Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-29 · Administracinė byla Nr. I-4549-189/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-29
Bylos Nr.
I-4549-189/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05186-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Petkevičienė, Ina Kirkutienė, Bronius Januška
Pareiškėjas
UAB „Pasaulio kaimas“
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Linas Blažulionis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4549-189/2016Proceso Nr. 3-61-3-05186-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.33.4., 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Violetos Petkevičienės ir Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos UAB „Pasaulio kaimas“ atstovui advokatui Linui Blažulioniui,

atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Rasai Pelenei,

atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Aurelijui Mačiulaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Pasaulio kaimas“ skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (I t. b. l. 1–13) prašydama:

1) Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015-09-23 sprendimą Nr. 3R-385(AG-279/01-2015);

2) Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) Kaimo plėtros ir Žuvininkystės programų departamento projektų administravimo skyriaus 2015-04-15 sprendimą Nr. SKP-209 „Dėl UAB „Pasaulio kaimas“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo;

3) Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015-05-13 sprendimą Nr. BRK-4582(3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“;

4) Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015-07-07 sprendimą dėl skundo Nr. 3JA-413-271;

5) Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos sumokėti pareiškėjai atitinkamas sumas pagal pateiktus antrąjį ir trečiąjį mokėjimo prašymus bei leisti užbaigti projekto įgyvendinimą.

Pagrįsdama skundžiamų sprendimų neteisėtumą nurodė, kad Komisija nepagrįstai nagrinėdama pareiškėjos skundą pasisakė tik dalyje dėl Ministerijos sprendimo teisėtumo, tuo tarpu dalyje dėl Agentūros sprendimų vertino, kad pareiškėja yra praleidusi terminą šiems sprendimams apskųsti. Pareiškėjos teigimu, vien tai, kad pareiškėja pasinaudojo teisės aktuose numatyta teise sprendimus skųsti ne iš karto Komisijai, o iš pradžių Ministerijai, nereiškia, kad buvo praleisti terminai skųsti šiuos sprendimus Komisijai.

Nesutiko su atsakovų argumentais, kad pareiškėja vykdydama universalaus paviljono pirkimą neužtikrino, kad kvietimai dalyvauti pirkime būtų pateikti potencialiems tiekėjams, tuo nesudarydama sąlygų tiekėjų konkurencijai, varžymuisi dėl mažiausio kainos pasiūlymo. Šiuo aspektu nurodė, kas pareiškėja, vadovaujantis Paramos sutarties 17.5 punktu pateikė Agentūrai įvertinti įvykdytų pirkimų dokumentus. Agentūra 2013-09-09 raštu Nr. KV-(10.6.1E)-926 pareiškėją informavo, kad įvertinus pateiktus dokumentus nustatyta, kad dokumentai neprieštarauja Projekto vykdytojo ir (arba) partnerio, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-05 įsakymu Nr. 3D-150 (toliau – ir Prekių paslaugų ar darbų pirkimo taisyklės). Pareiškėjos teigimu, skundžiamais sprendimais negali būti paneigtas jau priimto Agentūros 2013-09-09 sprendimo teisėtumas. Dėl šio argumento rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentais administracinėje byloje Nr. A-438-2398-12, kurioje aptarti Agentūros veiksmai, nustačius Paramos sutarties pažeidimą. Atitinkamai nepagrįstais vertino ir Ministerijos skundžiamo sprendimo argumentus, kad Agentūra pažeidimą nustatė vėliau nei 2013-09-09 raštu nusprendė dėl dokumentų neprieštaravimo Žemės ūkio ministro 2007-04-05 įsakymu Nr. 3D-150 „Dėl projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintoms pirkimo taisyklėms (toliau – ir Pirkimo taisyklės). Pažymėjo, kad atliekant pirkimus vadovavosi lygiateisiškumo, nediskriminavimo principais, tuo tarpu Agentūra nepateikė įrodymų, kad universalaus paviljono tiekimo apklausti tiekėjai negalėjo pasiūlyti paviljono pardavimo. Nurodė, kad norint prekiauti universaliais paviljonais įmonėms nėra nustatytas specialus reikalavimas turėti licenciją ar leidimą, todėl, priešingai nei teigia atsakovai, apklausti subjektai galėjo pasiūlyti parduoti universalų paviljoną. Atitinkamai nebuvo pažeisti nei Pirkimo taisyklių 3 ir 41 punktai, nei Paramos sutarties 17.5 papunktis.

Dėl galutinio mokėjimo prašymo nepateikimo, Projekto įgyvendinimo grafiko nesilaikymo Projekto neįgyvendinimo iki Paramos sutartyje nustatyto termino nurodė, kad galutinis prašymas per Paramos sutartyje nustatytą terminą nebuvo pateiktas ne dėl su pareiškėja susijusių priežasčių, kurių Agentūra skundžiamame sprendime net nevertino. Pažymėjo, kad pareiškėja antrąjį mokėjimo prašymą pateikė laiku – 2013-08-09, pagrįstai tikėdama, kad gautą paramą pagal antrąjį mokėjimą galės naudoti kaip buvo numatyta Paraiškoje ir verslo plane, trečio ir ketvirto projekto etapų investicijų įsigijimui, tačiau pinigai pagal antrąjį prašymą nebuvo gauti, todėl Agentūra, neišmokėdama pinigų, sutrikdė įmonės finansinius srautus, kurie buvo suplanuoti pagal verslo planą ir todėl pareiškėja negalėjo laikytis Projekto įgyvendinimo grafiko. Atitinkamai dėl to neįgyvendino projekto iki Paramos sutartyje nustatyto termino.

Dėl prekių įsigijimo viršijant ekspertizės išvadose numatytą sumą pažymėjo, kad Agentūra pirmąjį mokėjimo prašymą ir išmokamas paramos sumas patvirtino, todėl skundžiamu sprendimu negali būti paneigiamas Agentūros sutikimas dėl pirmojo mokėjimo prašymo pagrįstumo. Prieštaravo, kad Agentūra nevertino pareiškėjos pateiktų vykdomo projekto vertinimo ataskaitų, o buvo rengiamos naujos Ekspertinio konsultavimo ataskaitos, kurios buvo parengtos realiai neapžiūrėjus nupirktos įrangos. Agentūra nesuteikė galimybės pareiškėjai susipažinti su šiomis ataskaitomis, todėl buvo pažeista Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 20 str. 1 dalis. Be to, nors pareiškėjai 2015-07-22 raštu ir buvo atsiųstos ekspertizės išvados, tačiau prie jų nebuvo pateikta medžiaga, iš kurios matytųsi, kokią metodiką naudojant buvo parengtos išvados, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų dėl ekspertizės išvadų. Medžiaga buvo pateikta tik nagrinėjant ginčą Komisijoje, todėl pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus dėl ekspertizės išvadų. Pareiškėja iš esmės nesutiko su Agentūros užsakymu atliktomis ekspertizės išvadomis Nr. 3-24 bei Nr. 3-60, nes, pareiškėjos teigimu, ji visus pirkimus atliko laikantis teisės aktų nuostatų.

Pareiškėjos nuomone, skundžiami Agentūros sprendimai taip pat neatitinka VAĮ 8 str. nuostatų, nes iš sprendimų nėra aiškių sankcijos skyrimo argumentų, nevertintos Projekto neįvykdymo priežastys, pareiškėjos kaltės klausimas ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo (I t. b. l. 167–177) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodė, kad įtarus pažeidimus, vadovaujantis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2010-02-05 įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pažeidimų taisyklės) 4 punktu buvo atliktas tyrimas. Agentūra nustačiusi pažeidimus, vadovaujantis Pažeidimų taisyklių 10 punktu, kreipėsi į Ministeriją dėl siūlymo nekompensuoti pareiškėjai paramos sumų ir nutraukti Paramos sutartį. Ministerija 2015-03-13 pranešimu Nr. 2D-1146(3.23) pritarė Agentūros nuomonei.

Pažymėjo, kad sankcija pareiškėjai buvo skirta už tai, kad ji, vykdydama universalaus paviljono pirkimą, neužtikrino, kad kvietimai dalyvauti pirkime būtų pateikti potencialiems tiekėjams, nesudarė tiekėjų konkurencijos. Pareiškėja vykdydama paviljono pirkimą apklausė tris įmones, kurių, kaip buvo nustatyta, vykdoma veikla nėra susijusi su paviljonų gamyba ar prekyba. Be to, pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, kuris vėliau buvo paskelbtas laimėtoju. Agentūra darė išvadą, kad tuo atveju, jei būtų buvę pasirinkti ir apklausti būtent atitinkamą veiklą vykdantys tiekėjai, jie būtų pateikę tinkamus pasiūlymus dėl universalaus paviljono pirkimo. Atsižvelgiant į tai, Agentūra sprendė, kad tuo pareiškėja pažeidė Pirkimo taisyklių 3 ir 41 punktų nuostatas bei Paramos sutarties 17.5 punkto nuostatą.

Nurodė, kad pareiškėja per Paramos sutartyje nustatytą terminą nepateikė Agentūrai galutinio mokėjimo prašymo, nesilaikė Projekto įgyvendinimo grafiko, neįvykdė Projekto iki Paramos sutartyje nustatyto termino – 2014-05-30. Tuo pareiškėja pažeidė Paramos sutarties 5.1, 5.3, 6.4, 25.2 papunkčius, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse Įgyvendinimo taisyklių ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011-09-26 įsakymu Nr. 3D-698 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) patvirtinimo“ (toliai – ir Įgyvendinimo taisyklės) 54 punktą, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų paramos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų paramos administravimo taisyklių, patvirtinimo“ (2015-01-07 įsakymo Nr. 3D-11 redakcija, toliau – ir Administravimo taisyklės) 108 punktą.

Pareiškėja taip pat nevykdė Projekto taip, kaip buvo nustatyta paraiškoje. Pareiškėja 2014-08-26 raštu Nr. 08-26 Agentūrą informavo, kad neįgyvendino Projekto taip, kaip aprašyta paraiškoje. Vadovaujantis Paramos sutarties 17.1 ir 17.13 papunkčiais Agentūra darė išvadą, kad pareiškėja neįvykdė paraiškoje numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais. Tuo buvo pažeisti Paramos sutarties 17.1, 17.13, 25.9 papunkčiai.

Nurodė, kad pareiškėja vykdydama Projektą viršijo ekspertizės išvadose Nr. 3-24 ir Nr. 3-60 nurodytą 63762,85 Eur sumą. Pažymėjo, kad šios aplinkybės buvo nustatytos vadovaujantis Administravimo taisyklių 5.10 papunktyje nustatyta tvarka UAB „Deloitte Lietuva“ parengus ekspertinio konsultavimo ataskaitas. Nustačius pažeidimus buvo konstatuota, kad tuo buvo pažeisti Įgyvendinimo taisyklių 23, 24.1 papunkčiai, Paramos sutarties 4.2 papunktis, Administravimo taisyklių 3 punktas. Apibendrinusi nurodė, kad sprendimas dėl sankcijos taikymo priimtas vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.1, 197.1.7., 197.1.8., 197.3.1., 197.3.2., 197.3.13¹, 197.3.14. papunkčiais, 255, 256 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 67 punktu, Paramos sutarties 19.1 papunkčiu ir Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 papunkčiu.

Dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų pažymėjo, kad pareiškėja Agentūrai buvo pateikusi vertinti dokumentus, tačiau Agentūra tik vertino, jog pateikti visi reikiami dokumentai. Tuo tarpu tik pateikus mokėjimo prašymus su deklaruotomis patirtomis išlaidomis, buvo vertinamas patirtų išlaidų pagrįstumas. Agentūrai kilus įtarimams buvo kreiptasi į nepriklausomus ekspertus, kurie ir nustatė, kad pareiškėjos įsigytų prekių išlaidos tris kartus didesnės, nei analogiškus objektus būtų galima įsigyti rinkoje. Pažymėjo, kad Agentūra dėl išlaidų pagrįstumo į ekspertus gali kreiptis bet kuriame projekto įgyvendinimo etape.

Dėl pirkimo procedūrų nurodė, kad pareiškėja konkurso dalyvius pasirinko savo nuožiūra (skirtingai nuo konkurso, kuriame tiekėjai gali dalyvauti savo nuožiūra) ir Agentūrai abejonę kėlė tai, kad laimėtoja UAB „Optifarma“ susijusi su medicininės paskirties prekių ir paslaugų veikla. Ši aplinkybė Agentūrai kėlė rimtų abejonių dėl konkurso skaidrumo.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad Projektas liko neįvykdytas ne nuo pareiškėjos priklausančių pareigų, nurodė, kad už tinkamą projekto įvykdymą yra atsakingas tik pats apreiškėjas ir tik tam tikros aplinkybės (force majeure) galėtų būti pripažintos išskirtinėmis, dėl kurių priimti įsipareigojimai galėtų būti neįvykdyti. Pabrėžė, kad sankcijos pareiškėjai buvo pritaikytos dėl pareiškėjos, o ne dėl Agentūros kaltės. Taip pat pažymėjo, kad priimant skundžiamus sprendimus buvo įvertinta visų reikšmingų aplinkybių visuma, todėl nepagrįstais vertino pareiškėjos argumentus, kad tai, kad jau buvo priimtas sprendimas išmokėti paramą pagal pirmąjį prašymą, skundžiamas sprendimas negali paneigti jau priimto sprendimo teisėtumo.

Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad nebuvo vertintos jos iniciatyvą parengtos ir pateiktos ekspertizės išvados. Nurodė, kad Agentūra priimdama sprendimus vertino visus pateiktus dokumentus.

Apibendrindama pažymėjo, kad paskirta sankcija yra proporcinga padarytų pažeidimų apimtyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimo (I t. b. l. 182–190) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad Agentūra 2015-04-15 sprendimu negali paneigti Agentūros 2013-09-09 sprendimo teisėtumo. Nurodė, kad pareiškėja negalėjo tikėtis, kad tai, kad Agentūra jau yra išmokėjusi lėšas pagal pirmąjį prašymą, vėliau, nustačiusi pažeidimus, negalėtų taikyti atitinkamų sankcijų. Dėl pirkime dalyvavusių subjektų nurodė, kad vien tai, kad buvo įvykdytas Pirkimo taisyklių 41 punkte įtvirtintas kiekybinis kriterijus (apklausti trys subjektai), neužtikrina Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principų įgyvendinimo. Taip pat pažymėjo, kad įmonių, kurios neužsiima tam tikra reikalinga veikla, apklausa neatitinka Pirkimo taisyklių reikalavimų ir neužtikrina, kad reikiamos prekės būtų įsigytos už kuo mažesnę kainą. Nesutiko su skundo argumentais, kad pareiškėja galutinio mokėjimo prašymo nepateikė dėl ne nuo pareiškėjos priklausančių priežasčių. Pažymėjo, kad tai, kad buvo nustatyti pažeidimai, negalima teigti, kad Paramos sutartis buvo nutraukta ne dėl pareiškėjos kaltės. Taip pat pažymėjo, kad Agentūros ir Ministerijos priimti sprendimai atitinka VAĮ 8 str. nuostatų reikalavimus yra teisėti ir pagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-09-23 sprendimo Nr. 3R-385(AG-279/01-2015), Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir Žuvininkystės programų departamento projektų administravimo skyriaus 2015-04-15 sprendimo Nr. SKP-209 „Dėl UAB „Pasaulio kaimas“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015-05-13 sprendimo Nr. BRK-4582(3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-07-07 sprendimo dėl skundo Nr. 3JA-413-271 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos sumokėti pareiškėjai atitinkamas sumas pagal pateiktus antrąjį ir trečiąjį mokėjimo prašymus bei leisti užbaigti projekto įgyvendinimą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2011-11-30 Agentūrai pateikė paramos paraišką Nr. 3VK-KV-11-1-008313-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ (I t. b. l. 95). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. 3D-346 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ sąrašo patvirtinimo“ pareiškėjai buvo skirta iki 689930 Lt parama. Pagal 2012-11-15 sudarytą paramos sutartį Nr. 3VK-KV-11-1-008313-PR001 pareiškėja įsipareigojo įgyvendinto projektą „Teminis indėnų kaimo parkas, kiti laisvalaikio malonumai ir kalvystė“.

Įtarus pažeidimus, Agentūra, vadovaujantis Pažeidimų taisyklių 10 punktu 2015-02-25 raštu Nr. BRK-1879(14.5) kreipėsi į Ministeriją, kuri 2015-03-13 pranešimu Nr. 2D-1146(3.23) pritarė Agentūros išvadoms dėl paramos sumų pagal mokėjimo prašymus Nr. 3VK-KV-11-1-008313-MP002 ir Nr. 3VK-KV-11-1-008313-MP003 nekompensavimo, išmokėtų lėšų susigrąžinimo ir Paramos sutarties nutraukimo. Agentūra 2015-04-15 priėmė sprendimą dėl paramos sumų pagal pateiktus mokėjimo prašymus nekompensavimo, išmokėtų lėšų susigrąžinimo ir Paramos sutarties nutraukimo. Pareiškėja apie priimtą sprendimą buvo informuota 2015-05-13 raštu Nr. BRK-4582(3.144). Pareiškėja Agentūros 2015-04-15 sprendimą ir 2015-05-13 raštą apskundė Ministerijai, kuri 2015-07-07 sprendimu Nr. 3JA-413-271 patvirtino Agentūros sprendimų teisėtumą. Pareiškėja Ministerijos ir Agentūros priimtus sprendimus apskundė Komisijai, kuri 2015-09-23 sprendimu Nr. 3R-385(AG-279/01-2015) pareiškėjos skundą dalyje dėl Ministerijos sprendimo teisėtumo atmetė, dalyje dėl Agentūros sprendimų teisėtumo nenagrinėjo, nurodant, kad pareiškėja šioje dalyje yra praleidusi terminą skundui dėl šių sprendimų teisėtumo pateikti, tuo tarpu termino atnaujinimo klausimo nagrinėjimas Komisijai įstatymu nepriskirtinas. Pareiškėja nesutikdama su priimtais sprendimais kreipėsi į teismą dėl jų panaikinimo ir įpareigojimo Agentūrą išmokėti pareiškėjai prašomas sumas pagal pateiktus mokėjimo prašymus ir įpareigoti leisti užbaigti projekto įgyvendinimą.

Vertinant pareiškėjos argumentus dėl Komisijos nepagrįsto atsisakymo nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl Agentūros sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo pažymėtina, kad pagal Administravimo taisyklių 216 punktą, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutinkantys su Agentūros ir (arba) ministerijos priimtais sprendimais, veikimu arba neveikimu, susijusiais su paramos paraiškų, pateiktų pagal priemonę, administravimu, vertinimu, atranka ir mokėjimo prašymų administravimu, turi teisę juos apskųsti. Agentūros konkrečių valstybės tarnautojų ir (arba) darbuotojų veiksmus (neveikimą) pareiškėjas gali apskųsti Agentūros vadovui raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokius veiksmus (neveikimą). Agentūros sprendimus, veikimą arba neveikimą pareiškėjas gali apskųsti ministerijai raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius sprendimus, veiksmus (neveikimą). Agentūros sprendimus, veikimą ar neveikimą, kuriuos ministerija jau buvo nagrinėjusi ir priėmusi sprendimą, pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas gali apskųsti savo pasirinkimu Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Administravimo taisyklių 218 punkte nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su Agentūros ir (arba) ministerijos sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka. Paminėtas teisinis reglamentavimas tvirtina, kad pareiškėja Agentūros sprendimus alternatyviai galėjo skųsti Ministerijai per 15 darbo dienų, o Komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniams teismui per vieną mėnesį.

Pažymėtina, kad, nors aptarta Agentūros sprendimų apskundimo tvarka ir yra neprivaloma (alternatyvi), tačiau pareiškėja ja pasinaudojo, Agentūros sprendimus apskųsdama Ministerijai. Kaip matyti iš Agentūros sprendimų, tokia galimybė yra numatyta ir pačiuose Agentūros sprendimuose.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (22 str. 1, 3, 4 dalys; 32 str. 1 dalis; 33 str. 1 dalis), asmuo, skųsdamas viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį aktą ar veiksmą (neveikimą), su skundu tiesiogiai į administracinį teismą turi kreiptis per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, o tuo atveju, jei ginčas buvo nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka – per 20 dienų nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja skundą dėl Agentūros sprendimų Ministerijai pateikdama 2015-06-05 (per 15 darbo dienų nuo Agentūros 2015-05-13 sprendimo gavimo dienos – 2015-05-16, Komisijos byla, b. l. 19), termino Agentūros sprendimams apskųsti nepraleido. Ministerija sprendimą dėl Agentūros sprendimų teisėtumo priėmė 2015-07-17. Pareiškėja Ministerijos sprendimą gavo 2015-08-08, skundą Komisijai išsiuntė 2015-09-07. Komisija pareiškėjos skundo dalį dėl Ministerijos sprendimo išnagrinėjo, įvertinusi, kad apskundimo terminas nebuvo praleistas. Taigi, kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėja šiuo atveju nors ir pasirinko neprivalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka variantą, siekiant apskųsti Agentūros ir Ministerijos sprendimus, tačiau terminų šiems sprendimams apskųsti nebuvo praleidusi, todėl Komisija nepagrįstai vertino, kad šiuo atveju pareiškėja yra nepraleidusi termino skundui paduoti tik dėl Ministerijos sprendimo. Šiuo aspektu sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad esant nustatytam alternatyviam apskundimo būdui ir pareiškėjui nepraleidus terminų tais būdais pasinaudojant, Komisija gavusi pareiškėjos skundą dėl Agentūros ir Ministerijos sprendimų teisėtumo turėjo vertinti visų skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Papildomai pažymėtina, kad tokiu atveju, jei Komisija vertindama Ministerijos sprendimą pripažintų, kad šis sprendimas yra neteisėtas, Agentūros sprendimai, kurie pareiškėjai realiai sukelia teisines pasekmes, iš esmės liktų galioti ir pareiškėjos teisės realiai negalėtų būti apgintos. Atsižvelgiant į tai, Komisijos sprendimo dalis, kuria Komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl Agentūros sprendimų teisėtumo, kaip paduotą praleidus vieno mėnesio terminą, naikintina. Šiai bylų kategorijai įstatymu nėra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl nėra pagrindo Komisijos neišnagrinėtą pareiškėjos skundo dalį dėl Agentūros sprendimų teisėtumo perduoti Komisijai nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas skunde teismui suformulavo reikalavimus dėl Agentūros sprendimų neteisėtumo, todėl dėl Agentūros sprendimų teisėtumo pasisakytina teismo sprendimu.

Pareiškėjos teigimu, Agentūra nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja vykdydama universalaus paviljono pirkimą neužtikrino, kad kvietimai dalyvauti pirkime būtų pateikti potencialiems pirkėjams bei tai, kad pareiškėja nesudarė sąlygų tiekėjų konkurencijai, varžymuisi dėl mažiausios kainos pasiūlymo.

Administravimo taisyklių 153.2 punkte nustatyta, kad jeigu nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti pagal nustatytus didžiausius įkainius, o jei didžiausi įkainiai nenustatyti – pagal Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones prekių, paslaugų ar darbų pirkimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150. Paramos sutarties 17.5 punkte įtvirtinta paramos gavėjo pareiga, kad prekių, paslaugų ar darbų pirkimai turėtų būti vykdomi pagal šios sutarties 5.4 punkto reikalavimus (Komisijos byla, b. l. IV t. b. l. 162). Tuo tarpu šiame punkte reglamentuota, kad parama paramos gavėjui suteikiama, jei laikomasi Pirkimo taisyklių nuostatų. Pirkimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prekių, paslaugų ar darbų pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais. Pirkimo taisyklių 41 punkte nustatyta, kad atliekant apklausą, turi būti ne mažiau kaip trys tiekėjai. Sutiktina su pareiškėjos skundus nagrinėjusių institucijų išvadomis, kad Pirkimo taisyklių 41 punkte įtvirtinto formalaus kiekybinio kriterijaus neturėtų būti laikomasi atsietai nuo kokybinio kriterijaus, t. y., kaip pagrįstai buvo sprendžiama, paramos gavėjas pasirinkdamas prekių tiekėją turėtų atsižvelgti ir jo vykdomos veiklos pobūdį, veiklos apimtį ir pan. ir pasirinkti potencialius, aktualios srities tiekėjus, taip iš esmės, įstatymo nustatyta tvarka, užtikrinant Pirkimo taisyklių 3 punkte nustatytų principų laikymąsi. Šiuo atveju pareiškėjos pasirinkti tiekėjai yra tiesiogiai nesusiję su reikalinga vykdyti veikla (paviljonų gamyba ir prekyba; pasiūlymą pateikęs tiekėjas vykdo medicininės paskirties prekių ir paslaugų veiklą, kiti du tiekėjai taip pat nesusiję su ketinama vykdyti veikla), todėl skundžiamus sprendimus priėmusios institucijos pagrįstai vertino, kad su ketinama vykdyti veikla nesusijusių įmonių dalyvavimas apklausoje neatitinka Pirkimo taisyklių reikalavimų, nes, kaip teisingai pastebėjo Komisija, įmonei, kuri vykdo veiklą visai kitoje srityje, reikėtų įdėti daugiau pastangų, kas atitinkamai sąlygotų ir didesnes išlaidas, o tokių būdu nebūtų tinkamai užtikrinta, kad paramos gavėjas paslaugas (prekes) įsigis už racionaliausią kaina. Sutiktina su jau priimtomis išvadomis, kad tik pasirinkti potencialūs tiekėjai (reikiamos srities specialistai) galėtų pasiūlyti palankiausią prekių, ar paslaugų įsigijimo kainą. Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių kiekvieno vykdomo projekto įgyvendinimo tikslų – racionalus lėšų panaudojimas, todėl nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad šiuo atveju pakaktų, kad pirkimo procedūros būtų atliktos tik formaliai, nors teisės aktai ir nenumato net minimalių reikalavimų apklausiamiems tiekėjams. Pareiškėja šiuo atveju neužtikrino, kad pirkime dalyvautų potencialūs tiekėjai, todėl Agentūra pagrįstai suabejojo dėl pirkimo laimėtojo galimybės pateikiant racionaliausią paslaugų pirkimo kainą. Atitinkamai darytina išvada, kad skundžiamuose sprendimuose institucijų pagrįstai išskirtas būtent kokybinis tiekėjo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su atsakovų argumentais, kad Agentūra pagrįstai sprendė, jog pareiškėja vykdydama universalaus paviljono pirkimą, neužtikrino, kad kvietimai dalyvauti pirkime būtų pateikti potencialiems pirkėjams, todėl tuo nebuvo sudarytos sąlygos tiekėjų konkurencijai bei varžymuisi dėl mažiausio pasiūlymo kainos.

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Agentūros skundžiamais sprendimais negalėtų būti paneigiamas 2013-09-09 rašte Nr. KV-(10.6.1E)-926 nurodytas sprendimas, kuriuo pareiškėjos pateikti dokumentai buvo įvertinti kaip atitinkantys teisės aktų nuostatoms. Administravimo taisyklių 253.2 papunktyje nustatyta, kad pažeidimą Agentūra gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, t. y. nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų; pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas (Administravimo taisyklių 253.13 papunktis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė atsakovai, Agentūra vykdydama pareiškėjui suteiktos paramos administravimą iki vykdomo projekto visiško įgyvendinimo, vykdomo projekto kontrolę atlieka bet kurioje stadijoje, todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, Agentūra pažeidimus nustačiusi po 2013-09-09 sprendimo priėmimo, turėjo įstatyminį pagrindą pareiškėjos padėtį vertinti nustatytų pažeidimų apimtyje ir atitinkamai spręsti dėl sankcijos taikymo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos šiuo aspektu išdėstyti argumentai laikytini nepagrįstais.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja per Paramos sutartyje nustatytą terminą nepateikė galutinio mokėjimo prašymo, tuo nesilaikydama projekto įgyvendinimo grafiko bei neįvykdydama projekto iki Paramos sutartyje nustatyto termino – 2014-05-30. Šias aplinkybes pareiškėja be kita ko patvirtino ir 2014-08-26 raštu Nr. 08-26. Atitinkamai Agentūra nustačiusi šias faktines aplinkybes konstatavo tam tikrų Paramos sutarties, Įgyvendinimo ir Administravimo taisyklių nuostatų pažeidimus. Nors pareiškėja neneigia šių būtinųjų sąlygų neįvykdomo, tačiau prieštaraudama nustatytiems pažeidimams teigia, kad būtinosios sąlygos buvo neįvykdytos ne dėl pareiškėjos kaltės, o dėl to, kad pareiškėjai pateikus antrąjį mokėjimo prašymą, Agentūra prašomos suteikti paramos nesuteikė, todėl taip buvo sutrikdyti pareiškėjos finansiniai srautai, kurie buvo suplanuoti pagal vykdomą planą. Kaip tvirtina bylos medžiaga, mokėjimų vykdymas buvo sustabdytas būtent dėl pareiškėjos padarytų pažeidimų, todėl darytina išvada, kad pareiškėja pati savo veiksmais ir valia sąlygojo sau neigiamų pasekmių atsiradimą. Atitinkamai nėra jokio pagrindo teigti, kad paramos skyrimas buvo sustabdytas ne dėl pareiškėjos kaltės.

Teisę Agentūrai kreiptis į nepriklausomus ekspertus su prašymu atlikti užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir tuo pagrindu priimti sprendimą, kilus įtarimams dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams, suteikia Administravimo taisyklių 5.10 punktas. Šiame punkte nustatyta, kad Agentūra, siekianti apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Kaip ir šiuo atveju, Agentūrai kilus įtarimams, ji kreipėsi į nepriklausomus ekspertus UAB „Deloitte Lietuva“ siekiant nustatyti, ar pareiškėjos įsigytos prekės (įvairių dydžių Tipi palapinės, paviljonas) yra įsigytos už mažiausią sumą reikalingą projektui įgyvendinti. Pažymėtina, kad sutartyje su Agentūra pareiškėja įsipareigojo, kad prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma (Komisijos byla, VI t. b. l. 183). UAB „Deloitte Lietuva“ atlikusi tyrimą nustatė, kad pareiškėjos įsigytų prekių kainos ženkliai viršijo tuo metu buvusias tokių pačių prekių rinkos kainas (pagrindas – Ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. 3-24 ir 3-60). Atsižvelgiant į tai Agentūra darė išvadą, kad pareiškėja pažeidė reikalavimą projektą vykdyti mažiausia kaina. Pareiškėja šiuo aspektu pakartodama jau minėtus argumentus nurodė, kad Agentūros skundžiamu sprendimu negali būti paneigiamas sprendimas, kuriuo jau buvo patvirtintas pirmasis pareiškėjos mokėjimo pranešimas ir išmokėta paramos suma. Šiuo aspektu pareiškėjos dėstomi argumentai laikytini nepagrįstais aukščiau išdėstytais motyvais, jog nustačius pažeidimus, sankcijos taikomos neatsižvelgiant į ankščiau priimtus sprendimus. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jai nebuvo suteikta teisė susipažinti su Ekspertinio konsultavimo ataskaitų Nr. 3-24 ir 3-60 turiniu, t. y. nebuvo pateikta medžiaga, kurios pagrindu išvados buvo parengtos. Pareiškėjai trūkstant informacijos apie Ekspertinio konsultavimo ataskaitų parengimą, buvo galima kreiptis į Agentūrą dėl papildomų dokumentų, ar paaiškinimų gavimo, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo. Atitinkamai pareiškėjai pačiai nesiėmus iniciatyvos prašant pateikti jai rūpimą papildomą medžiagą, nepagrįstu vertintinas skundo argumentas dėl papildomos medžiagos nepateikimo ir VAĮ 20 str. 1 d. nuostatos pažeidimo. Pareiškėjos teigimu, Agentūra priimdama skundžiamus sprendimus nesirėmė ir nevertino pareiškėjos pateiktų vertinimo ataskaitų, taip pat pareiškėjai nesuprantama, kam buvo rengiamos naujos ataskaitos. Bylos medžiaga tvirtina, kad Agentūros iniciatyva parengtos Ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. 3-24 ir 3-60 buvo pateiktos 2013-11-14 ir 2014-02-04 (Komisijos byla, IV t. b. l. 111, 113), tuo tarpu pareiškėjos užsakymu parengtos vertinimo ataskaitos buvo pateiktos tik su 2014-06-25 lydraščiu (Komisijos byla, III t. b. l. 41), todėl, priešingai nei teigia pareiškėja, Agentūra neužsakinėjo naujo vertinimo. Taip pat nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad Agentūra nevertino pareiškėjos pateiktų ataskaitų. Bylos medžiaga tvirtina, kad Agentūra, prieš priimant skundžiamus sprendimus, vertino tiek pareiškėjos, tiek UAB „Deloitte Lietuva“ pateiktas vertinimo ataskaitas. Agentūra kelis kartus kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti papildomus paaiškinimus dėl susidariusio ženklaus Tipi palapinių ir paviljono kainų skirtumo, kainas lyginant su UAB „Deloitte Lietuva“ nustatytų tų pačių prekių kainomis (Komisijos byla IV t. b. l. 8, 138). Pareiškėjai Agentūros iniciatyva gautų duomenų nepaneigus, Agentūra skundžiamus sprendimus priėmė įvertinusi abiejų šalių pateiktų dokumentų visumą. Pareiškėja taip pat nurodo, kad UAB „Deloitte Lietuva“ vertino tik teminių Tipi kainą, kai tuo tarpu pareiškėja Tipi įsigijo su papildomais įregimais (mediniai takeliai, „tipi“ piešinys, vidaus laiko baldai, indėniški eksponatai) be kurių „tipi“ neįmanoma naudoti. Kaip matyti iš Komisijos bylos medžiagos, UAB „Deloitte Lietuva“ ekspertinį tyrimą atliko pagal jai pateiktus pirkimo dokumentus ir juose nurodytas technines specifikacijas, be to, kaip matyti iš Komisijos byloje pateiktų pirkimo dokumentų (kvietimai pateikti pasiūlymus, Prekių pirkimo techninės specifikacijos, Tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymos), juose taip pat nebuvo nurodyta, kad prekės perkamos su papildomais įrenginiais. Atitinkamai darytina išvada, kad techniniuose dokumentuose (parengti pareiškėjos iniciatyva) nepateikus išsamios informacijos, nepatvirtina pareiškėjos prieštaravimų dėl UAB „Deloitte Lietuva“ ekspertinio tyrimo metu parengtų išvadų neteisėtumo. Minėta, kad pareiškėjos buvo prašoma pateikti argumentus, įrodymus dėl nustatytų kainų neatitikimo, tuo tarpu pareiškėjai jos teikiamų argumentų teisėtumo neįrodžius, Agentūra sprendimus priėmė atitinkamai įvertinusi tiek pareiškėjos, tiek Agentūros pateiktų įrodymų visumą.

Administravimo taisyklių 197.3 papunktyje nustatyta, kad paramos susigrąžinimas taikomas, kai vykdydama projektą, paramos gavėja pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (197.3.1 p.); nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų (197.3.2.); paramos gavėjas pažeidžia pirkimų vykdymo tvarką ir kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (197.3.14.). Pagal Paramos sutarties 19.1 punktą matyti, kad Agentūra turi teisę sumažinti Paramą, neskirti paramos, susigrąžinti Paramą ar jos dalį ir (arba) nutraukti Sutartį Paramos gavėjui, paaiškėjus aplinkybėms, išvardintoms Paramos sutarties 18.2 – 18.4 bei 25 punktuose. Paramos sutarties 25 punkte nustatyta, kad sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai Paramos gavėjas vykdydamas Projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) EB teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu (25.4 p.); nustojo vykdyti Projektą, pažeisdamas Paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas, nukrypo nuo patvirtinto Projekto biudžeto, negali pasiekti Projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Agentūros (25.9 p.); nesilaiko su paskirta parama susijusių įsipareigojimų (25.23 p.).

Įvertinus byloje surinktą medžiagą, nustatyta, kad pareiškėja pažeidė eilę Paramos sutarties, Įgyvendinimo bei Administravimo taisyklių nuostatų. Pareiškėja neįgyvendino projekto iki Paramos sutartyje nustatyto termino (Komisijos byla, IV t. b. l. 115), todėl, atsižvelgiant į aukščiau aptartus pareiškėjos padarytus pažeidimus bei jų įvertinimą pažeidimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų kontekste, darytina išvada, kad Agentūra, turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimus dėl lėšų susigrąžinimo ir Paramos sutarties nutraukimo. Tuo tarpu pareiškėjos skunde nurodytos Projekto neįvykdymo priežastys, kurios Agentūros įvertintos kaip pagrindas sankcijos taikymui, išskirtinai susijusios tik su pareiškėjos vykdomais veiksmais (neveikimu) ir valia.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad skundžiamas Agentūros sprendimas, kuriuo nuspręsta nutraukti Paramos sutartį ir susigrąžinti išmokėtą paramą neatitinka VAĮ 8 str. nuostatų reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Agentūra išsamiai ir visapusiškai įvertino visas su keliamu ginču susijusias aplinkybes, Agentūros sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, turinys nuoseklus, aiškus ir suprantamas, todėl panaikinti sprendimą, kaip neatitinkantį VAĮ 8 str. nuostatoms, skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pripažinus, kad Agentūra tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad skundžiami Agentūros 2015-04-15 sprendimas Nr. SKP-209 ir 2015-05-13 sprendimas Nr. BRK-4582(3.144) yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti šių sprendimų pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai Ministerijai patvirtinus Agentūros sprendimų teisėtumą, netenkinamas pareiškėjos reikalavimas dėl Ministerijos 2015-07-07 sprendimo Nr. 3JA-413-271 panaikinimo.

Komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą teisingai įvertino Ministerijos sprendimo teisėtumą, todėl šioje dalyje Komisijos sprendimas vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas, tuo tarpu Komisijos sprendimo dalis, kurioje Komisija atsisakė nagrinėti Agentūros sprendimų teisėtumą, naikintina.

Patvirtinus skundžiamų sprendimų teisėtumą, netenkinamas pareiškėjos skundo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo Agentūrai sumokėti pareiškėjai atitinkamas sumas pagal pateiktus antrąjį ir trečiąjį mokėjimo prašymus bei leisti užbaigti projekto įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Pasaulio kaimas“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-09-23 sprendimo Nr. 3R-385(AG-279/01-2015) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą dėl Agentūros 2015-04-15 sprendimo Nr. SKP-209 ir 2015-05-13 sprendimo Nr. BRK-4582(3.144) panaikinimo.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėVioleta PetkevičienėBronius Januška