Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo BUAB „Enrenta“ atstovui bankroto administratoriui L. P.,atsakovės R. T. – M. atstovui advokatui Arvydui Peneliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Enrenta“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei R. T. – M., trečiajam asmeniui M. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl ieškovės prašomo priteisti šaldytuvo atsakovė nurodė, kad šis šaldytuvas buvo panaudotas įmonės veikloje, t.y. įmontuotas į L. S. ir G. S. virtuvės baldus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bendrovės vadovo pareigos ir teisės nustatytos įstatymu (ABĮ 19 str. 6,8 d., 37 str. 5, 8, 9, 10 d., CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1 d., 2.87 str. 1,2,3,4 d.). Už savo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą bendrovės vadovas atsako įstatymų nustatyta tvarka (ABĮ 37 str. 10 d., CK 2.82 str. 3,4 d., 2.83 str. 3 d., 2.87 str. 7 d.). Bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). CK 2.87 str. įtvirtina pagrindinius juridinio asmens valdymo organo nario veikslo principus: juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu. Nevykdant įstatymuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant, juridinio asmens valdymo organo nariui atsiranda teisinė atsakomybė, kuri pasireiškia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Žala juridiniam asmeniui atlyginama visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.).

Byloje nustatyta, kad UAB „Enrenta“, į.k. 148094010, Panevėžio apygardos teismo 2014-12-22 nutartimi iškelta bankroto byla, įmonės vadovė iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovė (7 b.l.). Atsakovė buvo ieškovės vienasmenis valdymo organas, administracijos vadovė nuo 2008-09-29 iki 2014-08-01, o vėliau ji paskirta likvidatore ir tokia buvo iki 2015-01-12. Taigi, atsakovė buvo faktinė įmonės vadovė nuo 2008-09-29 iki bankroto bylos iškėlimo. Panevėžio apygardos teismas 2015-03-23 nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus bendrai 6 435,86 Eur sumai.

2014-08-01 - 2014-09-02 laikotarpiu VMI atliko UAB „Enrenta" patikrinimą ir surašė 2014-09-03 Patikrinimo aktą Nr. FR0680-594, kuriuo konstatavo, kad UAB „Enrenta" vykdė mažmeninę baldų prekybą. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Enrenta" į buhalterinę apskaitą neįtraukė gautų įplaukų pagal pinigų priėmimo kvitus: 2012-01-28 Nr.12-1 iš UAB „Buities rojus ir partneriai" - 850 Lt; 2013-03-26 Nr. 12-41 iš UAB „Buities rojus ir partneriai" -840 Lt; 2013-04-30 Nr.BLB Nr.5109952 iš UAB „Buities rojus ir partneriai" -1000 Lt; 2013-05-03 Nr.BLB Nr.5109952 iš UAB „Buities rojus ir partneriai" - 270 Lt; 2013-05-11 Nr.BLB Nr.5109954 iš UAB „Buities rojus ir partneriai" - 1000 Lt; 2013-07-05 Nr.BLB Nr.5109955 iš UAB „Buities rojus ir partneriai" - 1000 Lt. Viso neįtraukta gautų pinigų už 1190,33 Eur (4 110 Lt). Iš paminėtos sumos 246,17 Eur (850 Lt) gavo direktorė J. T., o likusią suma, t.y. 958,64 Eur (3310 Lt) atsakovė. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovė pardavė prekes, gavo iš pirkėjų pinigus, bet dalies jų neįnešė į kasą ir pinigus pasisavino. Tokiu būdu ieškovė kaip administracijos vadovė neapskaitė ir pasisavino ar iššvaistė šias lėšas: 2012-04-01 gautų iš (duomenys neskelbtini) 3 200 Lt; 2012-07-02 gautų iš I. R. 2 200 Lt; 2012-07-05 gautų iš G. M. 100 Lt; 2012-08-07 gautų iš E. K. 3 000 Lt; 2012-08-20 gautų iš V. P. 2 800 Lt; 2013-01-23 gautų iš G. S. 6 650 Lt; 2013-01-23 gautų iš L. S. 5 800 Lt;2013-04-17 gautų iš T. D. 2 200 Lt; 2013-04-23 gautų iš R. Ž. 4395 Lt; 2013-04-26 gautų iš S. Č. 3 000 Lt; 2013-06-07 gautų iš L. A. 500 Lt. Viso bendrovė pardavė prekių, atliko montavimo darbų ir neapskaitė 33 845 Lt. (10-15 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė neapskaitė parduotų prekių ir atliktų darbų už 9802,19 Eur sumą.

Panevėžio apskrities VMI 2014-11-03 Sprendimu Nr. FR0682-615, patvirtino patikrinimo aktą. Taip pat, šiuo sprendimu ieškovei papildomai paskirtos baudos ir delspinigiai : PVM delspinigius -1499,14 Lt; GPM ( gyventojų pajamų mokesčio) baudą -534 Lt ir PVM baudą - 2 699 Lt. Šios ieškovės mokėtinos sumos kreditoriui - VMI atsirado dėl neteisėtų atsakovės, kaip administracijos vadovės veiksmų, nes ji būdama administracijos vadovė neužtikrino, kad apskaitoje būtų pavaizduotos įvykusios operacijos, gautus pinigus pasisavino, nesumokėjo laiku mokesčių ir dėl to bendrovei paskaičiuoti delspinigiai ir baudos (16-20 b. l.). 2014 m. vasario 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje (bylos Nr. KV-73) nurodyta, kad R. T.-M., būdama UAB „Enrenta“ direktore, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį bei 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdama atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. , Panevėžio mieste tyčia apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą UAB „Enrenta“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šia nutartimi taip pat konstatuota, kad atsakovė gavo iš UAB „Buities rojus“ 3310 Lt sumai bei neapskaitė ir neįnešė į ieškovės kasą 33845 Lt. (21-25 b. l.). Kadangi dėl atsakovės veiksmų įmonė savo buhalterinėje apskaitoje neparodė buvusių operacijų, įmonei VMI 2014-11-03 sprendimu buvo pagrįstai paskaičiuoti PVM delspinigiai - 434, 18 Eur; GPM ( gyventojų pajamų mokesčio) bauda -154, 66 Eur ir PVM bauda – 781, 68 Eur, šias sumas įmonė turi sumokėti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

Šios aplinkybės yra patvirtinamos byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2014-09-03 VMI patikrinimo aktu, 2014-11-03 VMI sprendimu dėl 2014-09-03 patikrinimo akto tvirtinimo, 2014-02-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu. Šių įrodymų nustatytų aplinkybių neginčija ir pati atsakovė.

Sutinkamai su LR CK 2.82 str., 2.87 str., atsakovas, kaip vienašmenis juridinio asmens valdymo organas - direktorius ( administracijos vadovas) paties juridinio asmens atžvilgiu turėjo elgtis sąžiningai ir protingai, o padaręs žalą -ją visiškai atlyginti. LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis nustato, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi Įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą. Bendrovės vadovas atsako už : bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Taigi atsakovė būdama atsakingu už įmonės veiklą asmeniu, turėdama pareigą veikti įmonės interesais, savo neteisėtais veiksmais neįnešė į įmonės kasą įmonei priklausančių lėšų ir jų neapskaitė, todėl jos veiksmuose yra kaltės elementas. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Enrenta“ iškelta bankroto byla ir įmonės mokumas neatstatytas, darytina išvada, jog įstaiga negalės visa apimtimi atsiskaityti su savo kreditoriais. Taigi, byloje yra nustatyti tiek atsakovės neteisėti veiksmai tiek priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir bendrovės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais bei žala. Atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl spręstina, kad kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas teigė, kad 2014 m. vasario 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje dėl nusikalstamos veikos R. T.-M., jai susitaikius su valstybės institucija – Panevėžio apskrities Valstybine mokesčių inspekcija. Šia nutartimi teismas konstatavo, kad direktorė atlygino apskaičiuotą 1810,99 Eur (6253 Lt ) žalą valstybei, o tuo pačiu ir civilinį ieškinį. Ikiteisminio tyrimo metu atlyginta žala valstybei, negali būti laikoma atlyginta žala bendrovei. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, todėl teismas juos laiko neįrodytais (CPK 178 str.).

Šiuo atveju yra atmetami atsakovės prieštaringi argumentai, kuriais iš dalies ji pripažįsta, kad pinigai įmonės kasą nebuvo įnešti, tačiau teigia, kad šiai sumai nėra kreditorių, todėl nėra kaltės. Teismas šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus, nes įmonė gauna įplaukas, pelną bei šis turtas yra laikomas įmonės nuosavybe. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų apgaulingai tvarkant ieškovės buhalterinę apskaitą ir neįnešant pinigų į ieškovės kasą, ieškovė neteko pinigų, kuriuos būtų gavusi jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Enrenta“ iškelta bankroto byla ir įmonės mokumas neatstatytas, darytina išvada, jog įstaiga negalės visa apimtimi atsiskaityti su savo kreditoriais. Taigi, byloje yra nustatyti tiek atsakovės neteisėti veiksmai tiek priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir bendrovės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais bei žala. Atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl spręstina, kad kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į nustatytų ir ištirtų visetą įrodymų, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad ieškinys dėl 12131,35 Eur žalos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 2.87 str. 1, 4, 7 d., 6.245-6.249 str., 6.263 str., ABĮ 37 str. 7 d., Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. 1 p., 4 d., 21 str.).

Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorius L. P., pagal bankrutuojančioje byloje pateiktus dokumentus nustatė, kad pagal 2013-03-28 PVM sąskaitą-faktūrą PAN Nr.00085 ieškovė nusipirko iš UAB „Raginta" šaldytuvą Polar (duomenys neskelbtini)S už 1 050,00 Lt (ekvivalentas 304,10 Eur). Viso turto įsigijimo kaina be PVM yra 867,77 Lt (ekvivalentas 251,32 Eur). (12 b.l Nr. 2-6923-452/2015). Ieškovės manymu nėra jokių duomenų apie tai, kad šaldytuvas būtų kam nors teisėtai perduotas ar nurašytas kaip netinkamas eksploatuoti, kaip sugedęs turtas. Prašė priteisti iš atsakovės šaldytuvą Polar (duomenys neskelbtini)S, o jo nesant jo vertę - 251,32 Eur. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįsta, nurodydama, jog šaldytuvas buvo sumontuotas į L. S. ir G. S. pagamintus virtuvės baldus. Byloje apklausta liudytoja L. S. parodė, kad atsakovė, būdama UAB „Enrenta“ direktore, pardavė jiems su G. S. virtuvinius baldus su juose įmontuota buitine technika. Buvo sutarta, kad bus įmontuotas šaldytuvas „Whirplpool“, tačiau atvežė ir sumontavo šaldytuvą „Polar“, pirktą iš parduotuvės „Raginta“ . Liudytojo G. S. parodymai analogiški duotiems liudytojos L. S.. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo.

Šioje byloje šalys aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis, 177 straipsnio 1 ir 2 dalys), o teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir iš įrodymų visumos daryti išvadas apie įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Teismas, įvertinęs liudytojų G. S. ir L. S. parodymus, kad į jų baldus buvo įmontuotas šaldytuvas „Polar“ bei pateikta bendra sąskaita apmokėjimui, atsižvelgdamas į tai, kad jie šias aplinkybes buvo nurodę dar 2013 m. apklausiami kaip liudytojai, taip pat į tai, kad nėra jokių duomenų apie kito šaldytuvo įmontavimą į nurodytus virtuvės baldus, daro išvadą, kad visų byloje nustatytų aplinkybių vertinimo pagrindu, labiau tikėtina, kad reikalaujamas priteisti šaldytuvas buvo įmontuotas į baldus ir jo vertė įskaičiuota į parduotos prekės kainą. Teismas šiuo sprendimu yra pasisakęs dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo dalyje dėl atsakovės neapskaitytų pinigų, gautų iš apklaustų liudytojų G. S. ir L. S., ir pripažino jį pagrįstu ir tenkintinu, todėl pakartotinis daikto ar žalos priteisimas ir ieškinio tenkinimas šioje dalyje prieštarautų teisingumo, protingumo ir teisėtumo principams, todėl ieškinio reikalavimas dėl 251,32 Eur žalos netenkintinas.

Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (bylos iškėlimo diena yra laikoma kada teismas priima ieškinį) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, toks reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal bendrą taisyklę, ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti pralaimėjusi šalis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė prašė priteisti tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas : 64 Eur išlaidas už antstolio paslaugas, taikant laikinąsias apsaugos priemones ( 75,76 b.l.) bei 400 Eur išlaidų, apmokėtų už advokato teisinę pagalbą (36, 71, 72, 74 b.l.). Šios išlaidos pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, atitinka CPK 88 straipsnio 8 punkte nustatytus vertinimus, todėl pripažintinos būtinomis, pagrįstomis ir tenkintinomis. Ieškinys yra tenkinamas iš dalies 97, 97 %. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos ir priteisiamas žyminis mokestis valstybei (CPK 80, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. T. – M., a.k. (duomenys neskelbtini) 12131,35 Eur (dvylika tūkstančių vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 35 ct) žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2015 m. liepos 29 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 454, 58 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų BUAB „Enrenta“, įm. k. 148094010.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. T. – M., a.k. (duomenys neskelbtini) 376 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.