- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- e2YT-14218-855/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04088-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- I. S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- G. S., O. S., D. S., VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.4.1.1Valdymo samprata, valdymo teisės objektas, teisėtas ir neteisėtas valdymas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.2Įrodymų sąsajumas
- 3.2.4.3Įrodinėjimo priemonių leistinumas
- 3.2.4.9.3.1Rašytinių įrodymų pateikimas ir išreikalavimas
- 3.2.4.9.3.2Oficialūs rašytiniai įrodymai
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – G. S., O. S., D. S., VĮ „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja I. S. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo Č. S. mirties 2018-06-08 priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, kad jos tėvas Č. S. ir motina G. S. 1983-01-08 sudarė santuoką, po kurios sudarymo 1992-02-07 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); buto nuosavybės teisės VĮ Registrų centre buvo registruotos tik G. S. vardu. 1995-04-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu pareiškėjos tėvų santuoka buvo nutraukta, tačiau nutraukiant santuoką, teismo sprendimu nebuvo išspręstas nekilnojamojo turto pasidalijimo klausimas, todėl butas faktiškai liko bendrosios nuosavybės teise priklausyti abiems buvusiems sutuoktiniams, nors VĮ Registrų centre nuo įsigijimo iki dabar jis registruotas G. S. vardu. 2018-06-08 Č. S. mirė. Po Č. S. mirties pareiškėja kartu su trimis nepilnamečiais savo vaikais persikėlė gyventi į butą, kuriame jau nuo anksčiau buvo deklaruota tiek pareiškėjos, tiek jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, bei kuriame jau gyveno pareiškėjos motina ir du pareiškėjos broliai. Pareiškėja po tėvo mirties padėjo prižiūrėti butą, juo rūpintis, reguliariai mokėti visus mokesčius už butą. Nors pareiškėja per trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės ir jos veiksmai patvirtina, jog pareiškėja po palikėjo mirties, jo turtą (½ dalį buto) prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo, todėl ji laikytina priėmusia palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys G. S., O. S. ir D. S. pateiktuose atsiliepimuose pareiškė, kad su pareiškėjos pareikštu pareiškimu visiškai sutinka ir prašo teismo pareiškimą tenkinti.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo Č. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradedama paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius po tėvo mirties, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
5. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra Č. S. mirties diena, t. y. 2018-06-08 (CK 5.3 straipsnis), taigi palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos, t. y. atitinkamai iki 2018-09-08 (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
6. Byloje nustatyta, kad palikėjas Č. S. gimė 1947-07-28; mirė 2018-06-08, būdamas išsituokęs; vaikai – pareiškėja I. S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoti asmenys D. S., gim. (duomenys neskelbtini), O. S., gim. (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų apie mirusiojo santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra. Tai patvirtina 2018-12-03 VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis.
7. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis palikėjui Č. S. nuosavybės teise priklauso 46/237 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nuosavybės teisės į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1992-02-07 įgytą pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 7-130 pagrindu, VĮ Registrų centre registruotos G. S. vardu, kuri tuo metu (1992-02-07) buvo santuokoje su palikėju Č. S.. Tik 1995-04-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2²-135-1995 pareiškėjos tėvų santuoka buvo nutraukta, tačiau iš minėto sprendimo matyti, jog nutraukiant santuoką nebuvo išspręstas nekilnojamojo turto pasidalijimo klausimas, todėl darytina išvada, kad butas faktiškai liko bendrosios nuosavybės teise priklausyti abiems buvusiems sutuoktiniams, t. y. G. S. ir palikėjui Č. S..
8. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo Č. S. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo / atsisakymo faktų.
9. Pareiškėja nurodo, kad ji po tėvo mirties padėjo motinai G. S. prižiūrėti ir rūpintis būtu, padėjo apdrausti butą, taip pat už butą nuo 2018 m. birželio mėn. pradėjo reguliariai mokėti įvairius mokesčius, duodama mokesčiams skirtų lėšų dalį savo motinai G. S. grynais pinigais arba atlikdama mokėjimo pavedimus į motinos banko sąskaitą. Tai patvirtina pateikti komunalinių mokesčių už butui teikiamas paslaugas už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki spalio mėnesio mokėjimą įrodantys dokumentai, banko sąskaitos išrašas, gyventojų turto (buto) draudimo liudijimas (polisas). VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašai patvirtina, kad pareiškėja kartu su savo trimis nepilnamečiais vaikais savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi minėtame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dar iki palikėjo mirties, o būtent nuo 2000-02-24. Teismas neturi pagrindo netikėti šiomis pareiškėjos nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis ir abejoti jas pagrindžiančiais įrodymais, kadangi jokių priešingas išvadas leidžiančių daryti įrodymų byloje nėra, o suinteresuoti asmenys – kiti potencialūs įstatyminiai Č. S. įpėdiniai (sūnūs O. S. ir D. S.) savo atsiliepimuose iš esmės neprieštaravo pareiškimo tenkinimui.
10. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja I. S. P. po savo tėvo Č. S., mirusio 2018-06-08, mirties, pradėjo naudotis jam priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.
12. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CK 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad pareiškėja I. S. P. priėmė savo tėvo Č. S. palikimą po jo mirties (2018-06-08), pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 444 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po savo tėvo Č. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2018-06-08, mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.