Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1001-468/11

Teisėjas R. Rainys Teisėjas Antanas Šeštokas Teisminio proceso Nr. 1-70-21-00323-2010-0

2011 m. rugsėjo 16 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 07 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir nuteistas 40 parų arešto bausme, ją atliekant areštinėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad jis pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2003 11 18 d. sprendimą privalėdamas mokėti L. S. lėšas nepilnamečių vaikų D. S., gim. 1996 10 03 d., ir K. S., gim. 1998 03 04 d., išlaikymui kas mėnesį periodines išmokas po 200 Lt iki jų pilnametystės, tačiau paminėtos pareigos nevykdė, t. y. laikotarpiu nuo 2003 11 18 d. iki 2011 03 01 d. vengė pareigos pagal minėtą teismo sprendimą išlaikyti nepilnamečius vaikus - sūnų D. S., gim. 1996 10 03 d., ir dukrą K. S., gim. 1998 03 04 d., mokėti lėšas jų išlaikymui ir tokiu būdu nesumokėjo 33 911 Lt, iš kurių, S. S. vengiant minėtos pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus ir mokėti lėšas jų išlaikymui, Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės ir darbo ministerijos nepilnamečių vaikų D. S., gim. 1996 10 03 d., ir K. S., gim. 1998 03 04 d., išlaikymui kas mėnesį skyrė periodines išmokas po 195 Lt ir laikotarpiu nuo 2008 01 21 d. iki 2011 03 07 d. išmokėjo 15 279,36 Lt., t. y. nuteistas pagal BK 164 str.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis iš tiesų pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 134-135), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįvertino tai kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstama veiką. Prisipažinimas yra savanoriškas tada, kai asmuo tai padaro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Nuteistojo S. S. prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo sąlygotas neginčijamų faktinių aplinkybių, t. y. jis neneigė susidariusios skolos, kurią konstatavo Vaikų išlaikymo fondo administracija ir antstolė Gita Andrijauskienė (b. l. 2-4, 29).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad asmuo neigiamai vertina savo poelgius, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S., skolos susidarymo ir nemokėjimo laikotarpiu turėdamas nekilnojamo turto (b. l. , 176-179, 182-183), nesiėmė realių veiksmų skolai padengti, todėl darytina išvada, kad jo prisipažinimas nebuvo nuoširdus, o sąlygotų susidariusių nenuginčijamų aplinkybių. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistajam buvo paskirta socialinė pašalpa tik sąlyginai neilgai (nuo 2011 02 01 d. iki 2011 05 01 d. po 315 Lt (b. l. 96)), o skola susidariusi už laikotarpį nuo 2003 11 18 d. iki 2011 03 01 d..

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jis nesukėlė sunkių padarinių, taip pat yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad sunkūs padariniai nevisada būna materialūs, jie gali būti ir nesusiję su materialiąja sritimi. Nors S. S. buvo priteistos sąlyginai nedidelės sumos vaikų išlaikymui, tačiau laiku jų negaunant buvo neabejotinai sutrikdytos nepilnamečių vaikų gyvenimo ir raidos sąlygos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji L. S. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokų (b. l. 114-115), pati niekur nedirba. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaikų materialinė padėtis buvo sunki.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrė arešto bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei BK 49 str. 3 d. numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Be to, paskirdamas bausmę nuteistajam teismas parinko ne sunkiausią bausmės rūšį, t. y. neskyrė sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės. Todėl galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir ją švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo S. S. apeliacinį skundą.