Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau - UAB) „I.“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 3 dalį, 163 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 4 dalį ir 205 straipsnio 1 ir 5 dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A., būdamas UAB „I.“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2020-04-14 08.00 valandos iki 2020-05-14 13.00 valandos neužtikrino, kad visi jo vadovaujamoje bendrovėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. T. y. jo vadovaujamoje kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti pagalbinei darbuotojai J. J., nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritorinio skyriaus.

Be to, V. A. J. J. minėtu laikotarpiu per 20 kartų išmokėjo bendrą 300,00 Eur darbo užmokesčio sumą, kurios neapskaitė ir neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą.

Be to, nuo 2019-01-01 iki 2020-02-29 UAB „I.“ direktorius V. A., būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, į apskaitą neįtraukė visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir apskaitos dokumentais nepagrindė visų ūkinių įvykių kurie turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. T. y. UAB „I.“ veiklos vykdymo vietoje, kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), tendencingai ne visos iš klientų gautos pajamos už klientams parduotus patiekalus buvo apskaitomos kasos aparatu. Nuo 2019-01-01 iki 2020-02-28 iš viso kasos aparatu neapskaityta bendra 7000,00 Eur pajamų suma, iš kurių laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12- 31 neapskaityta bendra 6000,00 Eur pajamų suma ir nuo 2020-01-01 iki 2020-02-29 neapskaityta bendra 1000,00 Eur pajamų suma (per 1 mėn. kasos aparatu neapskaityta ir į buhalterinę apskaitą neįtraukta ne mažiau kaip 500,00 Eur pajamų suma). Kasos knygoje neužregistravo laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-02-29 iš viso 7000,00 Eur įplaukų gavimo bei sumažino dokumentinį kasos likutį 7000,00 Eur sumai.

Be to, V. A. UAB „I.“ 2019 metų sausio-gruodžio mėnesiais ir 2020 metų sausio-vasario mėnesiais pirminėse Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra neįrašė šiose deklaracijose 14 atvejų iš viso 7000,00 Eur pajamų sumos (5785,13 Eur PVM apmokestinamų pardavimų ir 1215,00 Eur mokėtinos į biudžetą PVM sumos).

Be to, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-02-29 V. A., siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti mokesčių, nepateikė jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą vedančiai buhalterei duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas — piniginių lėšų už parduotus patiekalus fiziniams, juridiniams asmenims gavimą iš viso - 7000,00 Eur, tokiu būdu UAB „I.“ nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 1215,00 Eur PVM sumos.

Visais šiais savo veiksmais UAB „I.“ vadovas V. A. pažeidė: Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 13 punkto reikalavimą, Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto, 4 punkto, 16 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies ir 90 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 3 dalyje, 163 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 4 dalyje ir 205 straipsnio 1 ir 5 dalyse.

V. A. pripažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Prašo skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta, pažeidimus pašalino, J. J. oficialiai įdarbino.

V. A. administracinių nusižengimų padarymą patvirtina: administracinio nusižengimo protokolas; V. A. paaiškinimas administracinio nusižengimo protokole, kuriame nurodė, jog prieš priimant nutarimą jo administracinėje byloje, prašo atsižvelgti, kad padarytus nusižengimus eliminavo, t. y. J. J. įdarbino patikrinimo dieną, neapskaitytą 7000,00 Eur pajamų sumą įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą ir užtikrins, kad visos iš klientų gautos pajamos būtų įtraukiamos į bendrovės buhalterinę apskaitą; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – FNTT Klaipėdos apygardos valdybos NVT skyrius) 2020-05-13 pavedimas atlikti patikrinimą; FNTT Klaipėdos apygardos valdybos NVT skyriaus vyresniosios tyrėjo V. P. tarnybinis pranešimas dėl patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) baigimo; FNTT Klaipėdos apygardos valdybos 2020-05-14 ir 2020-06-08 patikrinimo aktai; 2020-05-14 J. J. paaiškinimas; V. A. rašytinis paaiškinimas, iš kurio matyti, kad kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino ir gailisi, nurodė nuslėptas pajamas deklaruosiantis ir užtikrinsiantis, jog buhalterė patikslintų deklaracijas. Leido dirbti J. J. be darbo sutarties ir mokėjo 15,00 Eur už dieną, ketino ją įdarbinti pagal įstatymus; 2020-05-14 darbo sutarties su J. J. kopija; UAB „I.“ buhalterinės pažyma, koreguotiesiems, baigiamiesiems ir papildomiems įrašams; UAB „I.“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už balandžio, gegužės mėnesius; UAB „I.“ kasos knygos išrašai; išrašas iš Sodros apie UAB „I.“ darbuotojus.

Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad V. A., būdamas UAB „I.“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, jo vadovaujamoje kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės pagalbiniams darbams, nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų ir užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, laikotarpiu nuo 2020-04-14 08.00 valandos iki 2020-05-14 13.00 valandos nelegaliai įdarbino ir leido dirbti pagalbine darbuotoja J. J., tokiais veiksmais pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje; darbuotojai J. J. minėtu laikotarpiu per 20 kartų išmokėjo bendrą 300,00 Eur darbo užmokesčio sumą, tačiau išmokėtų sumų neįtraukė į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje; neužtikrino, jog veiklos vykdymo vietoje-kavinėje iš klientų gautos pajamos už klientams parduotus patiekalus būtų apskaitomos kasos aparatu, o klientai gautų kasos aparato kvitą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 13 punktą ir padarė ANK 163 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą; laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-02-29 siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti mokesčių, nepateikė jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą vedančiai buhalterei duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas - piniginių lėšų už parduotus patiekalus fiziniams, juridiniams asmenims gavimą iš viso - 7000,00 Eur, tokiu būdu UAB „I.“ nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 1215,00 Eur PVM sumos, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 4 dalyje; apgaulingai tvarkė UAB „I.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes nuo 2019-01-01 iki 2020-02-28 kasos aparatu, kasos knygoje neužregistravo neapskaitė ir nepagrindė apskaitos dokumentais 7000,00 Eur pajamų (laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 neapskaityta 6000,00 Eur pajamų, nuo 2020-01-01 iki 2020-02-29 neapskaityta 1000,00 Eur pajamų), taip 7000,00 Eur suma sumažino dokumentinį kasos likutį bei laikotarpiu už 2019 metus ir 2020 metų sausio-vasario mėnesiais pirminėse Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra neįrašė šiose deklaracijose 14 atvejų, iš viso 7000,00 Eur pajamų sumos (5785,13 Eur PVM apmokestinamų pardavimų ir 1215,00 Eur mokėtinos į biudžetą PVM sumos), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3, 4, 16 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies ir 90 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 205 straipsnio 1 ir 5 dalyse.

Kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Skirdamas nuobaudą teismas vadovaujasi ANK 34 straipsniu, kuriame nurodomas administracinės nuobaudos parinkimas, baudos dydžio nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą. Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, t. y. kad V. A. padarė tyčinius pažeidimus, tačiau kaltę pripažino, pašalino teisės pažeidimų pasekmes, nusižengimų tyrimas nebuvo apsunkintas, yra dirbantis, 2018 metais baustas pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį, galiojančių nuobaudų neturi, duomenų apie teistumą byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog skiriant nuobaudą nuobaudos tikslai bus pasiekti už nusižengimo, numatyto ANK 205 straipsnio 5 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, jam paskyrus administracinę nuobaudą – piniginę baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei ANK 205 straipsnio 5 dalies sankcijos nustatytas jos minimumas. Už nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 3 dalyje, 163 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 4 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtinos minimalios baudos. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, paskirtos nuobaudos subendrinamos apėmimo būdu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. A. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir jam paskirti nuobaudas:

- pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) baudą;

- pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį – 2700,00 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų 00 ct) baudą;

- pagal ANK 163 straipsnio 4 dalį – 840,00 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų 00 ct) baudą;

- pagal ANK 187 straipsnio 4 dalį – 650,00 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą;

- pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį – 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) baudą;

- pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, – 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 2700,00 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų, nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

Išaiškintina, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieškos antstolis (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).