Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant V. Kapalinskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei adv. E. M., atsakovei P. Š., trečiajam asmeniui S. K., institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovui D. C.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei P. Š., trečiajam asmeniui S. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Vilniaus r. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį pilnai palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas su atsakove negyvena nuo 2007 m., o susitikęs nebuvo nuo 2009 m. vasario, todėl D. Š. negali būti ieškovo vaikas.

Ieškovas į posėdį neatvyko. Apie posėdį jam pranešta tinkamai, gautas ieškovo pareiškimas, patvirtintas laikinai einančios R. F. notaro pareigas E. M. S., kuriame nurodoma, kad ieškovui žinoma apie teismo posėdžio vietą ir datą, tačiau atvykti negali dėl didelių finansinių išlaidų ir darbo, prašo nagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant ir visiškai tenkinti ieškinį (b.l. 40-41). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra išreiškęs poziciją dėl ieškinio, ir dėl objektyvių priežasčių dalyvauti posėdyje negali ir prašo nagrinėti bylą be jo, jį tinkamai atstovauja advokatė E. M., todėl byla nagrinėtina ieškovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2 d.).

Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovu nuo 2007 m. negyvena, tais pačiais metais pradėjo gyventi su trečiuoju asmeniu (S. K.), todėl vaikas nėra ieškovo ir negali būti.

Teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove gyvena nuo 2007 m., kai atsakovė dar nebuvo nutraukusi santuokos su ieškovu.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje neprieštarauja, kad būtų patenkintas ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo (b.l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Tėvystė gali būti nuginčijama CK 3.149 – 3.153 str. nustatyta tvarka.

CK 3.149 str. 1 d. nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Pagal CK 3.146 str. 2 d., jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė (CK 3.141 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad nepilnametis D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), jo gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas ieškovas R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Iš 2010-05-28 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pateikto gimimo įrašo matyti, kad R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše įrašytas D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu, remiantis santuokos akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytu (duomenys neskelbtini) (b.l. 23). Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)santuoka tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta (b.l. 6).

Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, kitų bylos aplinkybių, matyti, kad ieškovas ir atsakovė faktiškai nuo 2007 m. negyvena kaip šeima, t.y. jie gyvena atskirai, skirtingose valstybėse, artimų santykių nepalaiko. Bylos medžiaga taip pat tvirtina, kad atsakovė P. Š. ne vėliau kaip nuo 2009 m. pradžios (vasario mėnesio) gyvena su trečiuoju asmeniu S. K.. Byloje dalyvaujantys asmenys tvirtina, kad D. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra atsakovės ir trečiojo asmens vaikas, jie dėl to neturi jokių abejonių.

Teismas, atsižvelgdamas į surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į vaiko prioritetinių interesų apsaugą ir gynimo principus, bei į tai, kad faktiškai ieškovas su atsakove nuo 2007 m. artimų santykių nepalaikė, jokio ryšio tarp vaiko ir ieškovo nėra, į tai, jog vaikas visada, nuo pat gimimo, augo ir buvo auklėjamas atsakovės ir trečiojo asmens, mano, jog yra pagrindas pripažinti, kad R. S. negali būti D. Š. tėvu. Teismas nenustatė, kad toks sprendimas šiuo atveju galėtų pažeisti vaiko interesus. Tokios pozicijos teisminio proceso metu laikėsi ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas. Teismui pripažinus, kad ieškovas negali būti vaiko tėvu, trečiojo asmens tėvystė galės būti pripažinta ar nustatyta teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į vaiko prioritetinių interesų apsaugą ir gynimo principus, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini)gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintinas negaliojančiu (CK 3.149 str. 1 d., 3.150 str. 1 d., 3.151 str. 1 d.).

Vadovaujantis LR CPK 96 str. 4 d., taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tuo, kad byloje buvo sprendžiami su nepilnamečio vaiko interesais susiję, t.y. viešą interesą turintys, klausimai, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šiuo konkrečiu atveju iš atsakovų nepriteistinos valstybei, jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 str., 399 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, jog R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini)gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu.

Įsiteisėjusį sprendimą per 3 darbo dienas išsiųsti CMS, įregistravusiai vaiko gimimą.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai išregistruoti tėvystę.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.