Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006 m. lapkričio 26 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso( toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) 2021 m. balandžio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių viešųjų darbų bausme įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui; vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

3) 2023 m. kovo 28 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 str. 1 d. - 60 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 10 punktu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą.

2023 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi arešto bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir paskirta A. R. vykdyti nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso( toliau – BK ) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. R. 2023 m. liepos 11 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia ranka sudavė savo mažamečiui sūnui A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., vieną kartą į dešinį riešą ir vieną kartą į krūtinę, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. R. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad tą dieną su sugyventinės D. Š. motina A. Š. vartojo alkoholį ir klausėsi muzikos, buvo įjungta garso kolonėlė, bet sūnus A. vis išjungdavo kolonėlės laidą iš rozetės. Ne vieną kartą įspėjo sūnų, kad šis nelįstų prie rozetės, nes gali nutrenkti elektra. Sūnus neklausė, dėl to susierzinęs sudavė sūnui per ranką. Suduodamas vaikui per ranką galimai „persistengė“, vaikas pradėjo verkti. Vaiko motina D. Š. iškvietė policiją. Kad sūnui sudavė ir į krūtinę - neprisimena dėl girtumo, tačiau to neneigia, kaltę pripažįsta, mano, kad D. Š. dėl vaiko sumušimo davė teisingus parodymus. Dėl sūnaus sumušimo nuoširdžiai gailisi, sūnaus atsiprašė.

Apklausus kaltinamąjį įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes kaltinamasis nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo prisipažinimo įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis A. R., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad su tėčiu sutaria gerai. Būna, kad susipyksta. Tą dieną, kai susipyko su tėčiu, jis buvo namuose, dideliame kambaryje ir tada jį užgavo tėtis. Jam tėtis sudavė į ranką (rodo į dešinę ranką virš riešo). Kai sudavė tėtis „biški" skaudėjo, ranka buvo raudona. Tam kambaryje buvo jis, tėtis, mama ir sesuo K.. Brolis buvo lauke, žaidė. Kai tėtis jam užgavo ranką, tuo metu buvo išgėręs alkoholio. Paskui tėtis jį dar kartą užgavo į krūtinę tame kambaryje, kur miega senelis. Tėtis jį kumščiu užgavo į krūtinę, „ uždavė“ vieną kartą, jam neskaudėjo, ant krūtinės nebuvo paraudimo. Tėtis daugiau jo niekur neužgavo. Tėtis anksčiau nėra užgavęs, tai pirmas kartas. Jis „biški" verkė. Tėtis gėrė alų ir jį išsivežė policija, tėtis mamos nemušė. Tėtis praėjusį kartą mušė mamą, o dabar nemušė. Mama taip pat tėtį mušė, pas savo pusbrolį. Jam tėtis nieko daugiau nėra skaudaus padaręs. Dėl to, kad tėtis jam sudavė, jis ant tėčio nepyksta. Tėtis jam sudavė per ranką, dėl to, kad neklausė. Jis bandė ištraukti kolonėlės laidą iš rozetės, tėtis jam sakė, kad paliktų laidą rozetėje, bet jis vis tiek ištraukė ir tada jam tėtis sudavė per ranką. Tėtis neatsiprašė ( 1 t., b.l. 107-108).

Mažamečio nukentėjusioji atstovė D. Š. paaiškino, kad kartu su A. R. gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, veda bendrą ūkį, turi du bendrus mažamečius vaikus. Sūnus A. R. turi autizmo sutrikimą ir mišrų raidos sutrikimą, yra nervingas vaikas, į viską jautriau reaguoja, o A. R. namuose sukelia įtemptą, šaukia ant vaikų. 2023 m. liepos 11 d. A. R., būdamas neblaivus, garsiai leido per kolonėlę muzika, ji jo ne kartą prašė, kad muziką išjungtų , tačiau jis neragavo, todėl sūnus A. priėjo ir ištraukė iš elektros lizdo kolonėlės laidą, kad muzika negrotų. Dėl to A. R. vieną kartą delnu sudavė A. į dešinės rankos riešą. Vaikas suaimanavo ir stipriai pradėjo verkti, tada ji nusivedė vaiką į virtuvę. Po 20 minučių į virtuvę atėjo A. R., atsisėdo prie stalo. Sūnus A. pro A. R. norėjo praeiti į kitą kambarį ir tada A. R. vieną kartą delnu sudavė A. į krūtinę, dėl ko vaikas vėl pradėjo verkti. Bendruoju pagalbos numeriu skambino po pirmojo sudavimo sūnui. A. R. pirmą kartą smurtavo prieš sūnų, tačiau prieš ją yra smurtavęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jai baisu, ką A. R. dar gali padaryti, nes yra visai neprognozuojamas( 1 t., b.l.9, 48-49, 53-54).

Liudytoja A. Š. paaiškino, kad įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, nes tą dieną nuo ryto su dukros D. Š. sugyventiniu A. R. dviese, vartojo alkoholį prieangyje. Tuo metu jos dukra ir visi vaikai buvo namuose. Kiek buvo valandų neprisimena, bet, mano, buvo jau po pietų, kai A. R. pajungė prieangyje buvusią kolonėlę ir pasileido muziką. Tuo metu ji jau jautėsi stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Kažkas prašė pritildyti muziką, bet A. R. muzikos neišjungė. Kas vyko toliau ji neprisimena, kadangi buvo labai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Pamena, kad A. ir D. jai tą dieną pasakojo, jog A. R. sudavė smūgius A. į ranką ir į krūtinę. Pamena, kad A. sakė, kad jam skaudėjo, jis verkė ( 1 t. b.l. 124-125).

Bendrojo pagalbos centro informacijoje užfiksuota, kad 2023 m. liepos 11 d. gautas pranešėjos D. Š. pranešimas, kad neblaivus sugyventinis namuose agresyviai elgiasi, smurtauja prieš mažametį vaiką, trenkė vaikui ranka ( 1 t., b.l. 5-8)

2023 m. liepos 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas. Apžiūros metu įvykio vietoje reikšmingų bylai duomenų nerasta ( 1 t., b.l.19-27).

A. R. 2023 m. liepos 11 d. 20.44 val., buvo nustatytas 3,3 promilės girtumo laipsnis ( 1t., b.l. 39).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. R. kūne objektyvių sužalojimo žymių nenustatyta. Užduotyje nurodytomis aplinkybėmis t. y. trenkiant per ranką ir krūtinę, galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b.l. 38)

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusįjį asmenį.

Mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo( BK 141 straipsnio 3 dalis).

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. R. smurtavo savo mažamečio sūnaus, A. R., gimusio (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu, tai yra tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į dešinį riešą ir vieną kartą į krūtinę, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. R. fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka BK 140 straipsnio 3 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamasis A. R. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, anksčiau baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, teistas, tame tarpe ir už tyčinius smurtinius nusikaltimus, šį nusikaltimą padarė arešto bausmės pagal 2023 m. kovo 28 d. baudžiamąjį įsakymą vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dėl to yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nelinkęs keisti savo elgesio, o ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės – laisvės apribojimas, viešieji darbai, nei areštas kaltinamojo nusikalstamam elgesiui įtakos nepadarė, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, jam skirtina artima vidurkiui laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis pripažįsta, kad turi piktnaudžiavimo alkoholiu problemą ir nors apsvaigimo nuo alkoholio įtakoje tampa agresyvus ir smurtauja prieš sugyventinę( šiuo atveju ir prieš mažametį savo vaiką), alkoholizmo problemos tinkamai nesprendžia ( nurodė, kad gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, bet „atkrito“. Vienok, kaltinamasis prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailisi, nurodė, kad turėjo galimybę ir sūnaus atsiprašė, kad grįžęs po arešto bausmės atlikimo bendruomenėje tęs gydymąsi nuo alkoholio, todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, kad jis tinkamai įvertins savo elgesį ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ateityje.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo gauta informacija, kad 2023 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu A. R. paskirtos arešto bausmės pabaiga yra 2024 m. sausio 19 d., taigi laikytina, kad kaltinamasis šio nuosprendžio priėmimo dieną ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso( toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalies nuostatas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. A. R. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kaltinamasis yra jaunas ir darbingas, duomenų apie jo sunkią turtinę padėtį nėra, todėl iš jo priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą VGTP pažymą - 75 Eur.

Psichologo dalyvavimo mažamečio nukentėjusiojo apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją išlaidos - 34, 67 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ( BPK 103 straipsnis, 104 straipsnio 1 dalis, 105 straipsnio 1 dalis), todėl pagal pateiktą sąskaitą priteistinos iš kaltinamojo (b.l.79-82, 1 tomas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais , 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1( vieneriems ) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu A. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023-07-11, 20.10 val. iki 2023-07-12, 14.50 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2,4 dalimi ir 5 dalies 7, 8 ir 10 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1( vieneriems) metams 3( trejiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto( rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš A. R. 34,67 Eur ( trisdešimt keturis eurus 67 centus) proceso išlaidų Telšių apskrities vyriausiajam komisariatui.

Priteisti iš A. R. 75 Eur ( septyniasdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ( įmokos kodas 5630) valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus teismą.