalos. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos keturios aukščiau išvardintos teisinės aplinkybės. Turto sugadinimo atveju, kai butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų, asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo valdomo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo valdomas butas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Byloje nustatytas 37-jo buto užpylimo šaltinis ir buto užpylimo priežastis, ir dėl to tarp šalių ginčo nėra. Teismas sprendžia, kad yra įrodytos keturios aukščiau išvardintos teisinės aplinkybės - atsakovo neteisėti veiksmai, atsakovo kaltė, ieškovui kilusi žala, priežastinis ryšys tarp ieškovui padarytos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Tarp šalių yra kilęs esminis ginčas tik dėl patirtos žalos dydžio (nuostolių). Patirtos žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai – protingos išlaidos, susijusios su civiline atsakomybe ir žalos įvertinimu ( CK 6.249 str. 4d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja atlyginti nuostolius, kurie susidarė išmokėjus draudėjui A. P. 26351,11 Lt dydžio draudimo išmoką ir jo protingas išlaidas kito buto nuomai. Patirtos žalos dydį ieškovas įrodinėja rašytiniais įrodymais 2006-03-15 A. P. pranešimu apie draudiminį įvykį, 2006-03-15 pastatų sugadinimo- sunaikinimo aktu, 2006-04-24 žalos apskaičiavimo išvada, lokaline UAB „Via maris“ bei turto ekspertizės išvadomis. Ieškovo atstovas teismo posėdyje negalėjo nurodyti, iš ko konkrečiai susideda reikalaujama priteisti suma, paaiškindamas, kad ieškovui draudėjas A. P. pateikė UAB „Via Maris“ lokalinę sąmatą Nr. S00, draudimo bendrovė ją sumažino ir taip buvo pasiektas kompromisas tarp draudiko ir draudėjo dėl išmokėtinos sumos dydžio.
Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs tik su sugadinimų pašalinimu, todėl visi sąmatoje nurodyti darbai turi būti susiję su sugadinimų pašalinimu. Sąmatoje nurodžius darbus, nesusijusius su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas teismui sumažinti žalos atlyginimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Atsakovas nurodo, kad ieškovo pateikta draudėjo A. P. buto remonto darbų sąmata nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, nes į ją įtraukti nesusiję su sugadinimų pašalinimu grindų remonto darbai. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas tokiai išvadai, ir mano, kad ne visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su buto sugadinimų pašalinimu. Teismas pažymi, kad nė viename iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra konstatuota, jog po užpylimo nepataisomai buvo sugadintos buto grindys. Teismo vertinimu, faktas, kad grindys ir kilimas buvo sušlapę, neduoda pagrindo išvadoms, jog būtina buvo keisti naujomis ir buto grindis ( 2006-03-15 draudėjo A. P. pranešimas draudikui apie įvykį; Turto žalų eksperto Kęstučio Daukšio 2006-03-15 apžiūros aktas; AB „City service", namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorės 2006-03-22 aktas). Teismas įvertina ir byloje ieškovo pateiktas fotonuotraukas, iš kurių galima spęsti apie tekančio sienomis vandens intensyvumą (1 t. 74-76 b.l.). Šios nuotraukos patvirtina 2006-03-15 draudėjo A. P. pranešime draudikui apie įvykį, Turto žalų eksperto Kęstučio Daukšio 2006-03-15 apžiūros akte nustatytas aplinkybes, kad vanduo tik sunkėsi iš aukščiau esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad besisunkiantį į jo butą vandenį buto savininkas draudėjas A. P. pastebėjo iškarto, tai yra tos pačios dienos rytą, todėl turėjo galimybę ir tuo pačiu pareigą nedelsiant imtis kuo skubesnių priemonių žalingoms pasekmėms užkirsti. Todėl teismas atsižvelgia į tai, kaip pats nukentėjusysis elgėsi po avarijos ir kokių priemonių ėmėsi, kad sumažinti galimą žalą. Kaip matyti iš 2006-03-22 „City Service" atstovų 2006-03-22 surašyto apžiūros akto (jis surašytas praėjus savaitei po avarijos ir buto užliejimo), namo administratoriaus atstovai administratorė ir santechnikas apsilankę užlietame bute po savaitės konstatavo, kad bute peršlapęs kilimas ir grindys. Iš to sektų, kad ir pats nukentėjusysis nepasirūpino, kad kilimas būtų pašalintas ir būtų nusausintos grindys, o draudiko atstovas, 2006-03-15 apžiūrėjęs užlietą butą, taip pat jokių privalomų nurodymų draudėjui A. P. nedavė. Lietuvos Respublikos CK 6.282 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
Turto ekspertizės akte nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), nauji atkūrimo kaštai, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, pagal 2006 metų spalio mėnesio kainų lygį sudaro 24,012 Lt, tai yra beveik sutampa su išmokėtos draudimo išmokos dydžiu. Tačiau teismas atsižvelgia į Turto ekspertizės išvadą ir teismo posėdyje dalyvavusio eksperto paaiškinimą, jog ekspertas nematė buto po įvykusios vandentiekio avarijos ir apie pažeidimų mastą galį spręsti tik pagal jam pateiktuose dokumentuose užfiksuotus duomenis, o norint nustatyti tikrąjį žalos dydį reikėjo po avarijos atlikti apdailos medžiagų tyrimą, iš kurio būtų paaiškėję apdailai naudotų medžiagų charakteristikos, pažeidimų laipsnis, o taip pat kurios statybinės (apdailos) konstrukcijos turėjo būti keičiamos naujomis, o kurios tik remontuojamos. Iš turto ekspertizės akto išvadų taip pat seka, kad detalų buto pažeidimų mastą patikrinti (retrospektyviai) pagal dokumentus negalima, tai iškarto po avarijos galėjo atlikti licencijuoti statybos ekspertai, kurie būtų nustatę atlikti apdailos medžiagų pažeidimo laipsnį (Turto ekspertizės išvadų 2 atsakymas). Iš teismui pateiktos UAB „Via maris" sąmatos matyti, kad apdailintų parketo lentų danga kainuotų 12927,87 Lt. Ieškovui neįrodžius, kad grindų dangos keitimas iš tikrųjų buvo būtinas, ieškovo reikalaujama nuostolių atlyginimo suma mažintina 12927,87 Lt. Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kokia grindų danga buvo sudėta 37-jame bute iki vandentiekio avarijos. Ieškovo pateikta PVM sąskaita - faktūra Nr. 000194, kuri ieškovo teigimu patvirtina, kad ant grindų iki užliejimo buvo sudėtos brangios parketlentės, yra išrašyta visai kitam asmeniui A. P.. Ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kaip A. P., apskritai, yra susijęs su A. P.. Todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad pagal šią ieškovo pateiktą sąskaitą buvo įsigytos ir A. P. bute sudėtos parketlentės. Šalis privalo pateikti įrodymus, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu. Jeigu šalis tokių įrodymų nepateikia, tai teismas turi pagrindą atmesti tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas kaip neįrodytas priežastiniu ryšiu su sugadinimais. UAB „Via Maris“ sąmatoje nurodyta, kad A. P. naujų grindų iš parketlenčių sudėjimas kainuotų 12927,87 Lt. Jokių įrodymų apie tai, kad po įvykio grindys 37-jame bute būtų pakeistos, byloje taip pat nepateikta. Todėl darytina išvada, kad reikalavimas atlyginti žalą, susijusią su grindų pakeitimu, yra nepagrįstas, kadangi nėra įrodytas žalos atsiradimo faktas, grindų keitimo faktas.
Nustatydamas neteisėtus veiksmus kaip pagrindą žalai atlyginti buto užpylimo atveju, teismas konstatuoja, jog atsakovas pažeidė pareigą nedaryti kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtą bei juo disponuojant. Ieškovas įrodė, kad A. P. turtas buvo sugadintas dėl realiai buvusio užliejimo, o nustatydamas priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos klausimą teismas konstatuoja, jog atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė nuostolius.
Iš Turto ekspertizės akto seka, kad buto remonto kaštai sudaro 24012 Lt. Iš šios sumos išskaičiavus apdailintų parketo lentų dangos kaštus 12927,87 Lt, iš atsakovo ieškovui priteistina likusi 11 084,13 Lt nuostolių suma, kadangi iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, ekspertizės akto išvadų darytina išvada, kad buto sienų, lubų remontas buvo būtinas, šio remonto vertė apskaičiuota pagal 2006 metų spalio mėnesio kainų lygį, atsižvelgiant į tai, kad butas yra naujos statybos name ir statant bei įrengiant buvo naudotos modernios, šiuolaikinės medžiagos, remontuojant taip pat naudotos modernios, šiuolaikinės medžiagos.
Remdamasis draudimo Taisyklių Nr. 017 44 punktu, kuris numato draudiko pareigą į nuostolio sumą įtraukti protingas draudėjo ir jo šeimos gyvenamosios vietos nuomos ir persikraustymo išlaidas, kol pastatas bus suremontuotas ar pastatytas iš naujo, ieškovas išmokėjo draudėjui A. P. 2000 Lt už kito buto nuomą apdraustojo buto remonto metu. Teismas padaręs išvadą, kad po buto užpylimo remontas A. P. bute buvo reikalingas, neturi pagrindo atmesti ieškovo prašomą priteisti iš atsakovo 2000 Lt sumą, išmokėtą kito buto nuomos išlaidoms padengti. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad A. P. priklausantis butas yra miesto centre, naujos statybos name, daro išvadą, kad šios išlaidos yra protingos.
Teismo nurodytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad įrodytas 13084,13 Lt žalos dydis ( CK 6.249, CPK 185 straipsnių reikalavimai). Todėl iš atsakovo ieškovui priteisia 13084,13 Lt dydžio žalos atlyginimą.
Iš atsakovo ieškovui priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kurias numato CK 6.210 straipsnio 2 dalis.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisiamos išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovo – teismo atmestų reikalavimų daliai.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas už suteiktą teisinę pagalbą advokatams sumokėjo 11580 Lt. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad atsakovo patirtos išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais, tačiau viršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą (Rekomendacijų 7 bei 8.2, 8.16, 8.18 punktai; ieškinio surašymas, atstovavimas teismo posėdžiuose, kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu parengimas, minimali mėnesinė alga 800 Lt; atitinkamai koeficientas 3 už procesinio dokumento surašymą, koeficientas 0,15 už vieną atstovavimo valandą teisme, 0,12 už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu parengimą). Todėl darytina išvada, kad prašoma priteisti 11580 Lt suma už suteiktą teisinę pagalbą neatitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nuostatų dėl priteistino maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovo atstovai neabejotinai turėjo dideles darbo laiko sąnaudas : parengtas išsamus ir teisiškai argumentuotas ieškinio pareiškimas, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad apimties ir sudėtingumo prasme byla nepriskirtina prie sudėtingų bylų. Teismas taip pat įvertina įvykusių teismo posėdžių skaičių bei jų trukmę. Teismo apskaičiavimu pagal Rekomendacijų 7 bei 8.2, 8.16, 8.18 punktų reikalavimus išlaidos už ieškinio surašymą sudaro 2400 Lt, išlaidos už teismo posėdžiuose sugaištą laiką 720 Lt, už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu parengimą 192 Lt . Teismas pripažįsta, kad advokatas ir jo atstovaujamasis gali laisva valia susitarti dėl atsiskaitymų už teisinę pagalbą dydžio ir tvarkos, tačiau tai nereiškia, kad išnagrinėjus bylą teisme, visos turėtos išlaidos advokato pagalbai bus pilnai padengtos. Kadangi patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 398,72 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidos, 1429 Lt išlaidos už atliktą ekspertizę ir 1656 Lt išlaidos už advokatų suteiktą teisinę pagalbą.
Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovui iš ieškovo priteistinos išlaidos proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Iš ieškovo atsakovui priteistina 560 Lt išlaidos advokatės pagalbai apmokėti.
Kadangi teismas tenkina 50 procentų ieškinio reikalavimų, iš ieškovo valstybei priteistina pusė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - 19 Lt, likusi dalis 19 Lt valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo ABIf P&C Insurance AS ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Eurovista ir Ko“, tretiesiems asmenims A. P., AB „City cervice“, tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Eurovista ir Ko“, įmonės kodas 123833269, ieškovo ABIf P&C Insurance AS, Estijos Respublikos registro kodas 10100168, naudai 13084,13 Lt (trylika tūkstančių aštuoniasdešimt keturis litus 13 centų) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 13084,13 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007-03-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas - 398,72 Lt (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis litus 72 centus) įmokėtą žyminį mokestį, 1429 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt devynis litus) ekspertizės išlaidas, 1656 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt šešis litus) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Eurovista ir Ko“, įmonės kodas 123833269, valstybės naudai 19 Lt (devyniolika litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovo ABIf P&C Insurance AS, Estijos Respublikos registro kodas 10100168, valstybės naudai 19 Lt (devyniolika litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovo ABIf P&C Insurance AS, Estijos Respublikos registro kodas 10100168, atsakovo UAB „Eurovista ir Ko“, įmonės kodas 123833269, naudai 560 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt litų) išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.