Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. J. (M. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), įgijęs profesinį išsilavinimą, vedęs, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. sukėlė fizinį skausmą, o būtent – jis, 2025 m. sausio 16 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus 2,21 prom., taksi automobilyje sėdėdamas ant galinės sėdynės sugriebęs abiejų rankų delnais taksi vairuotojui K. P., už kaklo pradėjo smaugti, po ko tris kartus su dešinės rankos kumščiu sudavė smūgius K. P. į dešinės pusės veido sritį, tokiu būdu pastarajam sukėlė fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 21 d. įtariamuoju apklaustas M. J. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2025 m. sausio 16 d., apie 12.00 val., jis nuvažiavo pas savo draugą su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus, nes ilgai buvo jo nematęs. Jis, kartu su draugu, išgėrė 0,7 l. degtinės ir apie 14.30 val., jam iškvietė taksį, kad galėtų grįžti į namus. Jam įsėdus į taksi automobilį bei pavažiavus apie 4 kilometrus tarp jo ir jam nepažįstamo taksi vairuotojo įvyko žodinis konfliktas. Neprisimena ką jis jam pasakė, kad jis taip sureagavo, tačiau viskas buvo taip kaip parašyta įtarime. Jis, sėdėdamas ant galinės sėdynės, suėmęs vairuotojui delnais už pečių prie kaklo, tempė jį, dėl ko jis galėjo pajausti smaugimą, po ko jam sudavė įtarime minėtus tris kartus kažkuriuo metu ir jam vairuotojas trenkė į nosį, bet dėl to yra kaltas tik jis, nes pirmas pradėjo. Jo suduoti smūgiai nebuvo stiprūs, kad taksi vairuotojui būtų padaryti akivaizdžiai matomi sužalojimai, to nematė, bet galėjo būti kažkokie sumušimai, nes įtarime minėtus smūgius jis sudavė. Dar nori pasakyti, kad kada visa tai įvyko, taksi vairuotojas buvo sustojęs ir užgesinęs automobilį. Po ko taksi vairuotojas iškvietė greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus kurie jam įteikė šaukimą atvykti į policijos įstaigą. Tokį jo elgesį lėmė tai, kad buvo išgėręs ir kažką jam pasakius taksi vairuotojui taip agresyviau sureagavo. Sutinka su jam pareikštu įtarimu, savo kaltę pripažįsta visiškai, labai atsiprašo už tokį savo elgesį ir tai nepasikartos daugiau niekada. Dar tokį jo elgesį galėjo išprovokuoti ir tai, kad sužinojo prieš tris dienas iki įvykio, kad mirė jo draugas, dėl to pastarąsias dienas buvo nervingas. Šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), niekur nedirba. Dar nori pasakyti, kad taksi jam iškvietė jo žmonos sesuo ir kaip suprato apmokėjo per įmonę. Jokiose įskaitose įrašytas nėra, galvos traumą yra turėjęs labai seniai, nes buvo patekęs į avariją (el. b. l. 96-102).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 16 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis K. P. parodė, kad dirba pagal individualią veiklą, yra taksi vairuotojas, važinėja su savo nuosavu automobiliu „Volkswagen“ automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 16 d., apie 14.30 val., per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę gavo užsakymą nuvežti keleivį iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Kai privažiavo nurodytu adresu, du vyrai stovėjo šalia namo prie laiptinės. Vienas vyras į jo automobilio galą įsodino keleivį ir pakomentavo, kad vyras solidus, nuvežkite iki namų. Jis matė, kad jis yra išgėręs, tačiau elgėsi kultūringai, santūriai. Kai prasidėjo kelionė, į keleivio mobilaus ryšio telefoną paskambino moteris, kadangi vyras buvo įsijungęs garsiakalbį, pokalbio metu jis nugirdo, kaip moteris pasakė, kad jau atvyko taksi, tada keleivis jai pasakė, kad jis jau sėdi taksi automobilyje. Jam važiuojant nurodytu adresu, keleivis pasiteiravo ar jis žino, kur randasi (duomenys neskelbtini) g. esanti „Maxima“ parduotuvė. Gavęs jo patvirtinimą, jis pakeitė kelionės maršrutą iki (duomenys neskelbtini) g. esančios „Maxima“ parduotuvės. Kada jie privažiavo iki (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, keleivis liepė pasukti į kairę pusę, į (duomenys neskelbtini) g. ir sustoti. Jis sustojo viešojo transporto stotelėje, tuo metu keleivis pradėjo kalbėtis mobilaus ryšio telefonu. Pokalbis greitai nutrūko, jis keleiviui pasakė, kad negali ilgai stovėti viešojo transporto stotelėje ir pasiūlė pavažiuoti iki „Lidl“ automobilių stovėjimo aikštelės, keleivis sutiko. Pravažiavus ir sustojus prie „Lidl“ parduotuvės, keleivis vėl pradėjo kalbėtis telefonu su moterimi, kuri paklausė, kur randasi. Vyras, pokalbio metu, moteriai pasakė, kad jis neturi pinigų, jį apvogė, jis neturės pinigų sumokėti už pavežimo taksi paslaugą. Jis vėl pradėjo važiuoti nurodytu adresu, būdamas (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu (duomenys neskelbtini), keleivis jam pasakė „tu vagis, tuoj aš tau prikrausiu malkų“, tada jis persėdo automobilio galinėje sėdynėje iš dešinės pusės į kairę pusę, jam už nugaros ir sugriebęs abiejų rankų delnais už kaklo pradėjo smaugti. Jis sustabdė automobilį, atidarė vairuotojo duris bandydamas patraukti praeinančių žmonių dėmesį, prašė iškviesti policiją ir bandė išsivaduoti stengdamasis nuplėšti keleivio rankų delnus nuo jo kaklo. Po ko keleivis jam tris kartus su dešinės rankos kumščiu smūgiavo į dešinės pusės veido sritį. Tada kitų automobilio vairuotojai priėjo prie jo automobilio, tuo metu jam pavyko atsegti saugos diržą ir išlipti iš automobilio. Po ko jis uždarė savo automobilio dureles ir paliko keleivį sėdėti automobilyje, tačiau vyras likęs automobilio viduje pradėjo daužytis, automobilio duris pats iš vidaus atsidarė ir išlipo. Vyras buvo labai agresyvus, provokavo muštynes toliau. Tada privažiavo policijos ekipažas bei greitosios medicinos pagalbos brigada, kurie jie apžiūrai išvežę į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas. Išrašą iš (duomenys neskelbtini) ligoninės galės pateikti (el. b. l. 18-21).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriui pateiktame K. P. 2025 m. sausio 16 d. pareiškime – protokole nurodoma, kad 2025 m. sausio 16 d., apie 14.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus keleivis, M. J., kai nustatytas 2.21 prom. neblaivumas, važiuodamas automobiliu sugriebęs abiejų rankų delnais jam už kaklo pradėjo smaugti, po ko tris kartus su dešinės rankos kumščiu smūgiavo į dešinės pusės veido sritį. Atvažiavusi greitosios medicinos pagalbos brigada jį apžiūrai išvežę į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuotas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas (el. b. l. 5-13).

Savanoriško daiktų, dokumentų 2025 m. sausio 16 d. pateikimo protokole nurodoma, kad nukentėjusysis pateikė medicininius dokumentus, t. y. E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymą (el. b. l. 45-47).

Įvykio vietos apžiūros 2025 m. sausio 16 d protokole nurodoma, kad apžiūros objektas – automobilis „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovintis adresu (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi gatvėje, automobilio galiniai ratai ant sankryžos. Minėto automobilio priekis nukreiktas į parduotuvės „Maxima“ pusę. Automobilis yra juodos spalvos, penkių durų, ant stogo matomas „Taksi“ plafonas. Apžiūros metu automobilio durys uždarytos ir užrakintos. Apžiūrėjus automobilio vidų matome juodos spalvos sėdynes, automatinė pavarų dėžė, automobilio vidus tvarkingas. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nėra, nieko nepaimta (el. b. l. 54-56).

Tarnybiniame pranešime dėl civilinio ieškinio tyrėja nurodo, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), telefono numeriu (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su nukentėjusiuoju K. P. tikslu pasiteirauti dėl civilinio ieškinio pareiškimo. Pastarasis nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš nes jokių gydymo išlaidų neturėjo, nedarbingumo dėl jam padarytų sužalojimų neturėjo, todėl dėl jam padarytos žalos civilinio ieškinio kaip nereikš (el. b. l. 74-75).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. J. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. J. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2025 m. sausio 16 d., kartu su draugu gėrė degtinę ir apie 14.30 val., jam iškvietė taksį, kad galėtų grįžti į namus. Jam įsėdus į taksi automobilį bei pavažiavus apie 4 kilometrus, tarp jo ir jam nepažįstamo taksi vairuotojo įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis, sėdėdamas ant galinės sėdynės, suėmęs vairuotojui delnais už pečių prie kaklo tempė jį, dėl ko jis galėjo pajausti smaugimą, o vėliau tris kartus sudavė. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo K. P. duoti parodymai. Pastarasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei detalizuodamas analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, kad 2025 m. sausio 16 d., apie 14.30 val., per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę gavo užsakymą nuvežti keleivį iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Kelionės metu sustojus prie „Lidl“ parduotuvės, keleivis kalbėjo telefonu su moterimi. Vyras, pokalbio metu, moteriai pasakė, kad jį apvogė ir jis neturės pinigų sumokėti už pavežimo taksi paslaugą. Jam vėl pradėjus važiuoti (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu (duomenys neskelbtini), keleivis pasakė, kad „jis yra vagis, tuoj jam prikraus malkų“ ir tada persėdęs automobilio galinėje sėdynėje iš dešinės pusės į kairę pusę, jam už nugaros, sugriebė abiejų rankų delnais už kaklo ir pradėjo smaugti. Jis sustabdė automobilį, atidarė vairuotojo duris bandydamas patraukti praeinančių žmonių dėmesį, prašė iškviesti policiją ir bandė išsivaduoti stengdamasis nuplėšti keleivio rankų delnus nuo jo kaklo. Po ko keleivis jam tris kartus su dešinės rankos kumščiu smūgiavo į dešinės pusės veido sritį.

Anksčiau teismo aptarti ir neginčijamai nustatyti nukentėjusiojo K. P. atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas, nulėmė fizinio skausmo atsiradimą. Minėta aplinkybė yra patvirtinta ne tik anksčiau aptartais proceso dalyvių – kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymais ir rašytine bylos medžiaga, bet ir medicininiais dokumentais. E025 ambulatorinio apsilankymo aprašyme diagnozuotas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo M. J. nusikalstami, smurtiniai veiksmai, atlikti 2025 m. sausio 16 d., apie 14.45 val., sukėlė nukentėjusiajam K. P. jaučiamą fizinį skausmą ir šie pastarojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiojo patirtais padariniais. Juo labiau, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis M. J. smurtavo prieš nukentėjusįjį ir sukėlė pastarajam fizinį skausmą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindų nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad M. J. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. J. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Taip pat pažymėtina, kad 2025 m. sausio 21 d. nukentėjusiajam K. P. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę M. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

M. J. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš kitą asmenį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, M. J. nėra baustas administracine tvarka, taip pat neteistas. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokuroro pasiūlyta 1 metų laisvės apribojimo bausmė už nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 71 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, o BK 72² straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. J. įvykdė smurtinį nusikaltimą nukentėjusiojo K. P. atžvilgiu, nagrinėjamu atveju tikslinga skirti jam BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 10 MGL (500 Eur) įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, kurią pastarasis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2025 m. sausio 25 d. nutarimu kaltinamajam M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Asmuo laikinai sulaikytas nebuvo.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. (M. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. J. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 71 straipsniu, 72² straipsniu, M. J. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 10 MGL (500 Eur) (penkių šimtų eurų).

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

paskirtą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, paskirtą įmoką 10 MGL (500 Eur) (penkių šimtų eurų) sumą pervedant į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, nurodant SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens vardą, pavardę, asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.