- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- 1A-126-531/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26883-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- M. P.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 65 str. ir 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 7 d., 03 val. 05 min., iki 2018 m. birželio 7 d., 12 val. 45 min. (1 para).
Iš M. P. valstybei priteista 9,50 Eur proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. P. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 7 d., apie 03 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie pastate Nr. (duomenys neskelbtini) esančio alaus baro (duomenys neskelbtini), šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, t. y. matant pašaliniams asmenims, tyčia įžūliu elgesiu – ranka pastumdamas į krūtinę nukentėjusiąją K. Š., po to dešinės rankos kumščiu suduodamas vieną smūgį K. Š. į veidą, smūgiu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu M. P. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 14 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti jį iš kaltinimo pagal BK 284 str., arba sušvelninti jam paskirtą bausmę.
2.1. Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Teigia, kad BK 284 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos nepadarė. Pažymi, kad ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant teisme nukentėjusiosios K. Š. duoti parodymai nebuvo nuoseklūs ir neatitiko kitų byloje surinktų įrodymų. Nukentėjusioji baigiamojoje kalboje nebuvo tikra, ar asmuo jai sudavęs į veidą tikrai buvo jis, tačiau pirmosios instancijos teismas šią jos išsakytą abejonę nemotyvuotai atmetė. Atkreipia dėmesį, kad K. Š. įvykio metu buvo neblaivi, todėl galėjo netiksliai prisiminti įvykio aplinkybes, netinkamai jas suvokti ir atpasakoti. Apklausiama ji taip pat buvo neblaivi. Teigia, kad liudytojas J. P. pats tiesiogiai visų įvykių nematė, jo parodymai išvesti iš K. Š.. Mano, kad šis liudytojas gali būti suinteresuotas pagrįsti jo, o ne kito asmens sulaikymą ir pristatymą į policiją, kadangi J. P. buvo informuotas, kad du vaikinai muša merginas, tačiau nepaisant to, buvo sulaikytas tik jis, o kitas asmuo net nebuvo apklaustas. Be to, liudytoja E. D. paneigė J. P. nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusioji tvirtai teigė, jog būtent jis jai sudavė. Pasak apelianto, byloje esanti specialisto išvada nepatvirtina, kad nukentėjusiajai tikrai buvo suduotas smūgis ir, kad nukentėjusioji tikrai patyrė fizinį skausmą. Specialisto išvadoje išdėstytas teiginys, kad nukentėjusiosios skruostas čiuopiant skausmingas, taip pat nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Toks teiginys grindžiamas tik nukentėjusiosios subjektyviu nusiskundimu. Toks nusiskundimas yra visiškai nelogiškas, kadangi smūgis į minkštuosius audinius, nepaliekant sužalojimų požymių, tikrai negali sukelti ilgalaikio skausmo, kokį subjektyviai nurodė tiriama nukentėjusioji praėjus savaitei po įvykio. Pažymi, kad spėjimais apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Nurodo, kad nors liudytojos E. D. ir K. G. ikiteisminiame tyrime iš tiesų davė parodymus apie jų draugei suduotą smūgį, tačiau nurodė kitokias, nei pati nukentėjusioji, įvykio aplinkybes. Be to, jos teigė neįsidėmėjusios smurtavusio asmens ir jo negalinčios atpažinti. Jos abi, arba bent jau viena iš jų, įvykio metu taip pat buvo neblaivios. Teismo posėdyje šios liudytojos apskritai nebuvo tikros, kad K. Š. buvo suduotas smūgis į veidą, jos tik matė vaikino judesius ranka ir tiek. Mano, kad labai svarbu buvo nustatyti ir apklausti kartu su juo bare buvusį asmenį, tačiau jokių priemonių tą padaryti imtasi nebuvo.
2.2. Netgi pripažinus, kad jis padarė BK 284 str. įtvirtintą nusikalstamą veiką, manytina, kad apylinkės teismas už jos padarymą jam skyrė neteisingą bausmę. Skirta bausmė nėra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, ja padarytos žalos dydžiui. Nukentėjusiajai sveikata nebuvo sutrikdyta, turtinė žala nepadaryta, o neturtinės ji nereikalauja. Pažymi, kad nors jis ir buvo teistas, tačiau grįžęs iš bausmės atlikimo vietos stengėsi elgtis tinkamai – dirba, darbovietėje yra gerai charakterizuojamas. Be to, jis serga nepagydoma liga, kuri reikalauja kasdienės specialios priežiūros. Mano, kad būtent dėl šių aplinkybių jam (duomenys neskelbtini) teismas taikė atleidimą nuo bausmės už gerokai sunkesnes nusikalstamas veikas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į M. P. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str., padarymo
7. Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
8. Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 284 str. Nurodo, kad apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.
9. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas yra tada, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą.
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. P. kaltu pagal BK 284 str. rėmėsi nukentėjusiosios K. Š., liudytojų K. G., E. D., J. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, 2018 m. birželio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei išvadą surašiusio specialisto R. Ž. parodymais.
10.1. Nukentėjusioji K. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kalbantis prie baro (duomenys neskelbtini) su dviem nepažįstamais vaikinais, praplikusiam vaikinui kažkas labai nepatiko ką ji pasakė, jis prie jos priėjo ir kažką sakydamas pastūmė. Kaip tiksliai stūmė neprisimena, lyg ir viena ranka į krūtinę. Nuo pastūmimo ji nepargriuvo ir skausmo nejautė. Ji jo paklausė, ką jis daro. Kartu buvęs kitas vaikinas priėjo prie jo, bandė jį raminti ir atitraukti. Tuo metu ji pasitraukė nuo jo, tačiau jis priėjęs, vieną kartą kumščiu trenkė jai į veidą. Smūgis buvo labai stiprus ir jai labai skaudėjo. Kuria ranka trenkė pasakyti negali. Jai trenkė į kairį skruostą. Kai atėjo su pareigūnais į kavinės vidų, parodė jai trenkusį vaikiną.
10.2. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu K. Š. paaiškino, kad pirmiausia nuteistasis ją pastūmė į krūtinę iš priekio, o paklausus ką daro, smogė kumščiu į veidą, prie akies kairėje pusėje. Po smūgio ji pabėgo, nes buvo šokas, ir išsikvietė policiją. Į medicinos įstaigą nesikreipė, pas medicinos ekspertą nuvyko tik po kelių dienų, nes reikėjo dirbti. Veidas gal buvo truputį paraudęs, bet žaizdų nebuvo. Baigiamųjų kalbų metu K. Š. nurodė, kad nėra visiškai įsitikinusi, kas jai trenkė - M. P., ar jo draugas.
10.3. Liudytoja K. G. apklausta ikiteisminiame tyrime parodė, kad rūkė lauke prie baro (duomenys neskelbtini). Berūkant iš baro išėjo du jame buvę vyrai. Joms su jais bekalbant praplikęs vaikinas kažką pasakė K. Š., kad ją pažįsta, jis pasakė kažkokį vardą, K. Š. pradėjo juoktis. K. Š. juokiantis tas praplikęs vaikinas priėjo prie jos (K. Š.) ir ją pastūmė. Stūmė abejomis rankomis į krūtinę. Kitas vaikinas bandė jį raminti, tačiau tuo momentu, praplikęs vaikinas staigiai dešinės rankos kumščiu trenkė K. Š. į veidą. Dėl to kas nutiko išsigando, buvo baisu dėl K. Š. ir savęs.
10.4. K. G. apklausos pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad supykęs nuteistasis iš priekio pastūmė K. Š., užsimojo ranka ir lyg ir sudavė. Gerai matė, kaip kaltinamasis užsimojo. Kai nuteistasis užsimojo, jai buvo šokas, išsigando. Visos trys išsigandusios išsiskirstė į skirtingas puses, o paskui po 10 min. vėl susitiko.
10.5. Liudytoja E. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė kaip praplikęs vyras pastūmė K. Š. rankomis, tačiau kur buvo atrėmęs rankas pasakyti negali. Taip pat matė, kad tas vyras prieš K. Š. buvo pakėlęs ranką, tačiau kurią pasakyti negali, su ja „makalavosi“, t. y. ranką buvo pakėlęs į viršų, tada nuleido, o po to vėl pakėlė, bet ne į viršų, o ties savo veidu ir ta ranka tarytum mojuodamas kelis kartus pravedė iš vieno šono į kitą. Ji tuo metu stovėjo tam vyrui už nugaros, ir ar jis K. Š. trenkė, nematė. Iš K. Š. žino, kad tas vyras jai trenkė į veidą ir K. Š. jai sakė, kad jai skauda skruostą, bet kurį, dešinį ar kairį, nepamena. Akivaizdžių sužalojimų ant K. Š. nematė. Pati nenukentėjo, buvo išsigandusi dėl to kas nutiko. Pasipiktino, kad tiesiog gatvėje buvo užpultos.
10.6. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu E. D. parodė, kad matė kaip nuteistasis pastūmė K. Š. rankomis, o po to lyg ir rankomis sumosikavo, paties smūgio nematė. Dėl tokio nuteistojo elgesio jautėsi blogai, nes nukentėjo draugė. Abi su K. G. nubėgo į vieną pusę, o K. Š. - į kitą. Bėgo iš įvykio vietos, nes bijojo nukentėti.
10.7. Liudytojas J. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 6 d. dirbo ekipaže kartu su kolega G. N., apie 02.48 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) netoli (duomenys neskelbtini) degalinės du vaikinai kabinėjasi prie merginų, jas muša. Jie atvažiavo prie pastato (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), lauke buvo trys merginos, K. Š. priėjo prie jų ir pasakė, kad iš baro (duomenys neskelbtini) išėjęs vaikinas jai trenkė į veidą. Ji sakė, kad jai trenkęs vaikinas po smūgio nuėjo atgal į barą. Su K. Š. jis nuėjo į barą, kad ji parodytų tą vaikiną. Įėjus į barą, ji parodė tą vaikiną, o rodant jį, ji neabejojo, parodė tiksliai. Vaikiną sulaikė. Bare buvo tik du vaikinai. Antras vaikinas nieko nekalbėjo. Kadangi mergina sakė, kad jai trenkė vienas vaikinas, tai antro vaikino buvusio bare duomenų neužsirašė. Merginos kairysis skruostas buvo paraudęs.
10.8. J. P. apklausiamas pirmosios instancijos teisme metu papildomai parodė, kad nukentėjusioji mergina buvo išsigandusi, o kitos dvi pasimetusios. Nukentėjusioji sakė, kad vaikinas sudavė ranka, tačiau priežasčių neaiškino. Nukentėjusioji buvo neblaivi, nustatytas virš 1 promilės girtumas, tačiau iš jos elgesio ir būklės atrodė, kad ji mąsto blaiviai, ir davė objektyvius paaiškinimus.
10.9. 2018 m. birželio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad apžiūros metu objektyvių duomenų apie K. Š. patirtus sužalojimus nenustatyta. K. Š. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Čiuopiant skausminga kairio skruosto srityje, tačiau veide išorinių sužalojimo žymių nestebima. Kitų sužalojimų nenurodo.
10.10. Minėtą išvadą parengęs specialistas R. Ž. teismo posėdžio, vykusio pirmosios instancijos teisme metu, paaiškino, kad pagal nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes jai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Tyrimas buvo atliktas praėjus savaitei po įvykio, todėl negali atsakyti ar ta vieta po smūgio galėjo būti vis dar skausminga, nes skausmas yra subjektyvus dalykas. Gali tik užrašyti ką žmogus sako, tuo labiau, kad išorinių sužalojimų nesimatė.
10.11. Liudytojas M. K. apklausos apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, kad su M. P. nuėjo į barą (duomenys neskelbtini). Bare pasiėmė po alaus bokalą, jis išėjo parūkyti į kiemą, M. P. taip pat išėjo kartu. Pamatė einančias tris labai jaunas merginas, jos buvo neblaivios. Užsikalbėjo su jomis. Viskas baigėsi kai M. P. „pasiuntė jas ant trijų raidžių“ ir jie nuėjo atgal į barą. Jokio smūgio, jokio konflikto nematė. Prie merginų net nebuvo priėję arti. Sužalotos merginos nematė, jokių pasakojimų nebuvo, viskas truko labai neilgai.
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą įrodymų visumą, konstatuoja, jog jie nėra pakankami išvadai, kad M. P. šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, t. y. padarė BK 284 str. įtvirtintą nusikalstamą veiką.
12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nukentėjusioji tiek apklausta ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nuosekliai teigė, kad ją pastūmė ir kumščiu į veidą trenkė būtent M. P., tačiau baigiamųjų kalbų metu, šia aplinkybe suabejojo. Be to, tiksliai negalėjo nurodyti ar buvo stumiama viena, ar abiem rankomis, bei kuria ranka jai buvo suduota. Liudytojos K. G. ir E. D., duodamos parodymus patvirtino tik tą nukentėjusios nurodomą aplinkybę, jog M. P. K. Š. pastūmė. Liudytojos šį jo veiksmą tikrai matė, tačiau nei viena negalėjo patvirtinti, jog po to apeliantas dar sudavė nukentėjusiajai kumščiu į veidą. Pažymėtina, kad vien tik tai, jog šios liudytojos matė M. P. mojuojant rankomis, dar nereiškia, jog jis trenkė kumščiu K. Š. į veidą. Aptariamos aplinkybės nepatvirtina ir liudytojo J. P. parodymai bei byloje esanti specialisto išvada. J. P. šiuo atveju atpasakojo tik K. Š. pateiktą įvykio versiją, o specialisto išvada paremta išimtinai tik jos duotais paaiškinimais. Taigi, kyla abejonių tokios informacijos patikimumu. Be to, specialisto K. Š. buvo apžiūrėta praėjus tik savaitei po įvykio. Jokių kitų įrodymų, jog M. P. trenkė K. Š. kumščiu į veidą, byloje nėra. M. P. viso proceso metu neigė jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus K. Š. atžvilgiu. Apklaustas pirmosios instancijos teisme teigė, kad merginoms tik necenzūriniais žodžiais liepė eiti tolyn, ką patvirtino ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apklaustas liudytojas M. K..
13. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog šiuo atveju tarp M. P. ir K. Š. kilo asmeninio pobūdžio konfliktas, kurio metu M. P. vartojo necenzūrinius žodžius bei pastūmė K. Š.. Tačiau šiuo atveju, įvertinus M. P. veiksmus bei tai, kad nėra įrodyta, jog jis sudavė K. Š. kumščiu į veidą, daroma išvada, jog šis konfliktas nebuvo tiek pavojingas, kad M. P. turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Be to, visi įvykio dalyviai buvo vartoję alkoholinių gėrimų, konfliktas vyko trumpai, nuteistojo fizinės jėgos naudojimas pastumiant nukentėjusiąją buvo momentinis, išskyrus ten buvusius asmenis šio incidento niekas nematė ir jis sukėlė tik ten buvusių merginų pasipiktinimą bei trumpalaikį išgąstį. Pažymėtina, kad visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai visi kiti būdai yra nepakankami teisingumui atstatyti. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 14 d. nuosprendis naikinamas, o M. P. iš kaltinimo pagal BK 284 str. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
14. Įvertinus susiklosčiusią situaciją, matyti, kad šiuo atveju M. P. galimai padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 str. numatytą administracinį nusižengimą (nedidelį viešosios tvarkos sutrikdymą), todėl klausimas dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn turi būti perduotas spręsti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Dėl kitų su priimamu nuosprendžiu susijusių klausimų
15. BPK 105 str. įtvirtina, kad kai kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju M. P. iš kaltinimo pagal BK 284 str. yra išteisinamas, proceso išlaidos iš jo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d. ir 329 str. 1 p.,
nusprendžia:
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 14 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
Išteisinti M. P. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Klausimą dėl M. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn perduoti spręsti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.