Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-22 · Administracinė byla Nr. eI-235-790/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-22
Bylos Nr.
eI-235-790/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00490-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Bronius Januška, Rūta Miliuvienė
Trečiasis asmuo
A. S., Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus, UAB „Baltijos brasta“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, „BTA Insurance Company“ SE
Pareiškėjas
N. O. S.
Atsakovas
Valstybinei darbo inspekcijai
Administracinė byla Nr. eI-235-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-00490-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Rūtos Miliuvienės,

dalyvaujant pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. S. atstovui adv. R. P.,atsakovo atstovams S. B., Š. O.,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus atstovei D. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. O. S. skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Baltijos brasta“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje, Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritoriniam skyriui, A. S. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja N. O. S. skundu (t. 1, b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 4 d. sprendimą dėl įvykio darbe, kurio metu 2013 m. rugsėjo 10 d. sveikatos sužalojimus patyrė ir mirė UAB „Baltijos brasta“ darbuotojas A. S. papildomo tyrimo. Nurodė, kad UAB „Baltijos brasta“ darbuotojas A. S., atlikdamas darbo funkcijas, 2013 m. rugsėjo 10 d. patyrė sunkią galvos traumą ir (duomenys neskelbiami) mirė. Šį įvykį tyrė ir 2014 m. sausio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą surašė Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas. 2015 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras kreipėsi į VDI su prašymu atnaujinti nelaimingo atsitikimo tyrimą, pateikdamas įvertinimui kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadą, kurioje teigiama, kad saugos darbe instruktavimo žurnale galimai pasirašė ne A. S., o kitas asmuo. Buvo atliktas papildomas tyrimas ir 2015 m. gruodžio 11 d. VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė surašė mirtino nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo aktą. VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus specialistai išnagrinėjo papildomo tyrimo dokumentus ir 2016 m. sausio 4 d. pateikė išvadas. Vyriausiasis darbo inspektorius, atsižvelgdamas į šias išvadas, 2016 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą. Pareiškėjos nuomone, šis sprendimas yra naikintinas ir skirtinas papildomas tyrimas, nes tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintus Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus (toliau – Nuostatai). Naujai surašytame 2015 m. gruodžio 11 d. papildomo tyrimo akto 7 punkte, pažeidžiant Nuostatų 46.1 papunkčio reikalavimus, panaikinti 2014 m. sausio 30 d. surašyto nelaimingo atsitikimo akto 7 punkte buvę duomenys apie tai, kad nelaimingo atsitikimo vieta nebuvo tinkamai išsaugota iki jo tyrimo pradžios. Naujai surašytame 7 punkte aprašoma versija, kad nukentėjusysis nukrito nuo savo atsineštų kopėtėlių, kuri yra palankesnė UAB „Baltijos brasta“, tačiau nepateikta informacija, kad ši versija nėra patvirtina, bet yra tiriama ikiteisminiame tyrime. 2014 m. sausio 30 d. akte buvo nurodyta, kad montuojant stelažus darbuotojai dirbo nesaugioje aplinkoje ir buvo pažeistos darbų saugos taisyklės, bet naujai surašytame punkte šios informacijos nebeliko. Naujai surašytame 7 punkte nurodoma, kad A. S. darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų žurnale pasirašė pats, bet tokia išvada prieštarauja kriminalistinių tyrimų išvadai, kurioje teigiama, kad UAB „Baltijos brasta“ saugos darbe instruktavimų žurnale tikriausiai pasirašė ne A. S., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas A. S. parašą. Šioje dalyje ikiteisminis tyrimas taip pat nėra baigtas. Nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, t. y. pagalbinis darbininkas A. S., montuodamas stelažus, priėmė sprendimą naudoti dvipuses skečiamąsias kopėčias ir tuo pažeidė UAB „Baltijos brasta“ direktoriaus įsakymu patvirtintas Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadines instrukcijas.

Atsiliepimas

Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 2, b. l. 1–3) teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2014 m. sausio 30 d. surašytame akte nurodytos aplinkybės nebuvo panaikintos, bet papildytos naujais teiginiais, kurie išdėstyti 2015 m. gruodžio 11 d. papildomo tyrimo akte, todėl pareiškėjos teiginiai dėl Nuostatų 46.1 papunkčio pažeidimo yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad VDI nustato, ar buvo darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų, ar šie pažeidimai tiesiogiai susiję su nelaimingu atsitikimu darbe, t. y. tyrimo tikslai yra susiję su nelaimingų atsitikimų darbe prevencija, o ne su kaltųjų asmenų nustatymu ir baudžiamosios atsakomybės taikymu. VDI tyrimo metu, vertindama liudininkų paaiškinimus bei ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad šio nelaimingo atsitikimo atveju kenksmingas veiksnys buvo kritimas iš aukščio, o veiksnio šaltinis – kopėčios, todėl pareiškėjos teiginiai, kad VDI tyrimo metu nebuvo nustatytas kenksmingas veiksnys ir jo šaltinis, yra nepagrįsti. Kadangi dėl parašų darbuotojų saugos ir sveikatos darbo vietoje registracijos žurnale ekspertas neturi kategoriškos nuomonės, todėl pareiškėjos teiginiai dėl įvadinių instruktavimų fakto nebuvimo yra nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 1, b. l. 77–81) prašė sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius, priimdamas sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu, nevertino nelaimingo atsitikimo darbe akte aprašytų apdraustojo darbo saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų, todėl naujai nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjos nurodytų 2014 m. sausio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto pakeitimų ir papildymų pagrįstumo neturės įtakos VSDFV Kauno skyriaus sprendimams nukentėjusiojo A. S. ir jo šeimos narių atžvilgiu.

Trečiojo suinteresuoto asmens „BTA Insurance Company“ SE filialas atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 1, b. l. 93–91) teismo prašė ginčą nagrinėti savo nuožiūra. Nurodė, kad sprendimas žalos administravimo byloje dėl draudimo išmokos UAB „Baltijos brasta“ išmokėjimo/neišmokėjimo dar nepriimtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos brasta“ atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 2, b. l. 166–168) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjos teiginiai dėl nelaimingo atsitikimo aplinkybių neištyrimo deklaratyvūs, ji neįvardija, kokius papildomus tyrimo veiksmus reikėtų atlikti ir kokių būtinų veiksmų neatliko VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas savaime nereiškia jame tiriamų aplinkybių patvirtinimo arba paneigimo, todėl vien atliekamo ikiteisminio tyrimo faktas neduoda pagrindo abejoti papildomo tyrimo akte nustatytomis aplinkybėmis. Tebevykstant ikiteisminiam tyrimui, vadovautis nekategoriškomis tyrimo vertinamomis aplinkybėmis teisėto pagrindo nėra. Pasitvirtinus nusikalstamo veikimo versijai, atsiras pagrindas atlikti dar vieną papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą ir prireikus dar kartą atitinkamai papildyti ir pakeisti nelaimingo atsitikimo darbe aktą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. skundą palaikė, prašė jį tenkinti, atsakovo atstovai su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, trečiojo suinteresuoto asmens VDI Kauno teritorinio skyriaus atstovė su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, turi būti ištirtas ir tyrimo rezultatai surašyti Nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, tiria VDI, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai.

2013 m. rugsėjo 10 d. UAB „Baltijos brasta“ įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu pagalbinis darbininkas A. S. patyrė sunkią galvos smegenų traumą ir dėl jos (duomenys neskelbiami) mirė (t. 2, b. l. 77-81 ir kt.). Šis įvykis darbe buvo tiriamas VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus, kuris, baigęs tyrimą, 2014 m. sausio 30 d. surašė nelaimingo darbe aktą (forma N-1) (t. 2, b. l. 50-54), kuriame konstatavo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko montuojant stelažus, kai nukentėjusysis stovintiems aukštyje G. D. ir B. V. padavinėjo siją užlipęs ant kopėčių ir neišlaikęs pusiausvyros krito žemyn. VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius padarė išvadą, kad nelaimingo atsitikimo priežastys dvi: 1) saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų) reikalavimų pažeidimas, nes nukentėjusysis savavališkai kėlė (nešė) stelažo siją lipdamas dvipusėmis skečiamomis kopėčiomis, neturėdamas galimybės saugiai lipti jomis dėl didelio sijos ilgio ir svorio, tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį bei UAB „Baltijos brasta“ darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 64 18 punktą bei 2) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, nes nebuvo kontroliuojama, kad A. S. laikytųsi UAB „Baltijos brasta“ darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 64 reikalavimo ir nebuvo uždrausta jam kelti siją lipant dvipusėmis-išskečiamomis kopėčiomis. VDI Kauno teritorinio skyriaus 2014 m. sausio 30 d. surašytas nelaimingo darbe aktas nustatyta tvarka nebuvo skundžiamas Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui, todėl įsigaliojo.

VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, gavęs Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro prašymą spręsti, ar nėra pagrindo atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo (t. 2, b. l. 29), 2015 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-251 skyrė įvykio darbe papildomą tyrimą ir pavedė jį atlikti VDI Kauno teritoriniam skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei (t. 2, b. l. 13). VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė 2015 m. gruodžio 11 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo aktą, kuriame papildė ir naujai išdėstė 2014 m. sausio 30 d. surašyto nelaimingo darbe akto (forma N-1) 7 punkte nurodytas nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir pakeitė bei naujai išdėstė 17 punkte nurodytas nelaimingo atsitikimo priežastis (t. 2, b. l. 10-12), jas išdėstydama taip: 1) saugos ir sveikatos norminių teisės aktų (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, kadangi A. S., montuodamas stelažus, priėmė sprendimą naudoti dvipuses skečiamąsias kopėčias, tuo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos 53.3 papunkčio nuostata, kad darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo visais klausimais aiškintis su tiesioginiu vadovu, o ne vadovautis nuojauta ir pan.; ir 2) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, nes nebuvo užtikrinta pakankama kontrolė, kaip buvo vykdoma tiesioginio vadovo duota užduotis, prieš montuojant stelažus, padalinio vadovas nurodė dirbti saugiai, bet nepateikė, kokius konkrečius saugius metodus taikyti, tuo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 13 punkto, Logistikos vadovo pareiginių nuostatų Nr. 35 19 punkto reikalavimai.

VDI Nelaimingų atsitikimo ir profesinių ligų skyrius 2016 m. sausio 4 d. išvadoje Nr. VD-1 (t. 2, b. l. 6-7) siūlė pripažinti, kad papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, o VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2016 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. SD-37-69 pripažino, kad papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, taip pat nusprendė laikyti įvykio darbe papildomo tyrimo aktą, Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1 bei pirminio ir papildomo tyrimų metu surinktus dokumentus neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi.

Byloje kyla administracinis ginčas dėl VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. SD-37-69 pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja iš esmės kelia klausimą dėl papildomo tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių pagrįstumo, o ginčo dėl VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgaliojimų skirti įvykio darbe papildomą tyrimą ir priimti tokio pobūdžio sprendimą, nekelia, taip pat nenurodo, kad priimant skundžiamą sprendimą būtų pažeistos procedūrinės taisyklės.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintų Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų (toliau – Metodiniai nurodymai) 40 punkte nustatyta, kad jei ištyrus įvykį darbe vėliau paaiškėja naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės, skiriamas papildomas įvykio darbe tyrimas įvykio aplinkybėms, priežastims ar įrašams atitinkamame akte patikslinti.

Nagrinėjamu atveju papildomo tyrimo skyrimo tikslas buvo išsiaiškinti prokuroro nurodytos aplinkybės, jog A. S. nebuvo pasirašytinai instruktuotas su UAB „Baltijos brasta“ darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 64, įtaką anksčiau atlikto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms ir įvykio priežastims patikslinti. Todėl VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė papildomo tyrimo metu pagrįstai iš naujo nenustatinėjo įvykio mechanizmo, t. y. kokiu būdu buvo sužalotas nukentėjusysis. Inspektorė, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai rėmėsi pirminio tyrimo metu VDI 2014 m. sausio 30 d. nelaimingo darbe akte (forma N-1) konstatuotomis aplinkybėmis, kad nelaimingas atsitikimas įvyko, kai nukentėjusysis padavinėjo siją užlipęs ant kopėčių ir neišlaikęs pusiausvyros krito žemyn. Būtent tokį įvykio mechanizmą pirminio tyrimo metu VDI nurodė apklausti tiesiogiai įvykį matę bendradarbiai B. V. ir G. D. 2013 m. rugsėjo 10 ir 13 d., spalio 10 d. paaiškinimuose (t. 2, b. l. 91, 92, 94-98), o šias aplinkybes patvirtino teismo medicinos eksperto išvada, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo įvykti jam nukritus iš nedidelio (0,7-1 m.) aukščio (t. 2, b. l. 83). Duomenų, kad sužalojimo aplinkybės buvo kitokios, VDI pateikta nebuvo. Prokuroras, prašydamas atnaujinti tyrimą, nenurodė informacijos, patvirtinančios, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 23-1-00889-13 dėl A. S. mirtino sužalojimo darbe pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, yra pagrįstų duomenų, jog nelaimingo atsitikimo darbe kilimo mechanizmas buvo kitoks, nei buvo nustatyta VDI 2014 m. sausio 30 d. nelaimingo darbe akte (forma N-1). Ir priešingai, kaip teisingai pažymėta VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės surašytame 2015 m. gruodžio 11 d. nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiame Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. balandžio 24 d. darbų saugos ekspertizės akte Nr. 11-366(15) tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimis nurodytos iš esmės tokios pat aplinkybės, t. y., kad A. S., judėdamas kopėčiomis, rankose nešė tokią metalinę siją, kuri trukdė jam saugiai judėti kopėčiomis (t. 3, b. l. 113-115). Todėl darytina išvada, kad VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė, atlikdama papildomą tyrimą, pagrįstai rėmėsi VDI pirminio tyrimo metu surinktais duomenimis apie aplinkybes, kuriomis buvo sužalotas A. S., ir neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo iš naujo nustatinėti šių aplinkybių. Vien tik ikiteisminio tyrimo dėl A. S. mirtino sužalojimo darbe pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį vykdymo faktas nesudarė pagrindo abejoti VDI 2014 m. sausio 30 d. nelaimingo darbe akte (forma N-1) nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis buvo sužalotas A. S.. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtinus, kad įvykio aplinkybės buvo kitokios, tai galėtų būti pagrindu VDI skirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą įvykio aplinkybėms, priežastims patikslinti. Taigi teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad papildomas tyrimas atliktas netinkamai dėl tos priežasties, kad papildomo tyrimo akte aprašoma versija, jog nukentėjusysis nukrito nuo savo atsineštų kopėtėlių, nenurodant, kad ši versija nėra patvirtina, bet yra tiriama ikiteisminiame tyrime.

Pareiškėja VDI atlikto papildomo tyrimo netinkamumą grindžia ir tuo, kad VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės 2015 m. gruodžio 11 d. surašytame nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte, skirtingai nei VDI 2014 m. sausio 30 d. nelaimingo darbe akte (forma N-1), nėra nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo vieta nebuvo tinkamai išsaugota iki jo tyrimo pradžios bei kad montuojant stelažus ir kiti darbuotojai dirbo nesaugioje aplinkoje ir buvo pažeistos darbų saugos taisyklės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad VDI papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą atliko netinkamai.

Metodinių nurodymų 14 punkte detalizuota, kokias aplinkybes turi nustatyti įvykį darbe tiriantis subjektas. Be kita ko, turi būti nustatyta, ar nėra pakeitimų įvykio darbe vietoje. Pažymėtina, kad VDI 2014 m. sausio 30 d. nelaimingo darbe akte (forma N-1) buvo konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo vieta nebuvo tinkamai išsaugota iki jo tyrimo pradžios ir apie nelaimingą atsitikimą darbe laiku nepranešta prokuratūrai. Iš pradinio tyrimo duomenų matyti, kad dėl šių pažeidimų įmonės vadovas nubaustas administracine tvarka. Taigi Metodinių nurodymų 14 punktas atliekant pradinį tyrimą buvo išpildytas ir buvo nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo įvykio vieta nebuvo išsaugota. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės 2015 m. gruodžio 11 d. surašytame nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte papildant pradinio akto 7 punktą ir jį naujai išdėstant nebuvo pakartotinai perrašytos šios aplinkybės, papildomo tyrimo tinkamumui įtakos neturi, nes tiek iš papildomo tyrimo akto, tiek iš papildomo tyrimo eigos akivaizdu, kad papildomo tyrimo metu kitokių aplinkybių, paneigiančių, jog įvykio vieta nebuvo išsaugota, nebuvo surinkta, taigi ši aplinkybė papildomo tyrimo metu nebuvo paneigta.

Nuostatų (nauja redakcija nuo 2014 m. rugsėjo 12 d.) 29 punktas numato, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Pagal Nuostatų 30 punktą tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys. VDI 2014 m. sausio 30 d. nelaimingo darbe akte (forma N-1) buvo nustatyta aplinkybė, kad montuojant stelažus darbuotojai G. D. ir B. V., stovėdami 2,4 m. aukštyje, dirbo nesaugioje darbo aplinkoje (nebuvo įrengta tinkamų aptvarų nuo kritimo iš aukščio), tačiau tai neturėjo įtakos A. S. kritimui nuo kopėčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ši aplinkybė nebuvo perrašyta VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės 2015 m. gruodžio 11 d. nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte nevertintina kaip netinkamas papildomo tyrimo atlikimas, nes, kaip minėta, Nuostatai reikalauja nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė. Tuo tarpu nesaugi A. S. bendradarbių darbo aplinka, atsižvelgiant į A. S. sužalojimo aplinkybes, nebuvo susijusi su kilusiomis pasekmėmis.

Galiausiai, pareiškėja teigia, kad papildomo tyrimo akte be pagrindo konstatuojama, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo saugos ir sveikatos norminių teisės aktų (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjos argumentais dalinai sutinka. Nuostatų (nauja redakcija nuo 2014 m. rugsėjo 12 d.) 29 punktas numato, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis. Metodinių nurodymų 18 punkte numatyta, kad tyrėjui nustačius, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir/ar vykdant darbo funkcijas, įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe ir, vadovaujantis šių Metodinių nurodymų 14 punkte minėtų klausimų, paaiškinimų ir dokumentų nagrinėjimo rezultatais, surašomas N-1 formos aktas, kuriame aprašomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti arba jį lėmusios; įvardijama nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys) – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai; aprašomas, trumpai apibūdinant esmę, kiekvieną priežastį lėmęs konkretus darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (jei toks pažeidimas nustatytas), dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe; įrašomas pažeisto teisės akto pavadinimas, straipsnis/punktas (straipsniai/punktai); surašomi kiti N-1 formos akte nurodyti duomenys.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas reglamentuoja tiek darbdavių, tiek darbuotojų pareigas užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą darbe. Pagal šio įstatymo 11 straipsnį darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Remiantis įstatymo 20 straipsnio 1-2 dalimis, darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais <...> ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, be kita ko, tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus, kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. Remiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsniu, darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojai instruktuojami šio įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytais ir kitais atvejais, kai darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų. Remiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų. Įstatymo 33 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. Konkrečios darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę nustatomos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, pareigybių aprašymuose ir nuostatuose.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad darbdavys, įgyvendindamas pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, be kita ko, privalo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, patvirtinti įmonėje galiojančius lokalinius norminius teisės aktus, tarp jų ir darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas. Darbdavys, prieš darbuotojui pradedant darbą įmonėje ir kitais reikiamais atvejais, privalo organizuoti darbuotojų instruktavimą, kaip saugiai dirbti jam pavestą darbą, ir kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. Darbuotojas privalo vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinamas pasirašytinai, reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, VDI Kauno teritorinio skyriaus 2014 m. sausio 30 d. nelaimingo darbe akte (forma N-1) (t. 2, b. l. 50-54) buvo padaryta išvada, kad nelaimingo atsitikimo viena iš priežasčių buvo ta, jog nukentėjusysis, savavališkai keldamas (nešdamas) stelažo siją lipdamas dvipusėmis skečiamomis kopėčiomis, pažeidė UAB „Baltijos brasta“ darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 64 (t. 2, b. l. 106-110) 18 punktą. Tačiau Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro prašyme (t. 2, b. l. 29) buvo nurodytos ikiteisminio tyrimo metu iš 2015 m. birželio 10 d. specialisto išvados Nr. 20-(G1-1624)-IS-990 (t. 2, b. l. 35-39) nustatytos aplinkybės, kad UAB „Baltijos brasta“ saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale, 7 lapo pirmoje pusėje, trečioje nuo apačios eilutėje, stulpelyje „instruktuojamojo“ esantį A. S. vardu pasirašytą parašą (t. 2, b. l. 112) tikriausiai pasirašė ne A. S., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas A. S. parašą, tokiu būdu buvo nustatyta, kad A. S. nebuvo pasirašytinai instruktuotas pagal šią instrukciją. VDI papildomo tyrimo metu pagrįstai rėmėsi šia išvada ir, nepaisant logistikos vadovo N. K. priešingų paaiškinimų, teisingai konstatavo, jog VDI tyrimo metu nepavyko nustatyti A. S. instruktavimo darbo vietoje fakto. Pastebėtina, kad išvadą, jog UAB „Baltijos brasta“ saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale, 7 lapo pirmoje pusėje, trečioje nuo apačios eilutėje, skiltyje „instruktuojamojo“, A. S. vardu pasirašė ne A. S., patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. sausio 6 d. specialisto išvada Nr. 11-2481(15) (t. 3, b. l. 116-118).

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, VDI, atlikdama papildomą įvykio tyrimą, šios aplinkybės įtakos įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastims tinkamai neįvertino. Pažymėtina, kad pagal UAB „Baltijos brasta“ darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 17 punktą visi įmonės darbuotojai, neatsižvelgiant į jų darbo stažą, kvalifikaciją, gamybos pobūdį, turi būti instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos klausimais; įmonėje vykdomi įvadinis instruktavimas ir instruktavimai darbo vietoje (t. 2, b. l. 134-136). Pagal šios tvarkos priedą (t. 2, b. l. 137-139) įvadinio instruktavimo metu instruktuojama pagal įvadinio instruktavimo programą ne vėliau kaip iki pradedant darbą įmonėje apie įmonės veiklą, ypatumus, pavojingas vietas, darbo sąlygas, įvadinę darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją, darbo tvarkos taisykles ir kt. Pirminis instruktavimas darbo vietoje privalo būti atliekamas prieš pradedant dirbti įmonėje, o jo metu instruktuojama pagal darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, profesinės rizikos vertinimo dokumentus, darbo įrenginių naudojimo instrukcijas, technologinių procesų techninius dokumentus ir kt. Nors iš 2015 m. birželio 10 d. specialisto išvados Nr. 20-(G1-1624)-IS-990 (t. 2, b. l. 35-39) matyti, kad nukentėjusysis pasirašė UAB „Baltijos brasta“ darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale, t. y. išklausė įvadinį darbų saugos instruktažą, tačiau, kaip minėta, aplinkybė, kad jis buvo instruktuotas darbo vietoje, nebuvo nustatyta. Tai reiškia, kad jis, prieš pradėdamas dirbti, pažeidžiant UAB „Baltijos brasta“ darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarką, nebuvo instruktuotas pagal konkrečias darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, darbo įrenginių naudojimo instrukcijas ir kt. Pažymėtina, kad VDI papildomo tyrimo metu visiškai nevertino UAB „Baltijos brasta“ pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 66 (t. 2, b. l. 101-105) 1.2 papunkčio nuostatos, kad dirbti pagalbiniu darbininku leidžiama asmeniui, pasitikrinusiam sveikatą, išklausiusiam įvadinį darbų saugos instruktažą ir instruktažą darbo vietoje. Todėl VDI, atsižvelgusi į šias įmonės lokalinių norminių aktų nuostatas, privalėjo spręsti, ar darbdavio padaryti UAB „Baltijos brasta“ darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos bei UAB „Baltijos brasta“ pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 66 1.2 papunkčio pažeidimai, leidus dirbti darbo vietoje neinstruktuotam darbuotojui, nelėmė įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad iš UAB „Baltijos brasta“ pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 66 nuostatų matyti, jog pagalbinis darbininkas gali naudoti tvarkingus darbo įrankius, išbandytas, su inventorinėm žymom ir nurodyta būsimojo bandymo data paaukštinimo priemones (4.3 papunktis). Iš VDI pradinio ir papildomo tyrimo metu apklaustų stelažus montavusių darbininkų B. V., G. D. paaiškinimų ir iš padalinio vadovo N. K. paaiškinimų matyti, kad padalinio vadovas, nors ir nurodė darbininkams dirbti saugiai, neskubant, tačiau nenurodė, kokiu saugiu būdu atlikti darbą, be kita ko, kokiu būdu pakelti sijas į aukštį. Taigi VDI papildomo tyrimo metu pagrįstai pripažino, kad prieš montuojant stelažus, padalinio vadovas darbuotojams nepateikė, kokius konkrečius saugius metodus taikyti. Vadinasi, atsižvelgiant į Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 66 nuostatas, leidžiančias pagalbiniam darbininkui naudoti tvarkingus darbo įrankius ir paaukštinimo priemones, įvertinus, kad nukentėjusysis darbovietėje dirbo tik antrą darbo dieną, kyla abejonių, ar VDI pagrįstai nustatė, jog nukentėjusysis, nusprendęs sijų kėlimui panaudoti kopėčias, iš tiesų pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos 53.3 papunktį, pagal kurį darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo visais klausimais aiškintis su tiesioginiu vadovu, o ne vadovautis nuojauta ir pan. Kadangi nukentėjusysis įmonėje dirbo antrą dieną, jis nebuvo instruktuotas darbo vietoje ir nebuvo supažindintas su UAB „Baltijos brasta“ galiojančiomis darbo įrenginių instrukcijomis, tarp jų ir darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 64 18 punkto nuostata, nebuvo informuotas, kokiu saugiu būdu pakelti į aukštį sijas, nėra aišku, kuo remdamasis jis privalėjo spręsti, kad tvarkingų kopėčių panaudojimas (pagal galiojančią UAB „Baltijos brasta“ tvarką tai bendruoju atveju pagalbiniam darbininkui nebuvo uždrausta), šiuo atveju pavestam darbui (sijų kėlimui) buvo neleistinas.

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad VDI papildomo tyrimo metu tinkamai ir visapusiškai neįvertino naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl nukentėjusiojo neinstruktavimo darbo vietoje įtakos įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastims, todėl papildomas tyrimas neatitinka Nuostatų 29 punkto, Metodinių nurodymų 14, 18 punktų reikalavimų. Dėl šių priežasčių pareiškėjos skundas tenkintinas ir skundžiamas VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 4 d. sprendimas Nr. SD-37-69 naikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo atlikti įvykio darbe papildomą tyrimą pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro prašymą, kurio metu išsamiai įvertinti aplinkybės, jog nukentėjusysis nebuvo instruktuotas darbo vietoje, įtaką nelaimingo atsitikimo darbe priežastims.

Pareiškėja skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos skundas paduotas 2016 m. vasario 3 d., todėl bylos procesas pirmojoje instancijoje vyksta Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka. Pareiškėjos skundas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokėtinas žyminis mokestis 21 Eur (Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., 39 straipsnis). Pareiškėja sumokėjo 28 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 6), todėl jai grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 7 Eur. Kadangi skundas patenkintas, likusi žyminio mokesčio dalis, t. y. 21 Eur, priteistina iš atsakovo. Pareiškėja patyrė kelionės į 2016 m. gegužės 3 d. teismo posėdį išlaidas, viso 12,62 Eur, kurios taip pat priteistinos iš atsakovo. Pareiškėjos interesus atstovavo advokatas R. P., kuris parengė skundą, 2016 m. balandžio 27 d. raštą dėl įrodymų pateikimo (t. 3, b. l. 1), prašymą dėl sustabdytos administracinės bylos atnaujinimo (t. 4, b. l. 1-3) ir atstovavo pareiškėją 2016 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje, trukusiame 12 min., ir 2017 m. kovo 2 d. teismo posėdyje, trukusiame 1 val. ir 8 min. Pareiškėja pateikė duomenis, kad už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 750 Eur (t. 3, b. l. 46-47). Teismo vertinimu, tokios išlaidos protingos, racionalios, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtį, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos pareiškėjai iš atsakovo. Viso pareiškėjai iš atsakovo priteistinas 783,62 Eur (21 Eur + 12,62 Eur + 750 Eur) išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 44 straipsnio 1 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),

nusprendžia:

pareiškėjos N. O. S. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. SD-37-69 „Dėl įvykio darbe, kurio metu 2013 m. rugsėjo 10 d. sveikatos sužalojimus patyrė ir dėl kurių ligoninėje mirė UAB „Baltijos brasta“ darbuotojas A. S., papildomo tyrimo“.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo atlikti įvykio darbe, kurio metu 2013 m. rugsėjo 10 d. sveikatos sužalojimus patyrė ir dėl kurių ligoninėje mirė UAB „Baltijos brasta“ darbuotojas A. S., papildomą tyrimą pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2015 m. liepos 29 d. prašymą Nr. 3S-58571 „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo atnaujinimo“.

Priteisti pareiškėjai N. O. S. iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 783,62 Eur išlaidų atlyginimą.

Grąžinti pareiškėjai N. O. S. 7 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. vasario 3 d., išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo teismo sprendimu.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasBronius JanuškaRūta Miliuvienė