Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. e2-1412-1007/2018Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00145-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.5.9

2018 m. balandžio 18 d.

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškinį atsakovui A. S. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo, apie nedalyvavimo priežastis neinformavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovo pateikto Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2015 m. sausio 9 d. rašto ir prie jo pridedamo Santuokos nutraukimo įrašo matyti, kad J. S. ir A. S. susituokė (duomenys neskelbtini) Naujojoje Akmenėje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), o jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravus Latvijos Respublikos Aukščiausio teismo sprendimą, priimtą byloje Nr. 4-698/1962 m. Gyventojų registro duomenimis, J. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdama išsituokusi su A. S. Po palikėjos mirties liko (duomenys neskelbtini), esantis butas, įgytas (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) J. S. vardu, jai dar neįregistravus civilinės metrikacijos įstaigoje fakto, kad santuoka su A. S. nutraukta Latvijos Respublikos Aukščiausio teismo sprendimu Nr. 4-698/1962 m. Šis faktas civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruotas (duomenys neskelbtini).

VMI 2012 m. sausio 19 d. ir 2014 m. kovo 21 d. gavo informaciją iš UAB „Akmenės energija“ (rašto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir VŠĮ „Akmenės būstas“ (rašto Nr. (duomenys neskelbtini)) apie (duomenys neskelbtini), esantį butą, likusį (duomenys neskelbtini) mirus J. S., ir palikėjos skolą, susidariusią už tiekiamas paslaugas. Valstybė, kuriai paveldėjimo santykiuose atstovauja VMI, 2014 m. lapkričio 24 d. Akmenės rajono 2-ajam notaro biurui pateikė prašymą Nr(duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) mirusios J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo. Notarė Stasė Martinaitienė 2014 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad paveldėtinas butas yra įgytas santuokoje su A. S., kuris nedeklaravęs Lietuvoje gyvenamosios vietos ir nėra galimybių su juo susisiekti.

2015 m. spalio 21 d. VMI raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė notarei papildomus dokumentus – vieno kambario buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentų bei įkeitimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos J. S. su Lietuvos žemės ūkio banku kopijas, iš kurių spręstina, kad butas palikėjai priklausė asmeninės nuosavybės teise. Sutartyje, sudarytoje su banku dėl įsigyto buto įkeitimo nurodyta, kad J. S. įkeičia jai privačios nuosavybės teise priklausantį vieno kambario butą; sutartis patvirtinta notaro. Notarė Stasė Martinaitienė 2017 m. gruodžio 5 d. išdavė liudijimą (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kad prašymą dėl palikimo perėjimo valstybei pateikė VMI.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus CK, o iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Iki CK įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia, kai bent vienas sutuoktinis įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje. Santuokos nutraukimas registruojamas vienam iš sutuoktinių pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal SŠK 40 straipsnį savaime nesukėlė santuokos nutraukimo padarinių, jei jis nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2010). Taigi teismo sprendimo įsiteisėjimas pats savaime santuokos nenutraukė ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių, t. y. iki ištuokos įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje santuoka laikoma galiojančia su visais teisiniais to padariniais.

J. S. ir A. S. santuoka sudaryta, teismo sprendimas dėl jos nutraukimo priimtas, butas įsigytas ir santuokos nutraukimas įregistruotas iki CK įsigaliojimo. Nė vienas sutuoktinis nesikreipė į Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių dėl santuokos nutraukimo įregistravimo iki buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini), o santuokos nutraukimo faktas įregistruotas tik (duomenys neskelbtini), todėl turtas, įgytas nuosavybėn po to, kai santuoka buvo nutraukta teismine tvarka, bet dar neįregistravus ištuokos civilinės metrikacijos įstaigoje, pripažintinas įgytu šalims dar esant santuokoje. Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus nuo 2001 m. liepos 1 d. Esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal SŠK, tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str., CK 3.87 str. 1 d.). Įstatymuose (SŠK 22 str., CK 3.89 str.) buvo ir yra numatyta taip pat asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją.

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK 3.100 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Taigi asmenine sutuoktinių nuosavybe taip pat gali būti pripažintas turtas, nors ir įgytas formaliai gyvenant santuokoje, tačiau faktiškai nesant santuokinių santykių. Tokiu atveju turtas, įgytas bendrai nebegyvenant, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Be to, CK 3.67 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad santuokos nutraukimo turtiniai teisiniai padariniai gali būti taikomi nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo faktiškai gyventi skyrium.

Atsižvelgiant į tai, kad J. S. ir A. S. santuoka nutraukta 1962 m. teismo sprendimu, o praėjus daugeliui metų po jo priėmimo butas įgytas J. S. vardu ir už jos asmeniškai pasiskolintas iš banko lėšas, kad komunalinius mokesčius už butą mokėjo asmeniškai J. S., kurios vardu ir susidarė įsiskolinimai komunalinių paslaugų tiekėjams, kad anksčiau nurodytame bute iki mirties gyveno ir buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą J. S., o atsakovas šiame bute niekada negyveno ir nebuvo deklaruotas, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovas būtų naudojęsis ar valdęs butą arba disponavęs juo kaip bendrasavininkas, spręstina, kad (duomenys neskelbtini), esantį butą J. S. įsigijo ir valdė asmeninės nuosavybės teise.

Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26, 29, 259, 260, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad (duomenys neskelbtini), esantį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsigijo ir iki mirties valdė asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.