- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- T-246-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00378-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo primininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal J. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 19 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, privatizavimo arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 20 d. įsakymu jo tėvo keturių asmenų šeimai buvo išnuomotas butas, esantis(duomenys neskelbtini), Vilnius, o 2008 m. liepos 8 d. sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Minėtame bute keturių asmenų šeima gyveno nuo 1994 metų. Tačiau dėl savivaldybės administracijos darbuotojų padarytų klaidų gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) VĮ Registrų centre įregistruotos kaip negyvenamosios, o Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų sutartis įregistruota (duomenys neskelbtini) adresu (nors sudaryta nurodant (duomenys neskelbtini)). Rėmėsi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir teigė, kad pagal pastato inventorines žinias ginčo būstas visiškai susidėvėjęs (susidėvėjimas 70–80 proc). Ginčijamu 2012 m. liepos 19 d. raštu Nr. A256-1361 (2.14.1.18-EK5) atsakovas informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendime Nr. 1-218 nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybei ekonomiškai naudinga remontuoti bei rekonstruoti savivaldybei priklausančius per 60 procentų fiziškai susidėvėjusius nuomojamus vienbučius gyvenamuosius namus, jų dalis (ir jų priklausinius), taip pat butus, išskyrus atvejus, kai vienbučiai namai, butai yra pripažinti avariniais ir turi avarinės būklės požymių, todėl galimybės privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (kaip ir buvo minėta anksčiau, nurodomas klaidingas buto adresas (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, nėra teisinio pagrindo, nes šis butas nėra avarinės būklės. Tačiau pareiškėjas manė, kad patalpos neremontuotinos ir netinkamos gyventi bei yra avarinės būklės.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti savo nutartyse ne kartą yra pažymėjusi, jog privatizavimo sandoris yra civilinis teisinis sandoris. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. A256-1361(2.14.1.18-EKS) pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakyta, nurodant, kad leisti privatizuoti prašomas gyvenamąsias patalpas nėra pagrindo. Pareiškėjas siekia privatizuoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl pareiškėjo skunde keliami reikalavimai kildintini iš sutartinių teisinių santykių, nepaisant to, kad vienu skundo reikalavimu prašoma panaikinti viešojo administravimo teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, teismui kilo abejonių, ar ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio ir ar gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Centresta“ v. Vilniaus apskrities viršininkas, 2004 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Mabilona“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, 2004 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą byloje V. P. komercinė firma „Indra“ v Kauno miesto savivaldybė; kt.).
Privatizavimo sandoris yra civilinis teisinis sandoris. Sudarydama privatizavimo sandorį, savivaldybė veikia kaip privatizuojamo turto savininkė. Ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami savivaldybės institucijų veiksmai, kada savivaldybė per savo institucijas veikia kaip potencialios pirkimo-pardavimo sutarties šalis, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 13 d. nutartis, priimta byloje V. Č. v. Kauno miesto savivaldybės administracija, 2010 m. kovo 10 d. nutartis, priimta byloje S. D. v. Klaipėdos miesto savivaldybes administracija; 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta byloje Handelshuset Sverige-Litauen AB v. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba). Šią išvadą patvirtina Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies norma, nustatanti, kad privatizavimo sandoriui ir nuosavybės teisės į privatizavimo objektą atsiradimui yra taikomos Civilinio kodekso nuostatos, jei šiame įstatyme ar privatizavimo sandoryje nenustatyta kitaip.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teisės aktų, numatančių nuomojamų butų privatizavimą, pagrindu siekia privatizuoti butą kaip šio buto nuomininkas. Taigi ginčas tarp šalių yra kilęs iš civilinių savivaldybės turto privatizavimo teisinių santykių, todėl byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 19 d. sprendimas priimtas atsakovui įgyvendinant savo, kaip turto savininko, teisę disponuoti jam priklausančiu turtu, todėl ginčo pobūdžio ir rūšinio teismingumo nekeičia.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasSigita RudėnaitėIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasČeslovas JokūbauskasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys