- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- eI-2897-583/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01627-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- T. B.
2016 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui T. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – Alytaus RATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 83.70 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-06-06 už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini) ir 3.5 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodoma, kad 2008-11-27 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. K-294 patvirtinus Alytaus rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.
Pažymi, jog vadovaujantis Nuostatų 15 ir 16 punktais pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Remiantis Nuostatų 34 punktu nustatyta, jog vietinės rinkliavos įsiskolinamus išieško Alytaus RATC.
Pareiškėjo atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (išsiųsti ir įteikti pranešimai).
Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Alytaus rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2009-03-05 Nr. K-57; 2009-08-31 Nr. K-291; 2009-12-03 Nr. K-416; 2010-06-03 Nr. K-219; 2010-08-30 Nr. K-285; 2011-12-28 Nr. K-287; 2014-12-22 Nr. K-374) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.arsa.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.aratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 5 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Alytaus rajono savivaldybėje. Pagal Nuostatų IV skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtintų Alytaus rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais). Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Pareiškėjas atsakovui apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-06-06 už nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini) vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kurio 4.3 punkte nurodyta, kad atsakovui nuosavybės teise nuo 2008-05-14 iki 2013-06-06 turto perdavimo išieškotojui (akto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas, naudojimo paskirtis: gyvenamoji, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-06-06 buvo įvardijamo nekilnojamojo daikto savininkas, todėl pagal Nuostatus jis buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, nėra.
Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Atsižvelgiant į tai, kad tenkintinas pareiškėjo prašymas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, laikytina, kad sprendimas priimtas pareiškėjo naudai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose (administracinei bylai aktuali 2015 kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos)
Pareiškėjas teismo prašo iš atsakovės priteisti ir 3,5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šių išlaidų pagrindimui pateikiama 2015-10-22 teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-07-15 advokatų profesinės bendrijos „Miškinis ir partneriai“ PMV sąskaitą – faktūrą Nr. 00368 ir 2016-07-18 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, jog ARATC apmokėjo advokatų profesinės bendrijos „Miškinis ir partneriai“ PVM sąskaitą - faktūrą. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už dokumentų parengimą (prašymo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016 m. II ketv. buvo 779,90 Eur, todėl maksimali priteistina suma už prašymo surašymą yra 1949,75 Eur (779.90 x 2,5).
Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).
Pareiškėjo prašoma priteisti 3.5 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio ir teismas atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 3.5 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.
Iš atsakovo T. B., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras priteisti nesumokėtą 83.70 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti ir iš atsakovo T. B. gim. (duomenys neskelbtini), priteisti 3.5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.