Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. Ž. ( toliau – Pareiškėja) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. sausio 3 d. pareiškimu, bei vėliau – 2017 m. lapkričio 7 d. pakartotiniu prašymu, pareiškėja kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus ir akcininko L. P. ir su juo susijusių asmenų atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas G. V. 2017 m. gruodžio 15 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjos pareiškimuose nurodytų aplinkybių. Pareiškėja pateikė skundą, Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė N. G. 2018 m. sausio 11 d. nutarimu skundą atmetė. Vyriausiosios prokurorės nutarimas apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.Nesutikdama su minėta nutartimi, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. vasario 15 d. nutartį medžiagoje (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti - panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės N. G. 2018 m. sausio 11 d. nutarimą, bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko G. V. 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.Skunde pareiškėja teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes joje tik atkartoti ir patvirtinti tyrėjo bei vyriausiojo prokuroro nutarimuose nurodyti motyvai, tačiau nebuvo atsakyta nei į vieną skundo argumentą, t.y. visiškai neįsigilinta ir neanalizuoti skundo argumentai, kurie iš esmės paneigia padarytą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą L. P. ir su juo susijusių asmenų atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja nurodo, kad nutartyje nebuvo pasisakyta apie priimtų nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą remiantis objektyviais duomenimis, t.y. neužtenka vien deklaratyviai nurodyti, kad pareiškėjo argumentai jau buvo ištirti ir jų pagrindu nenustatyta, kad būtų pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja skunde pateikė L. P. ir G.B. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo teisme metu, kuriais remiantis ji mano, jog yra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Teigia, kad aplinkybė jog L. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 227 straipsnio 5 dalimi ir BPK 212 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nereiškia, kad jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn nustačius kitų nusikalstamų veikų sudėties požymius pastarojo veiksmuose. Atsiliepimų į skundą negauta.Skundas atmetamas.Skundu nesutinkama su ikiteisminio tyrimo nepradėjimu pagal pareiškėjos pareiškimą, ginčijamas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų, o ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjos skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad nepagrįstas baudžiamojo proceso pradėjimas nesant tam pakankamo pagrindo yra neleistinas, nes taip būtų pažeistos nepagrįstai įtarinėjamo žmogaus teisės. Todėl jei aiškiai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.Pareiškėja teigia, kad pagal jai pateiktus kaltinimus, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, bei remiantis tapačiais duomenimis turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir L. P. bei G. B. K. atžvilgiu, kadangi, jie atliko veiksmus, atitinkančius objektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, t.y. klastojo dokumentus ir slėpė nusikalstamu būdu gautą turtą. Šiuo nagrinėjamu atveju 2017 m. gruodžio 15 d. tyrėjo nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, motyvuojant, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės įvertintos ir tirtos ikiteisminių tyrimų (duomenys neskelbtini) metu. Su tokia išvada sutiko Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė N. G. 2018 m. sausio 11 d. nutarimu bei ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiama 2018 m. vasario 15 d. nutartimi. Tiek tyrėjo ir prokuroro nutarimuose, tiek skundžiamoje teismo nutartyje aiškiai ir konkrečiai išdėstyti išsamūs ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai ir motyvai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad 2014 m. spalio 6 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) atsakingų asmenų jiems patikėto didelės vertės (duomenys neskelbtini) turto galimo išvaistymo. 2016 m. rugsėjo 9 d. iš ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) atskirtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos. 2016 m. gruodžio 5 d. iš ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) atskirtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų. L. P. veiksmai, tiesiogiai susiję su galima nusikalstama veika, ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini) buvo įvertinti ir dėl jo veiksmų buvo priimtas procesinis sprendimas - 2016 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 227 straipsnio 5 dalimi ir BPK 212 straipsnio 1 dalies 8 punktu, L. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau kiti jo veiksmai buvo įvertinti atskirame ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini) prokurorei nusprendus, kad jį pakanka kaltinti tik dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. 2017 m. vasario 17 d. ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) medžiaga su kaltinamuoju aktu perduota teismui A. K. kaltinant nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 5 dalyje padarymu, o pačią pareiškėją – BK 184 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu. 2017 m. kovo 16 d. ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas. 2017 m. lapkričio 10 d. ikiteisminio tyrimo medžiaga (duomenys neskelbtini) su kaltinamuoju aktu perduota teismui L. P. kaltinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymu. Prokuroras yra savarankiškas priimdamas sprendimus tyrimo byloje ir nei apylinkės, nei apygardos teismai negali įpareigoti prokuroro pradėti ir užbaigti ikiteisminį tyrimą bei bylą perduoti teismui, jei prokuroro pozicija aptariamu klausimu yra kitokia. Pareiškėjos manymas, jog L. P. veiksmuose yra objektyviųjų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, prokuroro sprendimo nesaisto ir ikiteisminio tyrimo pradėjimui vados nesudaro.Skunde teigiama, kad pareiškėjos skundas iš esmės neišnagrinėtas ir dėl skundo argumentų nebuvo pasisakyta, tačiau aukštesnysis teismas nesutinka su tuo ir pažymi, jog skundžiamos nutarties turinys tai paneigia. Kaip seka iš skundų, tiek prokurorui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek aukštesnės instancijos teismui, ir juose nurodytos aplinkybės iš esmės tos pačios, argumentai yra analogiški, ginčijami tie patys klausimai, tais pačiais pagrindais. Priešingai deklaratyviems pareiškėjos teiginiams, ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje pakankamai išsamiai išvardijo visus esminės reikšmės turinčius duomenis, išsamiai juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir pakankamai detaliai argumentavo savo sprendimą, todėl teigti, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną pareiškėjo argumentą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad faktinės bylos aplinkybės ir šių aplinkybių teisinis vertinimas yra atliekamas bylą nagrinėjant teismo posėdyje, todėl detaliau dėl pareiškėjos pateiktų duomenų nėra pagrindo pasisakyti.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju tiek tyrėjas, tiek ir prokurorė motyvuotai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos pareiškimą, o ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, atmetęs pareiškėjos skundą tuo pačiu klausimu. Pareiškėjos D. Ž. skunde išdėstyti argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo galimumo, šiuo atveju nelaikytini pagrįstais, kad būtų pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutarė:

Pareiškėjos D. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018m. vasario 15 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.