Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-548-511/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-07
Bylos Nr.
1S-548-511/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eligijus Gladutis
Pareiškėjas
R. M.
Kategorijos
1S-548-511/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 7 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis,sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant pareiškėjai R. M. ir jos atstovui Arvydui Peneliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. M. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-03-08 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00521-10 dėl autoįvykio, įvykusio 2010-12-14 Panevėžio m. (duomenys neskelbtini) g.

2011-04-06 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimu atmestas R. M. skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr. 50-1-00521-10.

Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-05-12 nutartimi teismas atsisakė patenkinti R. M. skundą ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2011-03-08 nutarimą bei vyr.prokuroro pavaduotojos 2011-04-06 nutarimą paliko nepakeistus.

R. M. apygardos teismui skundžia teismui minėtus Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-05-12 nutartį, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-03-08 nutarimą bei Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojos 2011-04-06 nutarimą ir prašo juos panaikinti bei atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Skunde nurodoma, jog pareiškėja nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, jog teismas savo nutartyje neteisingai aiškino įvykio aplinkybes, Kelių eismo taisyklių nuostatas, nepagrįstai nustatė aplinkybes, šalinančias vairuotojo L. V. atsakomybę, nesirėmė suformuota teismų praktika nagrinėjamu klausimu. KET 190 punkte nurodoma, kad specialių transporto priemonių vairuotojai pasinaudoti važiavimo pirmenybe gali tik tuo atveju, jeigu tai nepakenks eismo saugumui ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems yra duodamas kelias. Specialiosios transporto priemonės vairuotojas važiavo įsijungęs švyturėlius, tačiau garsinio signalo greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas nebuvo įsijungęs. Įvykio metu snigo, matomumas buvo prastas. Eismo įvykis įvyko ryte, piko valandomis, kuomet Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) gatvėje būna itin didelė važiuojančių transporto priemonių spūstis. Taigi, greitosios automobilio vairuotojas privalėjo įvertinti visas nurodytas aplinkybes ir tam, kad būtų įsitikinęs, jog kirsti pėsčiųjų perėją yra saugu, turėjo įsijungti ir garsinį greitosios automobilio signalą. KET 191 punkte nurodoma, kad Kiti eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais artėjančioms (ir jų lydimoms)transporto priemonėms. Byloje nėra nustatytų duomenų, kad nukentėjusioji R. M. nedavė kelio greitosios medicinos pagalbos automobiliui. Ji ėjo per pėsčiųjų perėją būdama įsitikinusi, kad transporto priemonės stoja priešais pėsčiųjų perėją dėl to, kad galėtų praleisti pėsčiuosius. Atvažiuojančios greitosios pagalbos automobilio su įjungtais šviesos švyturėliais ji nematė, garsinių signalų nebuvo girdėti. Būdama gatvės viduryje ir išgirdusi savo sutuoktinio perspėjimą, kad atvažiuoja automobilis, ėmė bėgti. Nukentėjusiosios R. M. atlikti veiksmai po to, kai ji išgirdo K. M. perspėjimą apie artėjančią transporto priemonę, iš esmės atitinka KET 54 punkto reikalavimus, kadangi pėsčioji, išgirdusi perspėjimą apie artėjančią transporto priemonę, skubiai traukėsi iš važiuojamosios dalies. Prokurorų nutarimuose konstatuotos aplinkybės, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo pačios nukentėjusiosios R. M. neatsargūs veiksmai, o greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas L. V. neturėjo techninės galimybės sustoti prieš pėsčiąją, yra neteisėtos ir nepagrįstos teisės normomis, suformuota teismų praktika bei byloje surinktais įrodymais. KET 172 punktas imperatyviai įpareigoja vairuotoją pasirinkti tokį (saugų) greitį, kad jis bet kada galėtų sustabdyti automobilį. Vairuotojas turi būti itin dėmesingas artėdamas prie pėsčiųjų perėjos. KET 75 punktas įpareigoja vairuotoją artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. KET 76 punkte reikalaujama, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad minėti KET reikalavimai įpareigoja vairuotoją būti pasirengusi pėsčiųjų išėjimui į gatvę, ypač artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjųperėjos, ir sekti situaciją tiek savo, tiek priešpriešinėje kelio važiuojamojoje dalyje. Nors pėstieji, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikiną, kad tai daryti yra saugu, tačiau pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems. Todėl, vykdydami KET 75, 76 punktų reikalavimus, vairuotojai, matydami, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo būti itin atidūs ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikiną, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jie galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų (LAT 2009-04-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158/2009). KET nuostatos neatleidžia specialaus trasporto vairuotojų nuo įpareigojimo kelyje būti itin atidžiam, bet priešingai reikalauja pasinaudoti suteikta pirmenybės teise tik tokiu atveju, jeigu tai nepakenks eismo saugumui ir tik įsitikinus, kad jiems yra duodamas kelias. Nurodytų reikalavimų greitosios medicinos pagalbos vairuotojas nepaisė taip pat nepasinaudojo visomis galimomis atsargumo priemonėmis - visais greitosios medicinos pagalbos automobilyje įrengtais perspėjamaisiais signalais. Negali būti atmetama aplinkybė, kad vairuotojui L. V., atsižvelgus į vežamo ligonio būklę, oro sąlygas, į tai, kad jis važiavo slidžiu keliu ir esant itin intensyviam transporto priemonių srautui, įjungus ne tik šviesos mirkčiojančius švyturėlius, bet ir garsinį signalą, autoįvykio ir jo pasekmių būtų išvengta.

Teismo posėdyje pareiškėja R. M. ir jos atstovas prašė skundą tenkinti. Pareiškėjos atstovas nurodė, jog neištirta, tačiau būtina ištirti, ar greitosios pagalbos vairuotojo veiksmai priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, tam reikalinga atlikti eismo įvykių specialisto tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas dalinai.

Prokuroro 2011-03-08 nutarime, ikiteismimio tyrimo nutraukimas grindžiamas išvadomis, jog techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo pačios nukentėjusiosios R. M. neatsargūs veiksmai, o greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas L. V. neturėjo techninės galimybės sustoti iki pėsčiosios, nes nuo greitosios automobilio iki pėsčiųjų perėjos, esant slidžiai, šlapiu sniegu padengtai kelio dangai ir sningant, bebuvo tik 4 metrų atstumas. Pėsčioji buvo partrenkta, po ko slydo, atsitrenkė į kitą automobilį, sustojusį, kad duoti kelią greitosios pagalbos automobiliui. Konstatuota, kad pėsčioji nukentėjo dėl savo pačios neatsargumo, todėl greitosios medicininės pagalbos automobilio vairuotojo L. V. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Tačiau konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu pakankamai neištirtos bei skundžiamuose prokuroro nutarimuose eismo įvykio aplinkybės neįvertintos KET 190 p. kontekste. KET 190 p. numatyta, jog specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (ar) specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti šių taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu tai nepakenks eismo saugumui ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias., kur numatyta, jog specialių transporto priemonių vairuotojai pasinaudoti važiavimo pirmenybe gali tik tuo atveju, jeigu tai nepakenks eismo saugumui ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems yra duodamas kelias. Prokuroro nutarime pasisakyta, jog greitosios pagalbos automobilio kelyje buvę vairuotojai sustojo ir pasitraukė prie važiuojamosios dalies krašto, kad praleisti greitosios pagalbos automobilį, tačiau neištirta ir nevertinta, ar greitosios pagalbos automobilio vairuotojas prieš kirsdamas pėsčiųjų perėją buvo pakankamai dėmesingas, kad įsitikintų, jog jam duoda kelią ir pėsčioji R. M., ėjusi pėsčiųjų perėja, bei, kad vairuotojas, kirsdamas pėsčiųjų perėją, nepakenks eismo saugumui. Be to, išvada, jog vairuotojas neturėjo techninės galimybės sustoti iki pėsčiosios, nes nuo greitosios automobilio iki pėsčiųjų perėjos, esant slidžiai, šlapiu sniegu padengtai kelio dangai ir sningant, bebuvo tik 4 metrų atstumas, iš esmės grindžiamas tik paties L. V. parodymais. Tačiau iš liudytojo V. G. parodymų, matyti, jog greitosios pagalbos automobilis, praleidžiamas kitų automobilių, prieš eismo įvykį važiavo gatvės viduriu; iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog gatvės plotis toje vietoje 8,2 m; iš bylos duomenų matyti, jog pėstieji prieš pat autoįvykį jau buvo nuėję iki gatvės vidurio. Šie duomenys rodytų, jog, gali būti, kad pastebėti pėsčiuosius bei į tai tinkamai sureaguoti vairuotojas turėjo galimybę laiku. Ši aplinkybė pakankamai neištirta. Taip pat kyla abejonių, ar greitosios pagalbos vairuotojas vykdė KET 190 str. reikalavimą naudotis specialaus transporto važiavimo pirmenybe tik tuo atveju, jeigu tai nepakenks eismo saugumui ir tik tada, kai įsitikina, kad jam yra duodamas kelias. Pastaroji aplinkybė taip pat nėra pakankamai ištirta ir įvertinta, ypač atsižvelgiamt į tai, kad greitosios pagalbos automobilis, esant intesyviam eismui, artėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prie kurios sutoję automobiliai mažino greitosios pagalbos vairuotoji galimybes pastebėti pėsčiuosius, esančius pėsčiųjų perėjoje, o taip pat ir pėsčiųjų galimybes laiku atkreipti dėmėsį į greitosios pagalbos automobilį, kuris važiavo su įjungtais švyturėliais, tačiau neįjungus garsinio signalo. Kad būtų pilnai ištirtos įvykio aplinkybės, pašalintos abejonės ir išsiaiškinta, kurių eismo dalyvių ir kurie veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykį, tikslinga tai pavesti ištirti eismo įvykių specialistui.

Skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje konstatuota, jog vairuotojas L. V. ir nukentėjusioji R. M. įvykio vietoje padarė KET reikalavimų pažeidimus. Minėtoje nutartyje teisingai nurodyta, jog pagal teismų praktiką tuo atveju, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 str. numatyti padariniai, neįvyktų, bei, kad būtina įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodyta, jog techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo pačios nukentėjusiosios R. M. neatsargūs veiksmai ( jeigu R. M. būtų sustojusi gatvės viduryje ir praleidusi atvažiuojantį greitosios medicinos pagalbos automobilį, t.y. nebūtų pažeidusi KET 52 p. reikalavimo, eismo įvykio nebūtų), tačiau pastebėtina, jog minėtoje teismo nutartyje nepasiskyta, kokius KET pažeidimus padarė L. V., šie pažeidimai neįvertinti pagal būtinosios sąlygos taisyklę. Taip pat pastebėtina, jog atsakomybei pagal BK 281 str. reikšmingi ne tik pažeidžiantys KET reikalavimus veiksmai, kurie techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga įvykiui kilti, bet ir kiti KET reikalavimų neatitinkantys veiksmai, jei yra nustatoma, kad jie priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais.

Kadangi ikiteisminis tyrimas atliktas nepilnai, skundžiami Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-03-08 nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyr.prokuroro pavaduotojos 2011-04-06 nutarimas ir Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-05-12 nutartis, panaikintini.

Kadangi pagal BPK 217 str. 1 d. ikiteisminį tyrimą atnaujina ne teismas, bet prokuroras, R. M. skundo dalis, kurioje prašoma atnaujinti ikiteisminį tyrimą, paliktina nenagrinėta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 442 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

2011-05-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-03-08 nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00521-10 bei Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyr.prokuroro pavaduotojos 2011-04-06 nutarimą, kuriuo atsisakyta tenkinti R. M. skundą .

R. M. skundo dalį, kuria prašoma atnaujinti ikiteisminį tyrimą, palikti nenagrinėtą.

Bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eligijus Gladutis