- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-844/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mazgas“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos automatika“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto akcinės bendrovės „Lietuvos automatika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mazgas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos automatika“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Mazgas“ nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. sutarties, pakeistos 2010 m. gruodžio 20 d., pagrindu pateikė atsakovui AB „Lietuvos automatika“ prekių už 150 662,04 Lt. Prekės buvo pateiktos 2011 m. vasario 14 d. ir 2011 m. balandžio 5 d., atitinkamai už jas pagal sutartį turėjo būti atsiskaityta iki 2011 m. balandžio 15 d. ir 2011 m. birželio 4 d. Atsakovas už prekes sumokėjo tik 31 272,94 Lt ir liko skolingas 119 349,10 Lt. Remdamasis tuo, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 119 349,10 Lt skolos, 2 018,52 Lt delspinigių ir procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 89 289,10 Lt skolos, 2 018,36 Lt delspinigių ir 8,49 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 91 307,46 Lt sumos. Teismas priėmė ieškinio dalies dėl 30 000 Lt skolos dalies priteisimo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė.
Teismas nustatė, kad ieškovas prekes pateikė pažeisdamas sutartyje numatytą terminą, tačiau atsakovas tokį įvykdymą priėmė, panaudojo prekes atlikdamas darbus trečiajam asmeniui, todėl jam kilo pareiga atsiskaityti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.344 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad pagal sutartį atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovo netesybų, tačiau tokio reikalavimo pareiškęs nebuvo, todėl nėra pagrindo mažinti priteistinas sumas įskaitymo pagrindu (CK 6.131 str.). Toks reikalavimas nebuvo pareikštas ir teisme, nors atsakovas procesiniuose dokumentuose ir nurodė turėjęs nuostolių. Savo teiginių dėl nuostolių atsakovas neįrodinėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas AB „Lietuvos automatika“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą: sumažinti priteistą skolą iki 82 849,28 Lt, atmesti reikalavimą dėl 2 018,36 Lt delspinigių priteisimo, skaičiuoti procesines palūkanas nuo 82 849,28 Lt sumos. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas prekes pateikė pavėluotai. Triplike buvo nurodyta, kad už vėlavimą ieškovas turi mokėti sutartyje numatytus ir apskaičiuotus 6 439,82 Lt dydžio delspinigius, kurie laikytini minimaliais apelianto nuostoliais. Ieškovui pažeidus sutartį, apeliantas pasinaudojo vienu iš savo teisių gynimo būdų – sulaikė pareigos atsiskaityti vykdymą. Ieškovui pareiškus ieškinį, apeliantas galėjo pareikšti priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo arba nesutikimo argumentus nurodyti procesiniuose dokumentuose bei prašyti, kad teismas atsižvelgtų į apelianto patirtus nuostolius ir šia suma sumažintų priteistiną įsiskolinimą. Būtent šį variantą apeliantas pasirinko, ir teismas privalėjo vertinti nurodytas aplinkybes.
2. Teismas nepagrįstai priteisė delspinigius. Teismas nesivadovavo CK 6.259 straipsniu, numatančiu, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė gali būti sumažinama arba ji gali būti iš viso netaikoma. Tai, kad apeliantas priėmė netinkamą prievolės įvykdymą, nepašalina ieškovo atsakomybės už tokį įvykdymą. Būtent ieškovo vėlavimas pateikti prekes iš dalies sąlygojo apelianto negalėjimą su juo atsiskaityti; dėl to kaltas pats ieškovas.
3. Teismas nepagrįstai nuo delspinigių priteisė procesines palūkanas. Savo esme delspinigiai atlieka palūkanų, mokamų už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, funkciją. Tuo tarpu pagal CK 6.37 straipsnio 4 dalį palūkanos nuo palūkanų neskaičiuojamos, išskyrus tam tikras išimtis; tokių išimčių nagrinėjamu atveju nėra. Taigi procesinės palūkanos nuo delspinigių negalėjo būti priteistos.
Ieškovas UAB „Mazgas“ prašo atmesti apeliacinį skundą, taip pat skirti apeliantui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos priteisiant ieškovui.
Ieškovo teigimu, teismas pagrįstai nenagrinėjo apelianto reikalavimo dėl 6 439,82 Lt delspinigių priteisimo, nes toks reikalavimas priešieškinio forma nebuvo pareikštas. Jei apeliantas ir būtų pateikęs priešieškinį, aptariamas reikalavimas būtų atmestas, nes yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, o ieškovas prašė taikyti senatį. Ieškovo nuomone, argumentai dėl priteistų delspinigių mažinimo yra visiškai nepagrįsti. Apeliantas neįrodė nuostolių fakto, o jo vėlavimas atsiskaityti yra itin ženklus. Ieškovas pažymi, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro pagrindinė skola, taip pat papildomi reikalavimai (pvz., palūkanos, delspinigiai); tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Ieškovas taip pat mano, kad apeliantas, kurį atstovauja advokatas, pateikdamas apeliacinį skundą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes skundas yra grindžiamas akivaizdžiai teisiškai neteisingais argumentais ir tai apelianto atstovui yra žinoma. Apeliaciniu skundu tesiekiama nukelti teismo sprendimą įsiteisėjimą, o kartu ir jo priverstinį vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumą ginčija trim aspektais: pirma, teismas nepagrįstai neįskaitė apelianto paskaičiuotų delspinigių į ieškovui priteistą sumą, antra, teismas neturėjo teisės priteisti ieškovui delspinigių, trečia, teismas negalėjo priteisti ieškovui procesinių palūkanų už delspinigius. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pateikė prekes apeliantui pažeisdamas sutartą terminą, tačiau, atsižvelgdamas į apelianto pasirinktą teisinę gynybą, teismas pagrįstai nelaikė tokios aplinkybės galinčia įtakoti sprendimo šioje byloje rezultatą. Byloje nustatyta, kad nors pagal sutartį apeliantas ir turėjo teisę ieškovui vėluojant pateikti prekes reikalauti delspinigių, tačiau tokios teisės neįgyvendino nei iki bylos iškėlimo, nei jos metu. Apelianto priešpriešinis reikalavimas teismo proceso metu dėl delspinigių priteisimo (įskaitymo į ieškovo reikalaujamą skolą) galėjo būti įgyvendintas tik priešieškinio procesine forma, nes būtent tokį atsakovo gynybos būdą aptariamoje situacijoje nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 143 straipsnis, reglamentuojantis priešieškinio pateikimo tvarką ir sąlygas. Tuo tarpu atsakovo atsiliepimas į ieškinį nėra skirtas įgyvendinti atsakovo priešpriešinius reikalavimus, kurie ieškovui nebuvo pareikšti iki bylos iškėlimo (CPK 142 str.). Pažymėtina, kad tokį teisinį reguliavimą suprato ir pats apeliantas, nes dar atsiliepime nurodė, jog patikslins savo nuostolius ir pateiks priešieškinį dėl jų (b. l. 61). Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti ieškovo reikalaujamą įsiskolinimą apelianto triplike nurodytu delspinigių dydžiu.
Šalių sudaryta sutartis numatė apelianto pareigą atsiskaityti už pateiktas prekes per tam tikrą laiką po prekių pateikimo ir sąskaitos faktūros už jas išrašymo dienos (3.1 p.), todėl pavėluotas prekių pateikimas savaime neturėjo jokios įtakos apelianto pareigos atsiskaityti įvykdymo terminui. Sutartis nenumatė, kad nesavalaikis prekių pateikimas suteiktų apeliantui teisę į ilgesnį atsiskaitymo terminą. Be to, tokia aplinkybė nesudarė pagrindo stabdyti atsiskaitymą, nes aptariamos šalių pareigos nebuvo susijusios taip, kad galėtų pateisinti apelianto prievolės sustabdymą (CK 6.46 str. 1 d., 6.58, 6.207 str.). Taigi, apeliantui laiku neatsiskaičius, ieškovas įgijo teisę reikalauti sutartyje numatytų delspinigių. Nors apeliantas teigia, kad ieškovo vėlavimas pristatyti prekes lėmė ir tai, kad apeliantas negalėjo laiku atsiskaityti su ieškovu, tokia aplinkybė nebuvo įrodyta (CPK 178 str.). Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apelianto argumentai apie jo kontrahento pritaikytas sankcijas, kurias esą sąlygojo netinkamas ieškovo įsipareigojimų vykdymas apeliantui, aiškiai neatitinka tikrovės (b. l. 82, 85, 104). Remiantis tuo, skunde nurodomas CK 6.259 straipsnis negalėjo būti taikomas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši teisės norma neskaido teismo priteistos sumos į skolą, delspinigius, palūkanas ar kitas dalis, už kurias joje reglamentuojamos procesinės palūkanos negalėtų būti priteisiamos. Toks reglamentavimas atitinka ir CK 6.258 straipsnio 7 dalį, numatančią, kad palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatoma kas kita. Tai, kad procesinės palūkanos mokamos už visą teismo priteistą sumą, patvirtina ir teisės doktrina (Mikelėnas V. Prievolių teisė. Pirmoji dalis. Vilnius: Justitia, 2002. 188-189 p.), ir teismų praktika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005). Todėl ši skundžiama teismo sprendimo dalis yra teisinga. Visgi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo konkrečiai nurodyta bylos iškėlimo diena, su kuria siejama procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia, todėl atitinkamai patiksliną šią sprendimo dalį.
Remiantis išdėstytu, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, o skundas atmetamas.
Ieškovo nuomone, apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl prašo skirti jam baudą (CPK 95 str.). Tačiau teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovo nurodomas apelianto atstovo neprofesionalumas yra sąlygotas nesąžiningumo, o ne kitokių atstovo subjektyvių savybių, todėl šį prašymą atmeta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nustatant, kad 8,49 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 91 307,46 Lt sumos priteisiamos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. rugpjūčio 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Netenkinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mazgas“ prašymo skirti apeliantui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos automatika“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.