Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Meridina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Meridina“ ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Meridina“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė: 1) priteisti iš atsakovo nepagrįstai įgytus 8.615,50 Eur 2) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 3) 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo reikalaujamos priteisti sumos nuo 2016-03-30 iki visiško reikalaujamos sumos grąžinimo bei 4) bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas ir AB „SEB lizingas“, kurio teises perėmė atsakovas, sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Ieškovas nusprendė lizinguojamą turtą išsipirkti anksčiau termino. Atsakovas pateikė ieškovui raštą, kuriame nurodė, kad perduos ieškovui lizinguojamą turtą, kai bus pilnai padengtas kliento įsiskolinimas pagal lizingo Sutartį. Gavęs atsakovo raštą, ieškovas tą pačią dieną rašte nurodytą sumą pervedė atsakovui. Vėliau ieškovas pastebėjo, kad buvo sumokėta daugiau, nei ieškovo manymu ji turėjo sumokėti, nes atsakovas pareikalavo sumokėti ir palūkanas už ilgesnį, nei priklauso pagal Sutartį, laikotarpį. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl mokėtinos sumos detalizavimo. Atsakovas sumą detalizavo, tačiau grąžinti ieškovo permokėtos sumos nesutiko, kadangi, pasak atsakovo, ieškovas pažeidė Sutarties nuostatas, reglamentuojančias išankstinį turto išpirkimą. Ieškovas nurodė, jog pagal Sutarties 15.1 punktą, klientas turėjo teisę išsipirkti lizinguojamą turtą anksčiau termino, kuo ieškovas ir pasinaudojo bei įvykdė kitas Sutarties sąlygas, t. y. iš anksto informavo atsakovą raštu apie ketinimą nutraukti Sutartį. Aplinkybė, jog ieškovas grąžino atsakovui likutinę turto vertę bei kitus nesumokėtus mokėjimus ne po trijų mėnesių, kaip numatyta Sutarties 15.3 punkte, bet po dviejų, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas dėl to patyrė kokių nors nuostolių ir turėjo taikyti ieškovui sankcijas (kadangi ankstesnis mokėjimas įvyko atsakovo iniciatyva). Atsakovas visas ieškovo mokėtinas sumas nurodė savo 2016-03-29 rašte, nepaaiškindamas, kodėl 2016-03-29 dienai įtraukė ir palūkanas už gegužės bei birželio mėnesius į bendrą mokėtiną ieškovo sumą, nesant tam jokio teisinio pagrindo. Ieškovas remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalimi, prašė priteisti iš atsakovo be teisinio pagrindo įgytą 8615,50 Eur sumą.Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal Sutartį ieškovas įsipareigojo finansuojamą sumą grąžinti atsakovui iki 2018-07-30. Šalys Sutartyje susitarė ir dėl išankstinio turto išpirkimo tvarkos, apie ketinimą išpirkti turtą pranešant atsakovui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki numatomo išpirkimo ir išpirkimo dieną sumokant visas mokėtinas sumas. Šalys taip pat susitarė, jog jei ieškovas nesilaikys sutartos tvarkos, turės sumokėti atsakovui trijų artimiausių mėnesių palūkanų mokėjimo dydžio kompensaciją. 2016-01-28 ieškovas pateikė atsakovui pranešimą, kad turtą nori išsipirkti 2016-04-30. Tarp šalių vykstant susirašinėjimui, atsakovas 2016-03-29 parengė pažymą, adresuotą ,,Swedbank“, AB (kadangi ieškovas 2013-03-23 pasirašė sutartinės hipotekos sutartį, kuria įkeitė Turtą), kurioje nurodė, kokio dydžio yra ieškovo neįvykdyti įsipareigojimai bei patvirtino, kad sumokėjus nurodytą sumą, atsakovas perleis ieškovui nuosavybės teises į Turtą. Pažymoje aiškiai pažymėjo, jog ieškovo įsipareigojimų dydis yra kintamas, todėl pinigų pervedimo dieną jį reikia tikslinti. 2016-03-29 ieškovas pervedė atsakovui nurodytą pinigų sumą ir 2016-04-01 perdavimo priėmimo aktu Turtas buvo perduotas ieškovui. Atsakovas nurodė, jog į 2016-03-29 rašte paskaičiuotas grąžintinas sumas atsakovas įtraukė ir palūkanas, paskaičiuotas už tris mėnesius – 2016 m. balandį, gegužę ir birželį, t. y. tris mėnesius einančius po faktinio grąžinimo pagal sutarties 15.5 punktą, kadangi ieškovas pažeidė Sutarties 15 punkto nuostatas ir turtą išsipirko anksčiau termino, per kurį nurodė, jog turtą išsipirks. Teisė atsakovui gauti kompensaciją numatyta sutarties 15.5 punkte ir CK 6.873 straipsnio 4 dalyje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, kadangi šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai.

Teismas aiškindamas Sutarties sąlygas, nurodė, kad abejoms šalims, kaip juridiniams asmenims, vykdantiems komercinę veiklą, pasirašytos Sutarties sąlygos buvo aiškios, suprantamos ir negali būti laikomos siurprizinėmis.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl minėtos Sutarties vykdymo, nurodė, kad ieškovas pažeidė Sutarties sąlygas, reglamentuojančias išankstinio lizinguojamo turto išsipirkimą. Ieškovas, nors ir nurodė, kad turtą nori išsipirkti praėjus trims mėnesiams po perspėjimo apie išankstinį išpirkimą, tačiau pinigus už išperkamą turtą apmokėjo mėnesiu anksčiau nei to reikalauja Sutartis. Tokius ieškovo veiksmus Teismas pripažino kaip Sutarties pažeidimą, dėl ko Atsakovai įgijo teisę į Sutartyje numatytą kompensaciją.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1 Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota sutarčių aiškinimo taisyklių praktika ir sprendimą priėmė remdamasis formaliu Sutarties vertinimu, neanalizavo Sutartyje nustatytų sąlygų turinio, tikslo paskirties, nors buvo aiškiai matyti, kad Sutarties šalys skirtingai vertina Sutarties nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas ir AB ,,SEB lizingas“, kurio tesies perėmė atsakovas, 2008-06-17 sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas finansavo nekilnojamojo turto (toliau – Turtas) įsigijimą, nustatant galutinę finansuojamos sumos grąžinimo dieną – 2018-07-30. Šalys susitarė dėl Turto išankstinio išpirkimo tvarkos ir sąlygų (Sutarties 15 skyrius). Ieškovas 2016-01-28 pranešimu informavo atsakovą, kad nori anksčiau termino, t. y. 2016-04-30, išsipirkti Turtą. 2016-03-23 ieškovas, atsakovas, kaip įkaito davėjas, bei ,,Swedbank“, AB, kaip naujas kreditorius, pasirašė sutartinės hipotekos sutartį. 2016-03-29 atsakovas naujajam kreditoriui ,,Swedbank“, AB pateikė raštą Nr. 05.10.02-8593 (toliau – Raštas), kuriuo informavo, jog atsakovas perduos ieškovo nuosavybėn Turtą, kai bus pilnai padengtas ieškovo įsiskolinimas už Turtą, kuris 2016-03-29 dienai sudarė 2.183.982,79 Eur. 2016-03-29 ieškovas Rašte nurodytą sumą pervedė į atsakovo nurodytą sąskaitą. 2016-04-01 šalys pasirašė turto priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo atsakovas lizinguotą Turtą nuosavybės teise perleido ieškovui. 2016-05-19 ieškovo prašymu atsakovas pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažyma), kurioje detalizavo 2016-03-30 dienos sąskaitas – faktūras. Iš šios Pažymos matyti, jog atsakovas į ieškovo mokėtinas sumas įtraukė palūkanas už balandžio, gegužės ir birželio mėnesius bendrai 8.615,50 Eur sumai. Ieškovas nurodė, jog tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti ir atsakovas, gavęs 8.615,50 Eur sumą neteisėtai praturtėjo ieškovo sąskaita. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, su kuo ieškovas nesutinka, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis formaliu Sutarties vertinimu, neanalizavo Sutartyje nustatytų sąlygų turinio, tikslo paskirties. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip neįrodytus (CPK 178 straipsnis).Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina sutartį ar atskirą jos sąlygą, teismas taiko CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarties aiškinimo taisykles, kuriomis pašalinami šalių nesutarimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui dėl sutarties termino bei jos sąlygų, sutartis pirmiausia turi būti aiškinama nagrinėjant tikruosius šalių ketinimus, taip pat atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo ir (ar) jos sąlygų nustatymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016; ir kt.). Šiuo atveju tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, kuria šalys prisiėmė konkrečius įsipareigojimus. Sutarties 15 skyriuje išdėstytos sąlygos, kurias įvykdžius, klientas (ieškovas) turėjo teisę įsigyti Turtą išankstine išpirkimo tvarka. Pagal Sutarties 15.3 punktą Sutarties šalys nustatė tokius reikalavimus išpirkimo datai: 1) klientas, norėdamas išsipirkti turtą, privalo raštu apie tai informuoti banką ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki numatomos išpirkimo dienos; ir 2) numatoma išpirkimo diena turi sutapti su Mokėjimų grafike – nurodyta eilinio mokėjimo data. Jei išpirkimo data suderinama laikantis 15.3 punkte nustatytų reikalavimų, pats išpirkimo momentas įvyksta laikantis Sutarties 15.4 punkto. Sutarties 15.4 punkte nurodyta, jog išperkant turtą anksčiau termino klientas privalo sumokėti SEB lizingui iki turto išankstinio išpirkimo dienos nesumokėtus mokėjimus (įskaitant delspinigius ir baudas) bei mokėjimų grafike – sąskaitoje nustatytą likutinę turto vertę išpirkimo dienai. Pagal ieškovo ir atsakovo pateiktus įrodymus galima sutikti, kad ieškovas apie planuojamą išpirkimo dieną pranešė tinkamai bei nustatė 15.3 punkto reikalavimus atitinkančią išpirkimo datą, tačiau vėlesni jo veiksmai vertinami kaip sulygtos išpirkimo dienos nesilaikymas. Tai spręstina iš tokių aplinkybių, jog ieškovas 2013-03-23 pasirašė sutartinės hipotekos sutartį su ,,Swedbank“, AB (naujuoju kreditoriumi), kuria buvo įkeistas Turtas, numatydami sąlygą, jog nuosavybės teisė į Turtą ieškovui privalo pereiti per 30 kalendorinių dienų nuo sutartinės hipotekos pasirašymo. Taigi, ieškovas, norėdamas įgyvendinti šią sąlygą, privalėjo visiškai su atsakovu atsiskaityti iki 2016-04-23 dienos, kitaip tariant – išsipirkti Turtą anksčiau nei buvo sutarta. Pasirašydamas tokią Sutartį, ieškovas suvokė, jog jis už išperkamą Turtą sumokės anksčiau nei buvo nurodęs prašyme, t. y. vėliausiai 2016-04-23, o ne 2016-04-30. Apeliantas nurodė, kad pareiga nustatyti kitokias sutartinės hipotekos sąlygas tenka atsakovui, tačiau su tuo teisėjų kolegija nesutinka. Kaip teisingai nurodo atsakovas, jis sutartinės hipotekos sutarties pasirašyme dalyvavo kaip Turto savininkas, tačiau refinansavimo sutarties iniciatoriumi buvo pats ieškovas. Taigi ir naujosios sutarties sąlygos derinamos tarp ieškovo ir naujojo kreditoriaus ,,Swedbank“, AB. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino minėtas aplinkybes ir įvertino tai kaip Sutarties pažeidimą. Teismo sprendime minima, kad ieškovas pažeidė Sutarties 15.4 punktą, CK 6.873 straipsnio 1 dalį, kadangi apie išankstinį išpirkimą pranešė 2016-01-28, tačiau nepraėjus trijų mėnesių terminui išpirko Turtą 2016-03-29, kas lėmė ieškovo atsakomybės, numatytos Sutarties 15.5 punkte atsiradimą. Kaip minėta šios nutarties 14 punkte bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Ieškovas ir atsakovas sudarydami Sutartį susitarė ne tik dėl pareigų ir teisių, tačiau ir dėl atsakomybės, jeigu pažeidžiamos Sutartyje nustatytos sąlygos (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Apeliantas skunde kritikuoja ir sudarytos Sutarties sąlygas, reglamentuojančias išankstinį išpirkimą, t. y., pasak jo, kad nėra skirtumo, ar klientas turtą išsipirks be perspėjimo ir sumokės trijų mėnesių dydžio palūkanas, ar perspės ir lauks tris mėnesius, už kuriuos vis tiek mokės palūkanas, tokias sąlygas vertina kaip nelogiškas. Tokie atsakovo pastebėjimai negali būti vertinami, kadangi jis, kaip lygiavertė sutarties šalis turi galimybę derinti sąlygas, teikti pasiūlymus. Šalims, sudarant sutartis, galioja sutarčių laisvės principas, kuris reiškia, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CPK 6.156 straipsnis). Iš byloje pateiktų duomenų negalima spręsti, jog jis dėl sąlygų nelogiškumo, nesuderinamumo būtų kreipęsis į atsakovą ir bandęs jas keisti.Pirmos instancijos teismas vertindamas, ar ieškovas pažeidė Sutartį, įvertino tiek pačios Sutarties sąlygas, tiek atitinkamus šalių veiksmus, jų tikslus. Iš šalių veiksmų yra matyti, kad abi šalys aiškiai suvokė Sutarties sąlygas, įskaitant ir sąlygas, susijusias su išankstiniu turto išpirkimu. Apie norą išsipirkti Turtą anksčiau termino, Ieškovas informavo atsakovą laikydamasis Sutarties 15.3 punkte numatytų reikalavimų, tačiau vėliau Turtą išsipirko anksčiau nei buvo įspėjęs, kas vertinama kaip naujas ketinimas išsipirkti Turtą, tačiau jau nesilaikant perspėjimo tvarkos. Kaip minėta, teismas taiko CK 6.193–6.195 įtvirtintas sutarties aiškinimo taisykles tais atvejais, kai šalys vertina sutartį ar atskiras sąlygas skirtingai. Teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas būtų nevertinęs Sutarties sąlygų ar Sutarties šalių veiksmų.Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje teismas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, kadangi šalis siejo sutartiniai santykiai. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Šioje normoje nustatyta bendroji taisyklė, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtą, privalo jį grąžinti asmeniui, kuriam šis turtas priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus CK 6.241 straipsnyje. Turto įgijimas be teisinio pagrindo reiškia, kad jo įgijimo negalima paaiškinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Apeliantas teisingai nurodo, kad vien tai, jog tarp šalių yra sudaryta sutartis, nėra pagrindas netaikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, jog kai šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016; ir kt.). Tačiau teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju negali sutikti, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė nusistovėjusios teismų praktikos. Nors pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą nurodydamas vien tai, kad tarp šalių sudaryta sutartis, tačiau toliau nagrinėdamas bylą, jis analizavo bei tinkamai nustatė, kokie santykiai tarp šalių yra susiklostę ir kokiu pagrindu atsakovas įgijo teisę į ginčijamą kompensaciją. Pirmosios instancijos padarytos išvados pagrindžia tai, kad tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, kurios 15 skyriuje nustatyta išankstinio išpirkimo tvarka bei atsakomybė, kai minėtos tvarkos nesilaikoma. Atsakovas turtą įgijo teisėtai, t. y. pagal Sutarties 15.5 punktą, kuriame nurodyta, jog atvejais, kai klientas nesilaiko 15.3 punkte nurodyto įspėjimo apie išankstinį Turto išpirkimą termino, išperkant Turtą anksčiau termino papildomai prie Sutarties 15.4 punkte nurodytų sumų klientas privalo sumokėti SEB lizingui trijų artimiausių mėnesių palūkanų mokėjimų dydžio kompensaciją. Atsakovas pateikęs 2016-05-19 pažymą dėl 2016-03-30 sąskaitų – faktūrų detalizavimą nurodė, kad pateiktuose mokėjimuose yra nurodytos palūkanos už balandžio, gegužės ir birželio mėnesius – artimiausius tris mėnesius, po to, kai buvo atliekamas išankstinis turto išpirkimas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčijama 8.615,50 Eur suma buvo paskaičiuota kaip atsakovo kompensacija už Sutarties pažeidimą, todėl nagrinėjamu atveju kompensacija negali būti laikoma kaip be pagrindo įgytas turtas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.