- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-10
- Bylos Nr.
- e2-2516-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01990-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jano projektai“
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jano projektai“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. spalio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Jano projektai“ 123 450 Eur, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. kovo 25 d., apie 11 val. 20 min., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam UAB „Bankroto administravimo kontora“, kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas šis bei kaimyninis namas. Namas, kuriame kilo gaisras, nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2016 m. kovo 23 d. apdraustas ieškovo draudimo bendrovėje. Dėl įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 122 000 Eur draudimo išmoką už apgadintą namą, kuriame kilo gaisras, ir 1 450 Eur draudimo išmoką už apgadintą kaimyninį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro 2015 m. rugpjūčio 6 d. ekspertizės akto išvadomis, gaisro židinio zona buvo pietvakarinės namo pusės dalyje, kur buvo įrengtas židinys ir nuo jo einantis jungiamasis dūmtakis; labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl degių medžiagų, konstrukcijų užsiliepsnojimo nuo įkaitusio metalinio jungiamojo dūmtakio šilumos poveikio. Šiame ekspertizės akte ekspertams atsakant į klausimą, ar apžiūros metu nustatyta gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, kurie turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su gaisro kilimo priežastimi, nurodoma, jog apžiūros metu išmatuoti atstumai nuo metalinio jungiamojo dūmtakio iki statinio konstrukcijų (175 – 220 mm) yra mažesni nei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 patvirtintų Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių punkte Nr. 32 nurodytų privalomų mažiausių atstumų, todėl šie apžiūros metu nustatyti gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su gaisro kilimo priežastimi (3 išvada). Šildymo sistemą name, kuriame kilo gaisras, montavo atsakovas, todėl už gaisro metu sukeltą žalą yra atsakingas atsakovas, kuris, atlikdamas židinio montavimo darbus, privalėjo užtikrinti teisės aktų reikalavimus, tačiau to neatliko. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką (atlyginęs žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš atsakovo (CK 6.1015 str. 1 d.), todėl ieškovas prašo teismo priteisti jam iš atsakovo 123 450 Eur sumą bei palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Jano projektai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi ( b.l.31, T. II) nustatė atsakovui terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti, nurodė, kad trūkumais yra tai, kad jis neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies ir 113 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nurodytų trūkumų atsakovas nepašalino, todėl jam buvo grąžintas pateiktas atsiliepimas 2015 m. gruodžio 14 d. teismo nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovo pateiktuose paaiškinimuose ( e.bylos kopijos b.l.15, t. II) buvo nurodyta, kad ieškovas nuslėpė byloje įrodymus, neišnagrinėjo visų gaisro priežasčių, teismas nesinaudojo suteikta teise priimti sprendimą už akių ( CPK 142 straipsnio 4 dalis) ir skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje.
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad 2015-03-25 d. kilo gaisras nebaigtame statyti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teisėmis priklausė UAB „Bankroto administravimo kontora“. Ieškovas pateikė byloje įrodymus apie gaisro priežastį - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro 2015-08-06 ekspertizės aktą. Jo išvadose nurodyta, kad gaisro židinio zona buvo pietvakarinės namo pusės dalyje, kur buvo įrengtas židinys ir nuo jo einantis jungiamasis dūmtakis. Nurodyta, kad labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl degių medžiagų, konstrukcijų užsiliepsnojimo nuo įkaitusio metalinio jungiamojo dūmtakio šilumos poveikio. Šiame ekspertizės akte ekspertams atsakant į klausimą, ar apžiūros metu nustatyta gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, kurie turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su gaisro kilimo priežastimi, nurodyta, kad apžiūros metu išmatuoti atstumai nuo metalinio jungiamojo dūmtakio iki statinio konstrukcijų (175 – 220 mm) yra mažesni nei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 patvirtintų Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių punkte Nr. 32 nurodytų privalomų mažiausių atstumų, todėl šie apžiūros metu nustatyti gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su gaisro kilimo priežastimi .
Remiantis nekilnojamojo turto registro įrašu, UAB „Bankroto administravimo kontora“ pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2015-02-05, pagrindu. Pastatas ir žemės sklypas buvo įkeistas A. S., suteikusiam 100 000 Eur paskolą pastatą įsigijusiai bendrovei. Draudimo liudijimas buvo išduotas pastato savininkui, kuris sudarė draudimo sutartį su ieškovu laikotarpiui nuo 2015-03-23 iki 2016-03-23, todėl darytina išvada, kad gaisras įvyko draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu.
Ieškovas teigia, kad šildymo sistemą name montavo atsakovas. Remiantis ieškovui pateiktu namo savininko atstovo D. P. 2015-04-21 paaiškinimu, židinį name montavo UAB ‚Jano projektai“, jis buvo baigtas montuoti 2015 m. kovo pradžioje. Pagal ieškovo pateiktą 2015-02-25 PVM sąskaitą - faktūrą už šildymo sistemos montavimą ir medžiagas buvo išrašyta sąskaita 1470,25 Eur sumai UAB „Kėdžių studija“. Atsakovui buvo apmokėta ši suma mokėjimo kortele. Iš pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais tarp D. P. ir atsakovo atstovo matyti, kad D. P. buvo nurodyta bendra medžiagų ir darbų suma apmokėjimui - 2384 Eur.
Atsakovo atstovo pateiktas byloje aprašymas laikytinas rašytinais atsakovo paaiškinimais, nes juose nurodomi atsikirtimai dėl ieškinio pagrindo. Atsakovas nurodė, kad prieš atlikdamas židinio įrengimo darbus jis pranešė D. P., kad kaminas nėra saugus, kad geriau jį būtų pakeisti, tačiau jis kategoriškai atsisakė dėl didelių išlaidų. Teismo posėdyje liudytoju apklausus D. P., šis paaiškino, jog užsakė atsakovui židinio įrengimo darbus kaip UAB „Bankroto administravimo kontora“ atstovas. Paaiškino, kad atsakovo atstovas nesiūlė jam keisti kamino įdėklo, nepranešė jam, kad kamino įdėklas nesaugus, nepranešė, kad naudotis židiniu galima tik leidus priešgaisrinės apsaugos specialistui. Atsakovo atstovas pateikė į bylą židinio įrengimo proceso nuotraukas.
Teismas daro išvadą, kad ieškovo pateikti įrodymai byloje leidžia daryti išvadą, jog atsakovas įrengė židinį pažeisdamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 patvirtintų Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių punkte Nr. 32 nurodytus privalomus mažiausius atstumus. Akte nurodyta, jog Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių punkte Nr. 32 nurodyta, kad nuo neizoliuoto keraminio, ketaus, betoninio ir metalinio jungiamojo dūmtakio sienelių turi būti išlaikomi ne mažesni kaip 500 mm atstumai iki statinio konstrukcijų, kurių degumo klasė mažesnė kaip A2-s1,d0 ir kitų degių medžiagų. Tyrimo metu specialistai išmatavo atstumus nuo metalinio jungiamojo dūmtakio iki statinio konstrukcijų, tai kad buvo rasti 175 – 220 atstumai, tuo remiantis padarė išvadą, kad šie pažeidimai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su gaisro kilimo priežastimi. Nesant pagrindo atmesti šią specialistų išvadą, ieškinys pripažintinas įrodytu. Nors Gaisrinių tyrimų centro atlikta ekspertizė neturi teismo ekspertizės statuso, tačiau atsakovui nepateikus prašymo, jog būtų skiriama teismo ekspertizė, teismas neturi pagrindo atmesti ieškovo pateikto įrodymo dėl gaisro kilimo priežasties, nes atsakovo teikiami įrodymai - paaiškinimai ir židinio įrengimo darbų fotografijos neleidžia daryti išvados, kad specialistų nurodyti pažeidimai dėl atstumų nesilaikymo atsakovo teikiamais įrodymais buvo paneigti.
Atsakovui buvo siūloma pateikti duomenis apie tai, ar jis yra apsidraudęs savo veiklą, atsakovas tokių duomenų nepateikė.
Teismo posėdžio metu pateikęs paaiškinimus dėl reiškiamo ieškinio atsakovo atstovas nurodė, kad patalpoje, kurioje buvo įrengtas židinys, jis matė uždegimui skirtą skystį, todėl tokio skysčio naudojimas židinio įkūrimui galėjo būti gaisro kilimo priežastimi. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. J., atlikęs gaisro priežasčių tyrimą, paaiškino, kad skysčio naudojimas negali būti gaisro kilimo priežastimi. Atsakovo atstovo paaiškinimas, kad židinys buvo paliktas be priežiūros buvo paneigtas liudytojo D. P. paaiškinimais, jog užkūrus židinį, name liko darbininkai, kurie vykdė namo vidaus apdailos darbus. Tai, kad nebuvo vykdoma statinio statybos techninė priežiūra nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu gaisru. Atsakovas, kaip verslo subjektas, tiekiantis židinių įrengimo paslaugas, yra atsakingas už tai, kad židinys būtų įrengtas pagal jam keliamus priešgaisrinės saugos reikalavimus. Atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė, jog židinio užsakovas atsisakė pakeisti kamino įdėklą, ne tik kad buvo neįrodyta, bet ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad buvo būtina keisti kamino įdėklą ir toks nepakeitimas buvo gaisro kilimo priežastimi, atsakomybė už tai, kad židinio įrengimo darbai buvo tęsiami esant nesaugiems kitiems įrenginiams, tenka rangovui, nes jis šiuo atveju veikia kaip savo srities profesionalas, todėl turi pareigą atsisakyti vykdyti darbus, jei užsakovas atsisako sudaryti sąlygas tinkamam darbo atlikimui.
Ieškovas įrodė, jog žala padaryta atitinkami 122 000 Eur dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), sunaikinimo ir greta esančio namo (duomenys neskelbtini), sugadinimo sumoje 1450 Eur, todėl suma, kurią išmokėjo kaip draudimo išmoką ieškovas -123 450 Eur, priteistina iš atsakovo kaip atsakingo už žalą asmens, remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi. Reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio palūkanas, tenkintinas CK6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo ieškovui, nes jo naudai priimamas sprendimas, šis mokestis byloje sudaro 1794 Eur. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 5,97 Eur, jas atlyginti atsakovas turi valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ ( į/k 110051834) iš atsakovo UAB „Jano projektai“ ( į/k 302843408) 123 450 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo dienos – 2015-10-08 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1794 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti turėtų išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Jano projektai“ ( į/k 302843408) valstybei 5,97 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.