Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovei – advokato padėjėjai I. J. ,

atsakovo - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atstovei R. A. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinė bylą pagal pareiškėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo, termino atnaujinimo, termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pareiškėjai surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-160811-00033, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota išardyti savavališkai ant daugiabučio gyvenamojo namo 1A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės su kavinės patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) fasado sumontuotus: 4 šviestuvus, televizoriaus laikiklį ir lauko romanetes (markizes) ir sutvarkyti statybvietę. 2017-02-13 pareiškėjas surašė prašymą atsakovui, kurį pateikė institucijai 2017-02-14, pratęsti 2016-08-11 Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2017-03-02 šioje administracinėje byloje ginčijamu sprendimu atsakovas atsisakė pratęsti terminą, kadangi pareiškėjo prašymas gautas pasibaigus 6 mėnesių terminui, nustatytam Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 143 p..

Pareiškėja, neginčydama paties savavališkos statybos fakto, nagrinėjamoje administracinėje byloje siekia, kad būtų atnaujintas terminas paduoti prašymui dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinių įvykdymo termino pratęsimo ir, tuo pačiu, 3 mėnesiams pratęstas Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas.

Ginčo teisinius santykius, susijusius su reikalavimo vykdymo termino pratęsimu, reglamentuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 str. 4 d. nuostatos. Privalomajam nurodymui, šiuo atveju - Reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – Reikalavimas), įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, kurį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta, nes pareiškėja praleido 6 mėnesių terminą kreiptis į atsakovą dėl paminėto termino pratęsimo. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir t.t.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojančio Įstatymo 14 str. 4 d., 5 d. nuostatos įtvirtino statytojo teisę įteisinti savavališką statybą. Taigi, minėtas teisinis reglamentavimas suteikia pareiškėjai teisę kreiptis į atsakovą, o vėliau ir į teismą dėl Reikalavimo termino pratęsimo, tačiau tokio klausimo išsprendimas siejamas su įstatyme apibrėžtomis svarbiomis ir tik su atliekamomis procedūromis susijusiomis priežastimis, kurias pareiškėjas privalo nurodyti ir taip pat pateikti šias priežastis pagrindžiančius dokumentus. Be to, ir poįstatyminiame teisės akte, kuriuo vadovavosi atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą, - Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ - 143 p. taip pat įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Inspekcija, gavusi Reglamento 142 p. nurodytą prašymą, vadovaudamasi Įstatymo 14 str. 4 d., gali vieną kartą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priimti administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Jeigu nustatoma, kad nurodymo įvykdymo terminą pratęsti svarbių priežasčių nėra, I. V. administravimo įstatymo nustatyta tvarka priima administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, nurodydama priežastis. Jeigu nustatoma, kad yra svarbių priežasčių pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, jis vieną kartą pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos, jeigu prašymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo.

Teismas pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, konstruodamas teisės normas, yra išskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju, tai kas yra pasibaigę gali būti atnaujinama, esant aplinkybėms paprastai nepriklausančioms nuo suinteresuoto asmens valios (LVAT 2013 rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013). Lingvistinis Įstatymo 14 straipsnio aiškinimas bei šios teisės normos sukūrimo tikslo įvertinimas duoda pagrindą išvadai, kad minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti Reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Iš to seka, kad ginčo situacijoje turi būti taikoma bendra imperatyvi taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai toks terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta (naikinamasis terminas). Teisės aktai taip pat nenumato Reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui arba Inspekcijai nebetenka juridinės prasmės (LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012). Paminėtos Įstatymo 14 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, jog Reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja 2 elgesio variantai – asmuo turi teisę: 1) iki 6 mėnesių Reikalavimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašyti Reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki Reikalavimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Antruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012; 2012 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012). Iš nurodytų nutarčių matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuota vienareikšmiška pozicija šios situacijos teisės aktų aiškinimo ir taikymo prasme.

Įvertinęs tai, kad pareiškėjai konkretus 6 mėnesių terminas Reikalavimui įvykdyti Įstatymo (ir, tuo pačiu, Inspekcijos) buvo nustatytas iki 2017 m. vasario 11 d. (šeštadienio, o sekanti darbo diena (pirmadienis) buvo vasario 13 d.), tačiau pareiškėja prašymą pratęsti šį terminą 3 mėnesiams Inspekcijai pareikė tik 2017 m. vasario 14 d. (antradienį), teismas daro išvadą, kad Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas iki pareiškėjai kreipiantis į Inspekciją dėl jo pratęsimo buvo jau pasibaigęs, todėl šiuo atveju, nesant teisės aktuose nustatytos tokio termino atnaujinimo galimybės (naikinamasis terminas), jo atnaujinimas iš esmės negalimas (LVAT administracinė byla Nr. A624-1532/2014)(ABTĮ 56 str.). Be to, ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 143 p. imperatyviai įtvirtinta nuostata – terminas vieną kartą pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos, jeigu prašymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo.

Teismas taip pat akcentuoja, kad įstatymo leidėjui nenustačius termino atnaujinimo instituto, sprendžiant šį ginčą dėl termino pratęsimo, pareiškėjos nurodytos ar bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių ji praleido reikalavime nustatytą terminą kreiptis į teismą, neturi jokios teisinės reikšmės. Kadangi reikalavimo įvykdymo terminas negali būti atnaujintas, todėl pareiškėjos prašymo aplinkybės dėl termino pratęsimo svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei ji negali daryti įtakos, nenagrinėtinos (ginčo situacijoje jos perteklinės).

Pareiškėjos ginčijamas 2017 m. kovo 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimas Nr. SDPN-10-170302-00003 ,,Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ yra motyvuotas, paremtas teisės aktų normomis, atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 3 str., 8 str. reikalavimus, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo atnaujinti kreipimosi į Inspekciją termino bei pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą 3 mėnesiams. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir esant nurodytam teisinių santykių teisiniam reglamentavimui pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.