- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- 1-873-817/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37345-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- S. Š.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „B.“, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. Š. neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai paimdamas, įgijo V. K. išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją laikė ne trumpiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 21 d., 11.01 val., kai mokėjimo kortelę neteisėtai panaudojęs, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, padėjo minėtame bute ant stalo.
Šiais savo veiksmais S. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Be to, S. Š. neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinomai neteisėtu būdu įgijęs AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. K. vardu, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d., 14.21 val., iki 2021 m. rugsėjo 21 d., 11.01 val., neturėdamas nukentėjusiosios V. K. leidimo, panaudodamas jai banko išduotą mokėjimo priemonę, taip pat tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, neteisėtai inicijavo finansines operacijas, o būtent: 2021 m. rugsėjo 20 d., 14.21 val., AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), suvesdamas PIN kodą, save pateikdamas, kaip mokėjimo kortelės savininką, neteisėtai atliko finansinę operaciją, paimdamas iš bankomato 120 Eur, taip apgaule savo naudai įgydamas 120 Eur sumą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. rugsėjo 21 d., 11.01 val., AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), tokiu pat būdu inicijavo dar vieną finansinę operaciją, paimdamas iš bankomato 70 Eur, taip apgaule įgydamas 70 Eur sumą, t. y. iš V. K. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė grynuosius pinigus – viso 190 Eur, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydamas svetimą – nukentėjusiajai V. K. priklausantį, turtą.
Šiais savo veiksmais S. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis S. Š. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, dėl to labai gailisi, savo veiksmus vertina neigiamai ir parodė, kad tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojosi kambarį iš R. K.. Kituose dvejuose kambariuose gyveno R. K. ir dar vienas asmuo. Tuo adresu jis pragyveno ketverius metus, galbūt nuo 2017 m. iki 2021 m. Taip pasielgė, nes kaltinamasis tuo metu buvo netekęs darbo, turėjo sunkią situaciją, turėjo skolų, buvo pradėjęs žaisti azartinius lošimus. Jis banko kortelę buvo paėmęs rugsėjo mėnesį. Ją rado namuose, bendrose patalpose. Nieko aplink nebuvo, buvo kažkoks segtuvas, kuriame buvo PIN kodas ir kitos kortelės. Kaltinamasis suprato, kad kortelė nepriklauso jam. Kaltinamasis paėmė kortelę, nuėjo iki bankomato, esančio parduotuvėje „R.“, adresu (duomenys neskelbtini). Įdėjo kortelę, suvedė PIN kodą, bankomatas veikė. Kortelėje buvo 190 Eur. Pirmą kartą išsigrynino 120 Eur, antrą kartą – 70 Eur. Po to kortelę padėjo ten, kur buvo radęs ją. Sutiko su civiliniu ieškiniu, žalos dar neatlyginęs. Šiuo metu kaltinamasis uždirba apie 900 Eur per mėnesį į rankas.
Nukentėjusioji V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinis ieškinys nėra atlygintas, jį palaiko ir prašo atlyginti.
Kadangi kaltinamasis S. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir juos davė, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo S. Š. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2021 m. gruodžio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu specialusis liudytojas S. Š. parodė, kad jis nuo 2017 metų iki 2021 m. spalio 30 d. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Su juo bute kartu gyveno savininkas R. K., A. B.. Tiksliai datos negali nurodyti, nes neatsimena, buvo namie, adresu (duomenys neskelbtini), su juo kartu bute buvo savininkas R., kuris buvo pasidėjęs savo „Swedbank“ banko kortelę virtuvėje ant stalo. Kiek atsimena, prie banko kortelės buvo pridėtas lapelis su banko kortelės PIN kodu. Jam nematant, jis paėmė jo „Swedbank“ banko kortelę ir nuėjęs į PC „R.“, adresu (duomenys neskelbtini), bankomate „Swedbank“ išsigrynino 190 Eur sumą. Pinigus išsigrynino per du kartus, tačiau neatsimena tikslių datų, todėl negali jų nurodyti. Išsigryninęs pinigus nuo R. „Swedbank“ banko kortelės, ją padėjo į vietą, t. y. virtuvėje ant stalo. Grynuosius pinigus panaudojo savo reikmėms. R. niekada jo neklausė, ar buvo pasinaudota jo banko kortele. Šiuo metu jau nebegyvena (duomenys neskelbtini). Labai gailisi dėl tokio savo poelgio ir prisipažįsta paėmęs ne savo banko kortelę, ja pasinaudojęs ir nuėmęs grynuosius pinigus. R. K. pažadėjo atlyginti padarytą 190 Eur turtinę žalą. Pasisavintų pinigų jam reikėjo, nes neteko darbo, pradėjo lošti, manė, kad pavyks išlošti daugiau pinigų. Lošdamas pralošė savo turėtas santaupas, prasidėjo depresija, iš kur gauti daugiau pinigų, artimieji negalėjo padėti finansiškai. R. K. priklausančios „Swedbank“ banko kortelės neturi (b. l. 70-72).
2022 m. sausio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. Š. parodė, kad jis dėl jam inkriminuojamos veikos pilnai pripažįsta. Lieka prie savo ankščiau duotų parodymų, kuriuos davė 2021 m. gruodžio 3 d., ir nori juos papildyti. Nuo 2017 metų iki 2021 m. spalio 30 d. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Su juo bute kartu gyveno savininkas R. K., A. B.. Tiksliai datos negali nurodyti, nes neatsimena, buvo namie, adresu (duomenys neskelbtini), su juo kartu bute buvo savininkas R., kuris buvo pasidėjęs savo „Swedbank“ banko kortelę virtuvėje ant stalo. Kiek atsimena, prie banko kortelės buvo pridėtas lapelis su banko kortelės PIN kodu. Jam nematant, jis paėmė jo „Swedbank“ banko kortelę ir nuėjęs į PC „R.“, adresu (duomenys neskelbtini), bankomate „Swedbank“ išsigrynino 190 Eur sumą. Pinigus išsigrynino per du kartus, tačiau neatsimena tikslių datų, todėl negali jų nurodyti. Išsigryninęs pinigus nuo R. „Swedbank“ banko kortelės, ją padėjo į vietą, t. y. virtuvėje ant stalo. Grynuosius pinigus panaudojo savo reikmėms. R. niekada jo neklausė, ar buvo pasinaudota jo banko kortele. Šiuo metu jau nebegyvena (duomenys neskelbtini). Labai gailisi tokio savo poelgio ir prisipažįsta paėmęs ne savo banko kortelę, ja pasinaudojęs ir nuėmęs grynuosius pinigus. Pasisavintų pinigų jam reikėjo, nes neteko darbo, pradėjo lošti, manė, kad pavyks išlošti daugiau pinigų. Lošdamas pralošė savo turėtas santaupas, prasidėjo depresija, iš kur gauti daugiau pinigų, artimieji negalėjo padėti finansiškai. V. K. priklausančios „Swedbank“ banko kortelės neturi. V. K. pažada atlyginti padarytą 191,37 Eur turtinę žalą iki š. m. sausio 18 d. (b. l. 78-79).
2021 m. lapkričio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. K. telefoninio pokalbio metu parodė, kad jos sūnus R. K. naudojasi jos „Swedbank“ banko kortele. Sūnus paskambinęs pasakė, kad nuo jai priklausančios banko kortelės „Swedbank“ buvo nuimti grynieji pinigai (kurią dieną ir kokiu adresu, negali nurodyti). Pokalbio metu V. K. nurodė, kad ėmė paskolą buto renovacijai, į turimą banko kortelę buvo pervedinėjami pinigai, sūnus gautas lėšas nuimdavo pagal poreikį. Dažniausiai turimoje banko sąskaitoje pinigų nelaikydavo. Paskutiniu metu į turimą banko kortelę (banko sąskaitos numerio nenurodė) persivesdavo gautą algą. Pinigus persivedė iš „Luminor“ banko į „Swedbank“. V. K. sūnaus paprašė pažiūrėti, ar „Swedbank“ sąskaitoje yra gautos lėšos. Sūnus nurodė, kad neberanda banko kortelės, per internetinį „Swedbank“ banko puslapį peržiūrinėdamas lėšas pamatė, kad sąskaitoje trūksta 190 Eur sumos. V. K. paklausė, kaip galėjo būti nuimti pinigai, sūnus nurodė, kad šalia banko kortelės buvo PIN kodas, kortelę laikė namie. Kas tiksliai galėjo pasinaudoti banko kortele ir nuo jos nuimti pinigus, negali nurodyti, nežino, kas su sūnumi gyvena viename bute. Galimai vaikinukas, gyvenantis jo bute, viename iš kambarių. Kambarys, kuriame sūnus laikė banko kortelę, buvo užrakintas (iš sūnaus žodžių). Dėl papildomų klausimų nurodė kreiptis į jos sūnų, nes nežino daugiau aplinkybių (b. l. 12-13).
2021 m. spalio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad jis nuo 2019 metų naudojasi savo motinos V. K. AB „Swedbank“ banko kortele, banko sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini). Motina jam buvo davusi savo banko kortelę, kad jis atliktų sąskaitos papildymą už kredito įmokas. Tiksliai negali nurodyti datos, galimai 2021 m. spalio 14 d., motina jo paprašė patikrinti, ar jos turimoje banko sąskaitoje yra išmokėti pinigai už gaunamą pensiją. 2021 m. spalio 14 d. prisijungus prie motinos „Swedbank“ banko internetinės paskyros, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė, kad 2021 m. rugsėjo 20 d., apie 14.21 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „R.“, buvo nuimta 120 Eur grynųjų pinigų, o 2021 m. rugsėjo 21 d., 11.01 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „R.“, buvo nuimta dar 70 Eur grynųjų pinigų. Grynųjų pinigų išėmimus užfiksavo per „Swedbank“ interneto banką ir padarė išrašą. Apie grynųjų pinigų išėmimą informavo savo motiną. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi butas priklauso jam ir yra laisvų kambarių, jis nuomojo vieną buto kambarį S. Š.. Kadangi, S. Š. anksčiau, galimai, iš jo buvo pavogęs jo bute buvusias grynųjų pinigų santaupas, t. y. 8083 Eur sumą, todėl jam kyla įtarimas, kad jis galėjo išgryninti pinigus. Dėl jo padarytos nusikalstamos veikos pradėtas IT Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 26 d. S. Š. išsikraustė iš jam priklausančio buto. Banko kortelė, nuo kurios buvo nuimti grynieji pinigai, buvo laikoma jo kambaryje, segtuve su įmautėmis. Prie banko kortelės buvo pridėtas banko kortelės PIN kodas, kambarys rakinamas, tačiau pasitaikydavo ir tokių atvejų, kad išeidavo neužrakinęs kambario. Mano, kad jokie pašaliniai asmenys į butą patekti negalėjo, nes visada užrakindavo buto duris. Mano, kad pasisavinti ir pasinaudoti jo mamai priklausančia banko kortele galėjo jo buvęs kambariokas S. Š., daugiau nieko neįtaria. Dėl dingusios banko kortelės su S. Š. nieko nešnekėjo. Paskutinį kartą banko kortelę matė 2021 m. spalio 14 d., vėliau jos neberado, kortelę užblokavo, daugiau ja pasinaudota nebuvo. Dėl dingusios banko kortelės su S. Š. nieko nešnekėjo (b. l. 20-22).
2021 m. spalio 21 d. V. K. pareiškime užfiksuota, jog 2021 m. rugsėjo 20 d., apie 14.21 val., 2021 m. rugsėjo 21 d., apie 11.01 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „R.“, nuo V. K. „Swedbank“ banko sąskaitos, pasinaudojant jos banko kortele, buvo nuimti grynieji pinigai. 2021 m. rugsėjo 20 d., apie 14.21 val., buvo nuimta 120 Eur grynųjų pinigų. 2021 m. rugsėjo 21 d., apie 11.01 val., buvo nuimta 70 Eur grynųjų pinigų. V. K. banko kortele naudojasi sūnus R. K.. Neteisėtai pasinaudojus elektronine mokėjimo priemone, V. K. padaryta 190 Eur turtinė žala (b. l. 6-9).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu V. K. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 14).
2021 m. lapkričio 12 d. prašymu V. K. prašo pripažinti ją civiline ieškove ir priteisti iš kaltinamojo jai padarytą 191,37 Eur turtinę žalą (b. l. 16).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu V. K. pripažinta civiline ieškove (b. l. 17-18).
2021 m. lapkričio 11 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), PC „R.“. Viskas užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 23-24, 25-27).
AB „Swedbank“ V. K. priklausančios sąskaitos išrašo matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate 2021 m. rugsėjo 20 d., 14.21 val. buvo išgryninta 120 Eur grynųjų pinigų, 2021 m. rugsėjo 21 d., 11.01 val., buvo išgryninta 70 Eur grynųjų pinigų (b. l. 41).
2021 m. lapkričio 22 d. Apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūros objektai yra vaizdo įrašai Nr. 2021-09-20 14_19_00 (UTC+03_00)(1), 2021-09-20 14_18_59 (UTC+03_00)(1), 2021-09-21 10_59_00 (UTC+03_00), 2021-09-21 10_58_59 (UTC+03_00)(1). Vaizdo įrašas, pavadintas Nr. 2021-09-20 14_19_00 (UTC+03_00)(1). Vaizdo įrašas yra iš vaizdo stebėjimo kameros (duomenys neskelbtini), PC „R.“ parduotuvės vidaus. Atidarius vaizdo įrašą, kairės pusės viršuje matomas užrašas 2021-09-20 14.19.00, dienos metas, vaizdas neryškus. Vaizdo įraše, kairėje pusėje, matomas įėjimas/išėjimas iš/į parduotuvės (ę), tiesiai matoma „Avalynės taisykla“, „laisvalaikio dovanų“ prekybos salelė. Prie sienos matomi trys bankomatai, t. y. dešinėje pusėje matomas „Swedbank bankomatas“. Šalia bankomatų matomas lęšių aparatas. Dešinėje pusėje matomos kasos. 14.19.03 matau kaip prie „Swedbank“ bankomato prieina vyras. 14.19.30 matoma, kaip vyras nueina nuo bankomato ir eina link parduotuvės išėjimo/išėjimo durų. 14.20.41 matoma, kaip prie „Swedbank“ bankomato prieina vyras, naudojasi bankomatu. Vaizdo įrašo 14.21.42 vyras nueina nuo bankomato ir eina link parduotuvės išėjimo/įėjimo durų. Apžiūrėjus vaizdo įrašą, daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Vaizdo įrašas, pavadintas Nr. 2021-09-20 14_18_59 (UTC+03_00)(1). Vaizdo įrašas yra iš vaizdo stebėjimo kameros (duomenys neskelbtini), PC „R.“ parduotuvės vidaus. Atidarius vaizdo įrašą, kairės pusės viršuje matomas užrašas 2021-09-20 14.19.00, dienos metas, vaizdas neryškus. Vaizdo įraše, dešinėje pusėje, matomas įėjimas/išėjimas iš/į parduotuvės(ę). Tiesiai prie įėjimo durų matomas „Swedbank“ bankomatas, kairėje pusėje matomos kasos. 14.19.57 matoma, kaip prie „Swedbank“ bankomato prieina vyras, naudojasi bankomatu. 14.23.00 vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašas, pavadintas Nr. 2021-09-21 10_59_00 (UTC+03_00). Vaizdo įrašas yra iš vaizdo stebėjimo kameros (duomenys neskelbtini), PC „R.“ parduotuvės vidaus. Atidarius vaizdo įrašą, kairės pusės viršuje matomas užrašas 2021-09-21 10.59.00, dienos metas, vaizdas neryškus. Vaizdo įraše, dešinėje pusėje, matomas įėjimas/išėjimas iš parduotuvės (ę). Tiesiai prie įėjimo durų matomas „Swedbank“ bankomatas, kairėje pusėje matomos kasos. Vaizdo įraše 10.59.00 matoma, kaip prie bankomato stovi vyras, naudojasi bankomatu (kažką spaudžia). 10.59.21 matoma, kaip vyras išeina per išėjimo/įėjimo duris. 11.00.09 matoma, kaip prie „Swedbank“ bankomato ateina vyras, 11.00.53 vyras išeina. 11.01.01. prie bankomato ateina vyras. Vaizdo įraše 11.02.53 matoma, kaip vyras nueina nuo bankomato link parduotuvės salės. Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašas, pavadintas Nr. 2021-09-21 10_58_59 (UTC+03_00)(1). Vaizdo įrašas yra iš vaizdo stebėjimo kameros (duomenys neskelbtini), PC „R.“ parduotuvės vidaus. Atidarius vaizdo įrašą, kairės pusės viršuje matomas užrašas 2021-09-21 10.59.00, dienos metas, vaizdas neryškus. Vaizdo įraše, kairėje pusėje, matomas įėjimas/išėjimas iš/į parduotuvės (ę), tiesiai matoma „Avalynės taisykla“, „laisvalaikio dovanų“ prekybos salelė. Prie sienos matomi trys bankomatai, t. y. dešinėje pusėje matomas „Swedbank“ bankomatas. Šalia bankomatų matomas lęšių aparatas. Dešinėje pusėje matomos kasos. Vaizdo įraše 10.59.00 matoma, kaip prie „Swedbank“ bankomato stovi moteris. 10.59.09 matoma, kaip moteris nueina nuo bankomato. 10.59.21 matoma, kaip prie bankomato prieina moteris ir stovi, nesinaudoja bankomatu. Laikotarpiu nuo 10.59.09 iki 11.02.53 „Swedbank“ bankomatu niekas nesinaudoja. Apžiūrėjus vaizdo įrašą, daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Visas užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 46-47, 48-49).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados
Dėl neteisėto disponavimo svetima elektronine mokėjimo priemone
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – neteisėtą įgijimą (pirkimą, radimą ir pan.) ar (ir) laikymą – ir subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir norėti taip veikti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014, 2K-252-693/2019).
Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus aptartus baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo S. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina ir teisme ištirti ir anksčiau išdėstyti įrodymai, kuriuos įvertinęs teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog S. Š. neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai paimdamas, įgijo V. K. išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. duomenys neskelbtini) ir ją laikė ne trumpiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 21 d., 11.01 val., kai mokėjimo kortelę neteisėtai panaudojęs, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, padėjo minėtame bute ant stalo.
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog S. Š. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Dėl neteisėto svetimos mokėjimo priemonės panaudojimo ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei apgaulės būdu įgyto svetimo turto
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.
Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011). Kitas būtinas nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį požymis – tokios mokėjimo kortelės panaudojimo neteisėtumas. Pagal BK 215 straipsnį atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, kuris baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo. Svarbu ir tai, jog pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas ne pats kortelės panaudojimas, o neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, panaudojant svetimą mokėjimo kortelę.
Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Nedidelės vertės turtu laikytinas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šiame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Be to, kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį visais atvejais turi būti nustatyta apgaulė, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K-54/2013). Taigi, kaip minėta apgaulė sukčiavimo atveju gali būti nukreipta ne tik tiesiogiai į svetimo turto savininką, bet ir į teisėtą to turto valdytoją.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus aptartus baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo S. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis teisme savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina ir teisme ištirti ir anksčiau išdėstyti įrodymai, kuriuos įvertinęs teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog S. Š. neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinomai neteisėtu būdu įgijęs AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. K. vardu, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d., 14.21 val., iki 2021 m. rugsėjo 21 d., 11.01 val., neturėdamas nukentėjusiosios V. K. leidimo, panaudodamas jai banko išduotą mokėjimo priemonę, taip pat tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, neteisėtai inicijavo finansines operacijas, o būtent: 2021 m. rugsėjo 20 d., 14.21 val., AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), suvesdamas PIN kodą, save pateikdamas, kaip mokėjimo kortelės savininką, neteisėtai atliko finansinę operaciją, paimdamas iš bankomato 120 Eur, taip apgaule savo naudai įgydamas 120 Eur sumą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. rugsėjo 21 d., 11.01 val., AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), tokiu pat būdu inicijavo dar vieną finansinę operaciją, paimdamas iš bankomato 70 Eur, taip apgaule įgydamas 70 Eur sumą, t. y. iš V. K. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė grynuosius pinigus – viso 190 Eur, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydamas svetimą – nukentėjusiajai V. K. priklausantį, turtą.
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas, atsižvelgdamas į apgaule įgyto turto vertę (190 Eur), vadovaudamasis BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4, 5 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (redakcija galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), sprendžia, kad šiais veiksmais S. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje.
Pažymėtina, kad kaltinamasis S. Š. buvo kaltinamas padaręs BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau teismas įvertinęs jo apgaule įgyto turto vertę savo iniciatyva šią veiką perkvalifikavo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, tai yra pagal įstatymo straipsnį, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką nei numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, apie tai teismo posėdyje įspėjęs kaltinamąjį. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatavo, jog situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nustatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą, be to, kaltinamasis teismo posėdyje buvo įspėtas dėl veikos perkvalifikavimo. Šiuo atveju teismas sunkesnę veiką perkvalifikavo į lengvesnę, nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš viso nepasikeitė, nusikalstama veika kvalifikuota pagal tą patį BK 182 straipsnį, tik pagal kitą šio straipsnio dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Kaltinamojo S. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas S. Š. bausmes, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į S. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą – tiesiogine tyčia padarytos trys nusikalstamos veikos, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijoms ir viena priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (dvi veikos priskiriamos nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams finansų sistemai, viena veika priskiriama nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams). Nusikalstamos veikos yra baigtos. Žala nukentėjusiajai nėra atlyginta. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo S. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. Š. – jauno ir darbingo amžiaus, nevedęs, dirbantis UAB „B.“, (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, bauda sumokėta (b. l. 88-89), anksčiau neteistas (b. l. 90), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo S. Š. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam S. Š. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas bausmių rūšis – areštus, jų dydžius nustatant artimus šių bausmių minimumams (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, pagal S. Š. ir jo padarytų nusikalstamų veikų apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, S. Š. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį .
Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir S. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia esant pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą S. Š. atidedant. S. Š. anksčiau neteistas, jam pirmą kartą skiriama arešto bausmė. Be to, S. Š. yra jauno amžiaus, visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio (šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis suprato padarytų veikų pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės), sutiko su tuo, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismas konstatuoja, kad yra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams. BK 75 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvią pareigą teismui, pritaikius arešto bausmės vykdymo atidėjimą, paskirti nuteistam asmeniui intensyvią priežiūrą. Pažymėtina, kad Probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Kartu su intensyvia priežiūra, S. Š. skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, 6 dalyje numatytos pareigos: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą; 2) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu V. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 191,37 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 16).
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Byloje nustatyta, kad S. Š. apgaulės būdu įgijo svetimą, V. K. 191,37 Eur vertės turtą, todėl jam tenka pareiga atlyginti šią žalą. Padaryta žala pagrįsta pareiškime nurodytais duomenimis apie apgaulės būdu įgytą turtą (b. l. 16). Dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio byloje ginčas nekilo, kaltinamasis S. Š. sutiko su civiliniu ieškiniu ir jo dydžio, pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo S. Š. 191,37 Eur V. K. naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantis vokas su CD disku, kuriame yra vaizdo įrašai – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o Nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą subendrinti bausmių apėmimo būdu ir S. Š. skirti subendrintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią subendrintą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir S. Š. skirti subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. Š. skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi, S. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą; 2) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Visiškai tenkinti civilinės ieškovės V. K. civilinį ieškinį ir iš S. Š. priteisti V. K. 191,37 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantį voką su CD disku, kuriame yra vaizdo įrašai – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliki saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.