Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Žemaitaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, teikia taksi paslaugas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. vengė išlaikyti vaiką, tai yra: jis, turėdamas pareigą pagal 2003-12-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, mokėti lėšas negalią turinčio sūnaus D. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2003-09-01 kas mėnesį po 72,41 Eur, iki D. P. taps visiškai darbingu, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, laikotarpyje nuo 2016-08-16 iki 2019-04-30 būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių pateisinamų priežasčių nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, dėl ko susidarė įsiskolinimas ne mažesnis kaip 4741,72 Eur. Tokiu būdu R. P. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui.

Kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad su G. K. jie išsiskyrė 1998 metais. Po skyrybų teismo sprendimu buvo priteistas vaiko išlaikymas - sūnui D. P.. Apie 2003-12-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą jis žinojo, pagal jį turėjo mokėti po 72,41 Eur (po 250 Lt) sūnaus D. P. išlaikymui. Visą šį laikotarpį, t. y. nuo 2003-12-15 jis išlaikymą sūnui mokėjo, nes teismo sprendimas buvo išsiųstas į visas jo darbovietes, kuriuose jis dirbo. Kokiomis sumomis buvo išskaičiuojamos lėšos sūnaus išlaikymui šiuo metu tiksliai negali pasakyti. Kiek jam žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atskaičiuodavo mažesnį, nei buvo priteista teismo sprendimu, nes šiuose įmonėse jo atlyginimas buvo mažesnis. Šios įmonės teikė taksi paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis dirbo ne pagal pilną etatą, tai galėjo būti ar pusę etato, ar 0,25 etato. Nuo 2016-08-16 metų iki dabar jis jau dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, teikia taksi paslaugas. Įtarime nurodytu laikotarpiu jis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nes neturėjo galimybių mokėti. Patvirtina, kad dirbdamas pagal individualią veiklą kiekvienais metais teikė deklaraciją apie savo gautas pajamas, tačiau jo pajamos nors ir buvo didelės, bet ir išlaidos buvo didelės. Paskutinį kartą pas antstolę buvo 2019 m. gegužės mėnesį. Antstolė nurodė, kad į antstolių kontorą buvo atvykusi G. K. ir reiškė pretenzijas, kad jis nemoka išlaikymo sūnui D. P.. Todėl nuo 2019 m. gegužės mėnesio jis pradėjo mokėti lėšas neįgalaus sūnaus D. išlaikymui: 2019-05-13 - sumokėjo 20 Eur 2019-06-07 – 30 Eur, 2019-07-09 -20 Eur, 2019-08-19 – 20 Eur, 2019-09-28 – 35 Eur. Iki tol jis neatsimena ar buvo gavęs iš antstolės raginimus mokėti lėšas vaiko išlaikymui. Su G. K. laikotarpiu kai jis visiškai nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui nekalbėjo. Jo žiniomis ji gaudavo iš Valstybės vaikų fondo pinigus, ir dėl to jam neskambino ir nereikalavo lėšų vaikui. Jis pripažįsta, jog įtarime minimu laikotarpiu, t. y. nuo 2016-08-16 iki 2019-04-30 dienos visiškai nemokėjo lėšų vaiko išlaikymu, jokių dovanų sūnui šiuo laikotarpiu nedarė. Pripažįsta, kad dėl tokių jo veiksmų susidarė 4741,72 Eur įsiskolinimo suma. Be D. jis dar turi ir kitą nepilnametį vaiką - dukrą U. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai 15 metų. Dukra gyvena su mama I. L. Vokietijoje. Dukra į Vokietiją išvažiavo prieš pusantrų metų. Nuo 2004 m. iki 2014 m. jis gyveno su I. L. ir tuo laikotarpiu išlaikė dukrą. Kažkuriuo laikotarpiu, kai jis negyveno su I. L., jis mokėjo jai priteistas teismo sprendimu lėšas dukros U. P. išlaikymui, kokia suma buvo priteista jis šiuo metu neatsimena. Šiuo metu dukros jis neišlaiko, ji išvyko į Vokietiją kartu su mama. Šiuo metu padengti susidariusio įsiskolinimo sumos jis negali, bet šią įsiskolinimo sumą pripažįsta. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), I. L. dukros iš pirmos santuokos name, kartu su jos šeima. Butas esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, priklauso jo tėvams, jie ten gyvena. Jokio turto, registruoto savo vardu, jis neturi. Patikslina, kad namas V. buvo įgytas 2014 metais I. L. vardu pardavus jos tėvų butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (tėvui priklausantis butas), ir butą (duomenys neskelbtini) (mamai priklausantis butas). Įsiskolinimo sumą jis visiškai pripažįsta ir pagal galimybes stengsis šią sumą padengti. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Esant galimybei prašo jam skirti laisvės apribojimą. Jis dirba Lietuvoje ir skiriant tokią bausmę turės galimybę ją atlikti, o taip pat dirbti ir mokėti išlaikymą sūnui. (1 t., b. l. 196-197; 2 t., b. l. 3)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusioji G. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su R. P. buvo susituokę iki 1999 metų. R. P. nevykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-12-15 sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto Nr. N2-6305-43, kuriuo pakeistas 1999-01-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas, ir priteistą išlaikymą neįgaliam D. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 72,41 Eur nuo 2003-09-01 iki D. P. taps visiškai darbingu, moka nereguliariai, ne pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką. Pinigus vaiko išlaikymui ji gaudavo iš antstolės sąskaitos. Per visą šį laikotarpį R. jokių dovanų vaikui nedovanojo, jokios materialinės paramos vaiko išlaikymui neteikė. Kai R. visiškai nustojo mokėti lėšas vaiko išlaikymui ji buvo su juo susisiekusi telefonu, R. nurodė, kad daugiau ji nei cento iš jo negaus, tegul vaikas eina dirbti ir užsidirba pats. 2009 m. liepos mėnesį ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, iš kurio gauna po 68,40 Eur. Patikslina, kad iš R. P. lėšų vaiko išlaikymui ji negaudavo visiškai nuo 2017 metų sausio mėnesio, tikslaus laikotarpio nepamena. 2019 metais balandžio pabaigoje ji kreipėsi pakartotinai į antstolę, kuri kreipėsi į policiją su pareiškimu. Ji žino, kad laikotarpyje, kai R. P. visiškai lėšų vaiko išlaikymui nemokėjo, jis dirbo ir gaudavo pajamas. Tuo metu jis dirbo pagal verslo liudijimą. Kai policijoje buvo gautas pareiškimas R. P. vėl porą mėnesių mokėjo lėšas vaiko išlaikymus, t. y. birželį pervedė 20 Eur, o liepos mėnesį 33,60 Eur. Po to . vėl nemokėjo, ir 2019 metų spalio mėnesį pervedė 23,97 Eur. Jos žiniomis R. šiuo metu vykdo individualią veiklą, dirba taksi įmonėje, neįgalumo neturi. 2019-11-01 dienai jau yra susidariusi skola 4832,07 Eur. Ji žino, kad R. V. turi nuosavą namą, turi žemės Š., yra keli butai K. ((duomenys neskelbtini)). Gyvena su sugyventine I. L., su kuria augina bendrą vaiką. R. dirbo visą laiką, tačiau lėšų vaiko išlaikymui nemokėjo. Piktybiškumas jo pasireiškia tuo, kad jis gyvendamas su sugyventine ir augindamas su ja bendrą vaiką, 2016 metais prisiteisė alimentus savo nepilnametei dukrai U. P. tam, kad tokiu būdu jos neįgaliam sūnui sumažintų alimentų dydį. Be to, jis visą laiką po skyrybų dirbo, yra darbingas, ir gyveno pasiturinčiai. Taksi įmonėje R. buvo įdarbintas, tačiau oficialus jo atlyginimas buvo labai mažas. Kai ji paskambino buhalterei pasiteirauti kodėl toks mažas jo atlyginimas ir pranešė, kad informuos Mokesčių inspekciją, apie galimai mokamą atlyginimą „vokeliuose“, R. toje pačioje įmonėje pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą. Iš pateiktos antstolei metinės pajamų deklaracijos už 2018 metus matyti, kad R. gauna nemažas pajamas. (1 t., b. l. 51-52)

Liudytojas M. J. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. D. antstolių kontoroje 2004-07-23 buvo gautas 2003-12-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo vykdomasis raštas Nr. N2-6305-43, kuriuo iš R. P. sūnaus D. P. išlaikymui buvo pakeistas išlaikymo dydis po 72,41 Eur (250 Lt) nuo 2003-09-01 iki D. P. taps visiškai darbingu. R. P. registruotu laišku buvo išsiųstas raginimas sumokėti susidariusį įsiskolinimą tai dienai. R. P. pradėjo mokėti 2004-09-14 dieną - sumokėjo 144,04 Eur. Įmokas darė nereguliariai, bet įpareigojimus vykdyti tinkamai teismo sprendimą gaudavo (dokumentų kopijos pateiktos prie šios apklausos). Buvo nuolat tikrinama jo turtinė padėtis, tačiau R. P. turto, į kurį būtų nukreiptas išieškojimas neturėjo ir neturi. Yra areštuotos bankuose jam priklausančios sąskaitos, tačiau piniginės lėšos į jas neįstoja. Į skambučius ir kvietimus atvykti pas antstolį R. atsiliepdavo, kviečiamas atvykdavo, tačiau teigdavo, kad įsiskolinimo padengti neturi lėšų. Antstolio patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo 2006-01-06 buvo išsiųstas į skolininko darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2006-03-23 iš darbovietės buvo išskaityta 179,04 Eur. 2006-01-18 antstolio patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo išsiųstas į skolininko darbovietę Palangos darbo biržą, įskaitymas buvo 44,43 Eur. 2007-07-19 antstolio patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo išsiųstas į skolininko darbovietę UAB „Vakarų Ryterna“, įskaitymas buvo 58,05 Eur. 2007-11-12 antstolės kontoroje buvo gautas išieškotojos G. K. pareiškimas, kad ji iš R. P. 2004 metais sūnaus išlaikymui buvo gavusi 347,54 Eur. 2007-11-12 antstolio patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo išsiųstas į skolininko darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, įskaityta 1008,86 Eur. 2008-09-01 antstolio patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo išsiųstas į skolininko darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, įskaitymas buvo 132,59 Eur. 2010-09-24 antstolio patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo išsiųstas į skolininko darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, įskaitymas 137,86 Eur. 2014-05-16 antstolio patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo išsiųstas į skolininko darbovietę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įskaitymas 726,64 Eur laikotarpyje nuo 2014-06 mėn. iki 2016-08-16. Nuo 2016-08-08 R. P. verčiasi individualia veikla, tačiau pajamos gaunamos iš individualios veiklos į jo areštuotas sąskaitas neįstoja. Skolininkas nuo 2016-08-16 iki 2019-05-14 pats geranoriškai nemokėjo išlaikymo išieškotojai G. K., pinigų nepervedė į antstolės V. D. depozitinę sąskaitą ir tokiais savo veiksmais piktybiškai vengė mokėti lėšas neįgalaus sūnaus D. išlaikymui. 2016-07-12, 2016-12-21 skolininkui buvo siunčiami patvarkymai registruotu paštu su įteikimu. 2019-04-19 R. P. buvo atvykęs į antstolių kontorą, jam įteiktas įpareigojimas sumokėti periodines išmokas ir susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Tą dieną jis parašė paaiškinimą apie išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą, nurodęs, kad neturi pinigų, nes išlaiko nepilnametę dukrą U.. Nurodė, kad susidarius geresnėms finansinėms aplinkybėms, mokėjimus sūnaus D. išlaikymui, pradės mokėti. Nuo 2019-05-14 R. P. vėl pradėjo mokėti lėšas sūnaus išlaikymui (mokėjimai nurodyti pateiktoje 2019-11-28 antstolės V. D. pažymoje). (1 t., b. l. 65-66)

Liudytojas M. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. R. P. buvo jo įmonės darbuotojas nuo 2013-03-01 iki 2016-08-16. Po to jis pradėjo vykdyti taksi individualią veiklą. Nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio vykdė taksi veiklą, tačiau šiuo metu negali pasakyti kokiais automobiliais jis tuo metu naudojosi. Šią informaciją jis atsiųs el. paštu. Dėl visų jo naudojamų automobilių buvo sudarytos nuomos sutartys, kurias taip pat pateiks el. paštu. Šiuo metu jis vykdo veiklą su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas jo įmonės vardu, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo automobiliu R. P. naudojasi nuomos pagrindais, t. y. kiekvieną savaitę moka nuomos mokestį, kuris yra fiksuotas ir priklauso nuo automobilio modelio ir gamybos metų. (1 t., b. l. 79)

Liudytoja I. U., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. P. yra jos patėvis, mamos I. L. sugyventinis. Jie niekada nebuvo susituokę. Kokie yra jų santykiai šiuo metu ji nežino, į tai nesikiša. R. su mama susipažino kai jai buvo du-tris metai. Mama jau tris metus kaip gyvena Vokietijoje su jos seserimi, t. y. mamos ir R. bendra dukra. Sesuo gyvena su mama Vokietijoje. Sesę išlaiko mama. Ar patėvis padeda išlaikyti sesę, ji nežino. Ji kartu su savo šeima, t. y. vyru ir dukra gyvena name (duomenys neskelbtini). Kartu su ja mamos name gyvena ir patėvis R.. Jis padeda tvarkyti ūkį, pjauna žolę, kadangi jos vyras dirba užsienyje ir dažnai nebūna namuose. Šį namą V. mama įsigijo po jos senelių mirties. Senelis su močiute buvo išsiskyrę ir kiekvienas iš jų turėjo savo būstą: senelė - butą V., o senelis - Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Iki senelio mirties ji gyveno kartu su juo, bet mamai pardavus senelio butą (duomenys neskelbtini), ji kurį laiką gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), butas galimai 418, Klaipėdoje, tačiau kam priklausė šis butas nežino. Pardavus senelių butus mama nusipirko namą V., kuriame ji gyvena šiuo metu su savo šeima. Patėvis jai padeda buityje savo darbu, bet finansiškai ne, nors jie ir gyvena viename name. Kiekvienas turi savo biudžetą ir ji į patėvio finansinius reikalus nesikiša. Gyvendamas patėvis perka maistą, jokių pinigų jai neduoda, jų biudžetai yra atskiri. Kiek žino jokio savo turto patėvis neturi, todėl jis ir gyvena kartu su ja, padeda jai prižiūrėti ūkį, nes jai vienai sunku. Už komunalines paslaugas moka ji. Patėvis dirba taksi įmonėje. Automobilio jis neturi, žino, kad automobilį nuomos pagrindais patėvis numoja iš tos pačios taksi įmonės, kurioje dirba. (1 t., b. l. 71-72)

2019-11-07 ir 2020-02-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, tiriamu laikotarpiu R. P. vykdė individualią veiklą ir gavo pajamas (1 t., b. l. 132-147, 151).

2019-11-28 antstolės V. D. pažyma dėl R. P. išlaikymo įsiskolinimo (1 t., b. l. 172-175).

2019-11-09 VĮ Registrų centro duomenimis R. P. jokio turto savo vardu neturi (1 t., b. l. 96-119).

2019-12-04 VĮ Regitra duomenimis R. P. transporto priemonių neturi (1 t., b. l. 121-123, 124-127).

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. P., turėdamas pareigą pagal 2003-12-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, mokėti lėšas negalią turinčio sūnaus D. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2003-09-01 kas mėnesį po 72,41 Eur, iki D. P. taps visiškai darbingu, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, laikotarpyje nuo 2016-08-16 iki 2019-04-30 būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių pateisinamų priežasčių nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, dėl ko susidarė įsiskolinimas ne mažesnis kaip 4741,72 Eur. Tai reiškia, kad jis sąmoningai, būdamas darbingas, be pateisinamų priežasčių, tyčia nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, tai yra vengė išlaikyti vaiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo R. P. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį, jis kaltas ir baustinas.

Kaltinamasis R. P. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, bei jos trukme sutiko (2 t., b. l. 9-10).

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamasis R. P. padarė vieną nesunkų trunkamojo pobūdžio tyčinį nusikaltimą, kuris yra baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra, dirba. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio gailisi. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui, numatytam BK 48 straipsnio 2 dalyje. Siekiant padėti kaltinamajam R. P. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam skirtinas įpareigojimas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą.

1. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.