- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-597-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25730-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Rūta Petkuvienė (pran.), Rosita Patackienė
- Ieškovas
- Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- P. S., T. U., D. K., V. V., K. S.
- Kategorijos
- 1.3.6.3.1Darbo drausmės pažeidimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) P. S., T. U., D. K., V. V. ir K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimų dalių panaikinimo atsakovams P. S., T. U., D. K., V. V. ir K. S..
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
Ieškovas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kreipėsi su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2015-06-26 sprendimo Nr. DGKS-2814 dalį, kuria V. V. panaikinta ieškovo direktoriaus 2015-02-27 įsakymu Nr. P3-78 „Dėl drausminės nuobaudos V. V. skyrimo“ skirta drausminė nuobauda – papeikimas; 2015-06-26 sprendimo Nr. DGKS-2811 dalį, kuria D. K. panaikinta ieškovo direktoriaus 2015-02-27 įsakymu Nr. P3-75 „Dėl drausminės nuobaudos D. K. skyrimo“ skirta drausminė nuobauda – papeikimas; 2015-06-26 sprendimo Nr. DGKS-2817 dalį, kuria T. Ū. panaikinta ieškovo direktoriaus 2015-02-27 įsakymu Nr. P3-72 „Dėl drausminės nuobaudos T. Ū. skyrimo“ skirta drausminė nuobauda – pastaba; 2015-06-26 sprendimo Nr. DGKS-2821 dalį, kuria P. S. panaikinta ieškovo direktoriaus 2015-02-27 įsakymu Nr. P3-74 „Dėl drausminės nuobaudos P. S. (P. S.) skyrimo“ skirta drausminė nuobauda – papeikimas; 2015-06-26 sprendimo Nr. DGKS-2810 dalį, kuria K. S. panaikinta ieškovo direktoriaus 2015-02-20 įsakymu Nr. P3-46 „Dėl drausminės nuobaudos K. S. skyrimo“ skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Nurodė, kad Žeimenos poskyrio vyriausiasis specialistas V. V. neatvyko į darbą visą jam nustatytą pamainą nuo 2015 m. sausio 17 d. 9 val. iki 2015 m. sausio 18 d. 9 val., visą pamainą nuo 2015 m. sausio 21 d. 17 val. iki 2015 m. sausio 22 d. 9 val., visą pamainą nuo 2015 m. sausio 26 d. 17 val. iki 2015 m. sausio 27 d. 9 val., visą pamainą nuo 2015 m. sausio 31 d. 9 val. iki 2015 m. vasario 1 d. 9 val., savavališkai dirbo kitiems darbuotojams nustatytu laiku ir po dvi pamainas iš eilės 2015 m. sausio 18–20 d. ir 2015 m. sausio 28–30 d., todėl ieškovo direktoriaus 2015-02-27 įsakymu Nr. P3-78 „Dėl drausminės nuobaudos V. V. skyrimo“ jam skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Ieškovas taip pat nurodė, kad Žeimenos poskyrio vyriausiasis specialistas D. K. neatvyko į darbą visą jam nustatytą pamainą nuo 2015 m. sausio 25 d. 9 val. iki 2015 m. sausio 26 d. 9 val., visą pamainą nuo 2015 m. sausio 29 d. 10 val. iki 2015 m. sausio 30 d. 9 val., savavališkai dirbo dvi pamainas iš eilės nuo 2015 m. sausio 26 d. 9 val. iki 2015 m. sausio 28 d. 9 val. kitiems darbuotojams nustatytu laiku, todėl ieškovo direktoriaus 2015-02-27 įsakymu Nr. P3-75 „Dėl drausminės nuobaudos D. K. skyrimo“ jam skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Ieškovas taip pat nurodė, jog Žeimenos poskyrio vyriausiasis specialistas T. Ū. neatvyko į darbą visą jam nustatytą pamainą nuo 2015 m. sausio 28 d. 10 val. iki 2015 m. sausio 29 d. 9 val., todėl ieškovo direktoriaus 2015-02-27 įsakymu Nr. P3-72 „Dėl drausminės nuobaudos T. Ū. skyrimo“ jam skirta drausminė nuobauda – pastaba. Nurodė, kad Žeimenos poskyrio vyriausiasis specialistas P. S. neatvyko į darbą visą jam nustatytą pamainą nuo 2015 m. sausio 27 d. 9 val. iki 2015 m. sausio 28 d. 9 val. bei nuo 2015 m. sausio 31 d. 9 val. iki 2015 m. vasario 1 d. 9 val., todėl ieškovo direktoriaus 2015-02-27 įsakymu Nr. P3-74 „Dėl drausminės nuobaudos P. S. skyrimo“ jam skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Ieškovo teigimu, Žeimenos poskyrio vyriausiasis specialistas K. S. neatvyko į darbą visą jam nustatytą pamainą nuo 2015 m. sausio 18 d. 9 val. iki 2015 m. sausio 19 d. 9 val., visą pamainą nuo 2015 m. sausio 27 d. 9 val. iki 2015 m. sausio 28 d. 9 val., savavališkai nuo 2015 m. sausio 14–16 d. iki 2015 m. sausio 22–24 d. dirbo dvi pamainas iš eilės, savavališkai dirbo kitiems darbuotojams nustatytu laiku nuo 2015 m. sausio 15 d. 9 val. iki 2015 m. sausio 16 d. 9 val., nuo 2015 m. sausio 23 d. 9 val. iki 2015 m. sausio 24 d. 9 val., todėl ieškovo direktoriaus 2015-02-20 įsakymu Nr. P3-46 „Dėl drausminės nuobaudos K. S. skyrimo“ jam skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Ieškovas nesutiko su Darbo ginčų komisijos 2015-06-26 sprendimais Nr. DGKS-2814, DGKS-2811, DGKS-2817, DGKS-2821, DGKS-2810, kuriais panaikintos atsakovams paskirtos drausminės nuobaudos dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pažeidimo supažindinant su drausminėmis nuobaudomis. Ieškovas nesutiko su Darbo ginčų komisijos nuomone, jog drausminės nuobaudos skyrimo terminas apima ne tik drausminės nuobaudos įforminimą, bet ir darbuotojo su ja supažindinimo datą, nurodydamas, jog darbuotojo supažindinimas su paskirta drausmine nuobauda į vieno mėnesio terminą neįskaitomas. Pažymėjo, jog atsakovų darbas buvo organizuojamas pagal darbo grafikus, su jais atsakovai buvo supažindinti pasirašytinai, darbo grafikai nebuvo pakeisti, todėl atsakovai turėjo pareigą jų laikytis.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimų į ieškovo ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendime patenkindamas ieškovo ieškinį konstatavo, jog atsakovai pažeidė DK 147 straipsnio 3 dalį, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010-12-17 įsakymu Nr. V1-137 patvirtino Suminės darbo laiko apskaitos tvarkos aprašo 9 punktą, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010-10-29 įsakymu Nr. V1-118 patvirtintų Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vidaus tvarkos taisyklių 7 punktą, kadangi nedirbo darbo grafikuose nustatytu laiku ir tokiu būdu padarė darbo drausmės pažeidimus. Nurodė, kad Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010-12-17 įsakymu Nr. V1-137 patvirtintas Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos padalinių ir darbų, kuriems įvedama suminė darbo laiko apskaita, sąrašas patvirtina įvestą Žuvivaisos skyriaus Žeimenos poskyryje suminę darbo laiko apskaitą, dėl ko atsakovai turėjo pareigą dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Teismas nustatė, jog atsakovų faktinis darbas Žeimenos poskyryje buvo žymimas pildant darbo laiko apskaitos žiniaraščius, iš kurių matyti, jog atsakovai dirbo nesilaikydami grafikuose nustatytų pamainų. Minėtą aplinkybę konstatavo ir remdamasis liudytojos R. B. parodymais. Teismas pažymėjo, jog atsakovų parašai ant darbo grafikų patvirtina aplinkybę, kad su darbo grafikais atsakovai buvo supažindinti pasirašytinai, atsakovai nepateikė įrodymų apie darbo grafikų pakeitimą ir atsakovų darbą pagal kitokius darbo grafikus, taip pat nenustatė, jog vadovaujantis Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010-12-17 įsakymu Nr. V1-136 patvirtintu Darbo grafikų sudarymo tvarkos aprašo 36 punktu darbo (pamainų) grafikai buvo pakeisti atsakovų raštišku prašymu pasikeisti pamainomis. Teismas nevertino pamainos perdavimo ir priėmimo registravimo žurnalų kaip tinkamų įrodymų, pagrindžiančių atsakovų darbo laiką, kadangi juos pildė patys darbuotojai, ir jų pildymas nebuvo kontroliuojamas. Teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo abejoti valstybės institucijos atstovų paaiškinimais. Teismas įvertino drausminių nuobaudų skyrimo procedūrinę tvarką ir konstatavo, kad ieškovas jos laikėsi, tinkamai paprašydamas atsakovų pasiaiškinti, skirdamas atsakovams drausmines nuobaudas bei jas tinkamai individualizuodamas pagal padarytų pažeidimų sunkumą, periodiškumą, atitikimą drausminės atsakomybės tikslams ir jų adekvatumą kiekvienam iš atsakovų padarytiems darbo drausmės pažeidimams. Vertindamas drausminės nuobaudos skyrimo terminą teismas nurodė, jog DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nurodo laikotarpį, per kurį darbdavys turi apsispęsti – skirti drausminę nuobaudą darbuotojui ar ne, o DK nenurodytas terminas, per kurį darbdavys turi pranešti darbuotojui apie skirtą drausminę nuobaudą. Vertino, jog darbuotojo supažindinimas su paskirta drausmine nuobauda į DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą neįskaitomas, todėl konstatavo, jog ieškovas, skirdamas atsakovams drausmines nuobaudas, DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto drausminės nuobaudos skyrimo termino nepažeidė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantai (atsakovai) pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas nesiaiškino tikrųjų bylos aplinkybių, nors darbo bylose teismas turi aktyviai veikti, siekdamas nustatyti tiesą. Apeliantų teigimu, teismas vadovavosi tik ieškovo ir jo liudytojos paaiškinimais, neišklausydamas atsakovų. Nurodė, kad liudytoja objektyviai nežino apie tai, kuris iš atsakovų dirba ir kada faktiškai dirba. Nesutinka su teismo vertinimu, jog darbo pamainų ir priėmimo žurnalas yra netinkamas įrodymas, nurodydami, jog žurnale yra rašomi objektyvūs faktiniai prietaisų rodmenys, kurių neįmanoma suklastoti, be to, ūkyje nebuvo žuvų auginimo režimų sutrikimų, kurie pagrindžia aplinkybę, jog darbo vietoje nuolat būdavo darbuotojai. Apeliantų teigimu, kitos į bylą pateiktos žurnalų kopijos neįskaitomos. Apeliantai taip pat nurodo, jog neatsižvelgdamas į prieš teismo posėdį pateiktą atsakovų atstovo prašymą atidėti teismo posėdį teismas nesudarė tinkamų galimybių atsakovams apginti savo interesus. Mano, jog prašyme teismui buvo nurodytos reikšmingos aplinkybės, susijusios su atsakovų darbu pamainomis. Apeliantai mano, jog ieškovo darbuotojams sistemingai kreipusis į teismus analogiškomis aplinkybėmis, susidarė neeilinis atvejis, dėl ko teismas, atsižvelgdamas į darbdavio statusą (valstybinę įstaigą) turėjo išsiaiškinti, ar darbuotojų pretenzijos nėra kilusios iš galimo darbuotojų i darbdavio konflikto.
Atsiliepimas
Ieškovas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai išnagrinėjo darbo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą. Nesutinka su apeliantų argumentu, jog teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis tik tik ieškovo ir jo liudytojos paaiškinimais. Pažymėjo, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. parengiamojo posėdžio metu iškviesti liudyti R. B. prašė būtent atsakovų atstovas. Pasisakydamas dėl atsakovų argumento, jog pamainos perdavimo ir priėmimo registravimo žurnalų kopijos neįskaitomos, atsakovas nurodė, kad nuo jų pateikimo (2015 m. rugsėjo 1 d.) nei atsakovai, nei atsakovų atstovas beveik dvi savaites laiko nesiėmė jokių aktyvių veiksmų (nesikreipė į ieškovą ar teismą), kad būtų pateiktos „įskaitomos" dokumento kopijos, be to, teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu paminėjo, kad pateikti dokumentai yra tinkami ir įskaitomi. Pažymėjo, kad pamainos perdavimo ir priėmimo žurnalas yra pildomas pačių atsakovų, jų darbo vietoje, todėl atsakovai, norėdami įrodinėti jų manymu bylai reikšmingas aplinkybes, galėjo turimas žurnalo lapų kopijas palyginti su Žeimenos poskyryje esančiais originaliais žurnalo lapais. Nesutinka su atsakovų argumentu, jog į bylą pateiktas pamainos perdavimo ir priėmimo registracijos žurnalas įrodo atsakovų darbą pagal grafiką. Ieškovo teigimu, pamainos perdavimo ir priėmimo registravimo žurnalo turinys pagrindžia aplinkybę, kad jį pildė ne tas darbuotojas, kuris turėjo dirbti pagal grafiką, o visai kitas darbuotojas, kadangi neteisingai nurodyta pakeitusio pavardę darbuotojo pavardė. Pažymėjo, kad lašišų cecho pamainos perdavimo ir priėmimo žurnalas atsakovų pildytas neteisingai, kadangi nėra pamainą baigiančio ir pamainą pradedančiojo darbuotojo vardo ir pavardės, o tik parašas, dėl ko nėra galimybės nustatyti pasirašiusio darbuotojo, be to, žurnalai pildyti ne visomis dienomis, jie pildomi vienoda rašysena, atsikartoja rašymo braižas, dėl ko galimai pildyti vieno asmens ir negali būti laikomi tinkamais įrodymais byloje. Nesutiko su apeliantų argumentu dėl galimo konflikto su Žeimenos poskyrio vedėju A. B. ar jo siekiu atsikratyti darbuotojais, kadangi problemų dėl darbo drausmės nesilaikymo šiame poskyryje buvo iki incidento su poskyrio vedėju, t. y. ir anksčiau buvo atvejų, kai darbuotojai nesilaikydavo jiems nustatyto darbo laiko, neatvykdavo į pamainą laiku ir/arba nebūdavo darbe visą pamainą, dėl ko atsakovams ir anksčiau buvo skirtos drausminės nuobaudos. Mano, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad DK nenurodytas terminas, per kurį darbdavys turi pranešti darbuotojui apie skirtą drausminę nuobaudą, darbuotojo supažindinimas su paskirta drausmine nuobauda į DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą neįskaitomas, todėl ieškovas nepažeidė minėtame straipsnyje nustatyto drausminės nuobaudos skyrimo termino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp darbuotojų ir dardavio dėl dirbto laiko ir darbo laiko apskaitos. Darbo ginčų komisija, nagrinėdama ikiteismine tvarka šalių ginčą, konstatavo drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimą, nustačiusi, kad atsakovai su jiems paskirtomis drausminėmis nuobaudomis buvo supažindinti pažeidžiant DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tokia išvada yra nepagrįsta, todėl panaikino Darbo ginčų komisijos 2015-06-26 sprendimo Nr. DGKS-2814 dalį, kuria V. V. panaikinta Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015-02-27 įsakymu Nr. P3-78 „Dėl drausminės nuobaudos V. V. skyrimo“ skirta drausminė nuobauda – papeikimas, 2015-06-26 sprendimo Nr. DGKS-2811 dalį, kuria D. K. panaikinta Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015-02-27 įsakymu Nr. P3-75 „Dėl drausminės nuobaudos D. K. skyrimo“ skirta drausminė nuobauda – papeikimas, 2015-06-26 sprendimo Nr. DGKS-2817 dalį, kuria T. Ū. panaikinta Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015-02-27 įsakymu Nr. P3-72 „Dėl drausminės nuobaudos T. Ū. skyrimo“ skirta drausminė nuobauda – pastaba, 2015-06-26 sprendimo Nr. DGKS-2821 dalį, kuria P. S. (P. S.) panaikinta Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015-02-27 įsakymu Nr. P3-74 „Dėl drausminės nuobaudos P. S. (P. S.) skyrimo“ skirta drausminė nuobauda – papeikimas, 2015-06-26 sprendimo Nr. DGKS-2810 dalį, kuria K. S. panaikinta Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015-02-20 įsakymu Nr. P3-46 „Dėl drausminės nuobaudos K. S. skyrimo“ skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, argumentuodami jų teisės būti išklausytiems pažeidimu.
DK 35 straipsnio 1 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. DK 228 straipsnyje yra numatyta darbuotojams pareiga laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.
Apeliantai remiasi aplinkybe, kad jų darbas pagal susiklosčiusią tvarką buvo apskaitomas pamainų faktinio perdavimo ir priėmimo žurnalu. Aplinkybę apie tokio žurnalo egzistavimą patvirtino ir ieškovas bei liudytoja R. B., be kita ko, nurodydama, jog administracijai buvo žinoma, kad darbuotojai dirbdavo ne jiems nustatytu laiku. Iš bylos medžiagos matyti, kad: 1) ieškovas 2015-02-10 raštu Nr. R18-154 (2.20) „Dėl pasiaiškinimo dėl galimų darbo drausmės pažeidimų“ paprašė V. V. pasiaiškinti, kodėl jis neatvyko į darbą visą jam nustatytą pamainą nuo 2015 m. sausio 17 d. 9 val. iki 2015 m. sausio 18 d. 9 val., visą pamainą nuo 2015 m. sausio 21 d. 17 val. iki 2015 m. sausio 22 d. 9 val., visą pamainą nuo 2015 m. sausio 26 d. 17 val. iki 2015 m. sausio 27 d. 9 val., visą pamainą nuo 2015 m. sausio 31 d. 9 val. iki 2015 m. vasario 1 d. 9 val., savavališkai dirbo kitiems darbuotojams nustatytu laiku ir po dvi pamainas iš eilės 2015 m. sausio 18–20 d. ir 2015 m. sausio 28–30 d. V. V. pateikė 2015-02-12 pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2015 m. sausio mėn. dirbo pagal jam tiesioginio vadovo vyr. specialisto L. R. nustatytą darbo grafiką. Ieškovo direktoriaus 2015-02-27 įsakymu Nr. P3-78 „Dėl drausminės nuobaudos V. V. skyrimo“ jam skirta drausminė nuobauda – papeikimas; 2) ieškovas 2015-02-10 raštu Nr. R18-157 (2.20) „Dėl pasiaiškinimo dėl galimų darbo drausmės pažeidimų“ paprašė D. K. pasiaiškinti, kodėl jis neatvyko į darbą visą jam nustatytą pamainą nuo 2015 m. sausio 25 d. 9 val. iki 2015 m. sausio 26 d. 9 val., visą pamainą nuo 2015 m. sausio 29 d. 10 val. iki 2015 m. sausio 30 d. 9 val., dirbo savavališkai dvi pamainas iš eilės nuo 2015 m. sausio 26 d. 9 val. iki 2015 m. sausio 28 d. 9 val. kitiems darbuotojams nustatytu laiku. D. K. pateikė 2015-02-13 pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2015 m. sausio mėn. dirbo pagal jam tiesioginio vadovo vyr. specialisto E. L. nustatytą darbo grafiką. Ieškovo direktoriaus 2015-02-27 įsakymu Nr. P3-75 „Dėl drausminės nuobaudos D. K. skyrimo“ skirta drausminė nuobauda – papeikimas; 3) ieškovas 2015-02-10 raštu Nr. R18-160 (2.20) „Dėl pasiaiškinimo dėl galimų darbo drausmės pažeidimų“ paprašė T. Ū. pasiaiškinti, kodėl jis neatvyko į darbą visą jam nustatytą pamainą nuo 2015 m. sausio 28 d. 10 val. iki 2015 m. sausio 29 d. 9 val. T. Ū. pateikė 2015-02-13 pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2015 m. sausio mėn. dirbo pagal jam tiesioginio vadovo vyr. specialisto E. L. nustatytą darbo grafiką. Ieškovo direktoriaus 2015-02-27 įsakymu Nr. P3-72 „Dėl drausminės nuobaudos T. Ū. skyrimo“ skirta drausminė nuobauda – pastaba; 4) ieškovas 2015-02-10 raštu Nr. R18-155 (2.20) „Dėl pasiaiškinimo dėl galimų darbo drausmės pažeidimų“ paprašė P. S. pasiaiškinti, kodėl jis neatvyko į darbą visą jam nustatytą pamainą nuo 2015 m. sausio 27 d. 9 val. iki 2015 m. sausio 28 d. 9 val. bei nuo 2015 m. sausio 31 d. 9 val. iki 2015 m. vasario 1 d. 9 val. P. S. pateikė 2015-02-12 pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2015 m. sausio mėn. ir vasario mėn. dirbo pagal jam tiesioginio vadovo vyr. specialisto E. L. nustatytą darbo grafiką. Ieškovo direktoriaus 2015-02-27 įsakymu Nr. P3-74 „Dėl drausminės nuobaudos P. S. skyrimo“ skirta drausminė nuobauda – papeikimas; 5) ieškovas 2015-02-10 raštu Nr. R18-151 (2.20) „Dėl pasiaiškinimo dėl galimų darbo drausmės pažeidimų“ paprašė K. S. pasiaiškinti, kodėl jis neatvyko į darbą visą jam nustatytą pamainą 2015 m. sausio 18–19 d., 2015 m. sausio 27–28 d., savavališkai nuo 2015 m. sausio 14–16 d. iki 2015 m. sausio 22–24 d. dirbo dvi pamainas iš eilės, savavališkai dirbo kitiems darbuotojams nustatytu laiku nuo 2015 m. sausio 15 d. 9 val. iki 2015 m. sausio 16 d. 9 val., nuo 2015 m. sausio 23 d. 9 val. iki 2015 m. sausio 24 d. 9 val. K. S. pateikė 2015-02-12 pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2015 m. sausio mėn. dirbo pagal jam tiesioginio vadovo vyr. specialisto L. R. nustatytą darbo grafiką. Ieškovo direktoriaus 2015-02-20 įsakymu Nr. P3-46 „Dėl drausminės nuobaudos K. S. skyrimo“ skirta drausminė nuobauda – papeikimas.
Taigi apibendrinus drausminių nuobaudų skyrimo medžiagą, galima spręsti, kad tarnyboje buvo susiklosčiusi tvarka, kai faktiškai dirbtas laikas neatitiko grafiko. Liudytoja R. B. nurodė, jog pamainų perdavimo ir priėmimo registravimo žurnalus pildė patys darbuotojai, jų pildymo niekas nekontroliavo, kontroliuojama nuo šios vasaros pabaigos. Tai reiškia, kad kontrolė prasidėjo tik po to, kai kilo konfliktas dėl darbo laiko bendrovėje. Tokiu atveju turi būti įvertintas paties darbdavio netinkamas pareigų vykdymas (DK 229 straipsnis), nustatant, kiek tai turėjo poveikį darbo drausmei tarnyboje. Pažymėtina, kad visi apeliantai (darbuotojai) nurodė, kad dirbo pagal jam tiesioginio vadovo nustatytą darbo grafiką. Bylą nagrinėjant tiek Darbo ginčų komisijoje, tiek pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti nei vyr. specialistas L. R., nei E. L., kurie, kaip įrodinėja apeliantai, davė jiems pavedimą dirbti kitokiu darbo laiku. Kaip minėta, įstatymas leidžia naudoti savigyną tik išimtinais atvejais (DK 37 straipsnis). Taigi byloje susiklostė situacija, kai abi šalys neginčija, jog darbuotojai pagal susiklosčiusią faktinę tvarką dirbo ne darbo grafikuose nustatytu laiku, inter alia, kuri buvo toleruojama darbdavio atstovo, o teismas neišsiaiškino, kiek darant darbo laiko pažeidimus tam turėjo įtakos tiesioginių vadovų nurodymai. Be to, svarbi aplinkybė, kurią taip pat turi išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas, kokiu tikslu susiklostė tvarka, kad pamainų perdavimo ir priėmimo registravimo žurnalus pildė patys darbuotojai. Pažymėtina, kad tai dokumentas, kuris įformintas standartiniame blanke, kurio forma patvirtinta Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-12-01 įsakymu Nr. V1-161. Kaip teisingai nurodė apeliantai, ūkyje nebuvo jokių žuvų auginimo režimų sutrikimų. Pats darbdavys pripažino, kad kiti darbuotojai dirbo dvi pamainas, bet ne pagal darbo grafiką.
DK 238 straipsnyje nustatyta, kad skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Kaip išaiškino kasacinis teismas, taikydamas drausminio poveikio priemones ar paskatinimus, darbdavys atkreipia kitų darbuotojų dėmesį į skatinamų ar baudžiamų darbuotojų darbą kaip teigiamą arba neigiamą darbo pareigų atlikimo pavyzdžius. Kad toks darbuotojo įvertinimas būtų efektyvus, būtina siekti, kad jis būtų teisingas, t. y. adekvatus vertinamiems darbuotojo veiksmams. Tiek per griežtai, tiek per švelniai vertinant darbo drausmės pažeidimą, nuobaudos taikymas gali nepadaryti reikiamo poveikio darbo drausmei gerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje I. J. v. VĮ Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-208/2004). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad buvo padarytas formalaus darbo drausmės pažeidimas, tačiau teismas taip pat netyrė, kokios dėl to kilo neigiamos pasekmės. Kita vertus, mažai tikėtina, kad penki darbuotojai būtų suklydę per tokį trumpą laikotarpį dėl jiems nustatyto darbo laiko.
DK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbuotojai gali pasikeisti pamainomis, tačiau tai turi būti suderinta su administracija (DK 118 straipsnis). Byloje nėra ištirta, ar nebuvo pasikeitimo pamainomis be administracijos leidimo fakto, ir/ar pasikeitimo neįtakojo tiesioginio vadovo valia. Kita vertus, teisėjų kolegija, perklausiusi garso įrašą, nustatė, kad liudytoja R. B. parodė, kad ji pildė darbo laiko apskaitos žiniaraštį ne asmeniškai tikrindama darbuotojus, bet žiūrėdama į juos iš pastato, esančio priešais. Po to patikslino, kad tai ji pildė, tai vedėjas A. B.. Tuo tarpu drausminės nuobaudos skirtos vadovaujantis Žeimenos poskyrio vedėjo A. B. 2015-01-16 tarnybiniu pranešimu dėl darbo drausmės pažeidimų, pagal jo paties pildytus ir pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščiais.
Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimas panaikinamas ir byla dėl ieškovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimų dalių panaikinimo atsakovams P. S., T. U., D. K., V. V. ir K. S. perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės bylą išnagrinėti, nes nėra atskleistos veikos, žalos ir priežastinio ryšio, kaip darbo teisinės atsakomybės sąlygų, buvimo ir įvertinimo faktinės aplinkybės. Byloje taip pat būtina įvertinti, ar paties darbdavio netinkamas pareigų vykdymas nepaveikė darbo drausmės pažeidimo, apklausti vyr. specialistą L. R., E. L., išsiaiškinti, kokiu tikslu buvo pildomas pamainų perdavimo ir priėmimo registravimo žurnalas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apylinkės teismui.