- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-25
- Bylos Nr.
- ATP-498-478/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. D. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-03-05 nutarimo I. D. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas I. D. surašytas už tai, kad jis 2014 m. vasario 9 d. apie 17 val. 50 min. Jurbarko m. (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus Kelių eismo taisyklių 4 p., 8 p., 9 p., 14 p., 17 p., 133 p., 145.4 p., 169 p., keliančius grėsmę eismo saugumui, o stabdomas policijos pareigūnų, nestojo ir važiavo per sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, kirto ištisinę ženklinimo liniją, lenkė automobilius pėsčiųjų perėjoje. Tokiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d. - nepaklusimas teisėtam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, 124² str. 3 d. -transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, 124¹ str. 2 d. - kelio ženklų nesilaikymas, 124¹ str. 3 d. - lenkimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-03-05 nutarimu I. D. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d., 124² str. 3 d., 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 3 d. ir jam paskirtos nuobaudos: pagal ATPK 130 str. 1 d. – 4000 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones (5) penkeriems metams, pagal ATPK 124² str. 3 d. – 2500 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, pagal ATPK 124¹ str. 2 d. – 200 Lt bauda, pagal ATPK 124¹ str. 3 d. – 150 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinė subendrinta nuobauda paskirta – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams.
Šalies argumentai
I. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-03-05 nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad su paskirta nuobauda nesutinka, nes teismas jį nubaudė nepagrįstai, neįsigilinęs į įvykio aplinkybes, vienpusiškai vertindamas byloje surinktus įrodymus. Skunde nurodoma, kad jis neneigia, jog važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) į parduotuvę nusipirkti alkoholio, kad jautėsi blaivus, nes tik rytą buvo gėręs alaus. Automobilį vairavo S. P., kuris buvo neblaivus. Ties autobusų stoties sankryža, degant geltonai šviesoforo šviesai, S. P. padidino greitį tam, kad išvengtų važiavimo per raudoną šviesoforo signalą, aplenkė automobilį ir važiavo toliau. I. D. pamatė, kad automobilį atsiveja policijos automobilis su įjungtais šviesos ir garsiniais signalais, tada S. P. pasuko į dešinę ir sustojo prie kavinės (duomenys neskelbtini). Kol policijos pareigūnai dar nebuvo atvažiavę, S. P. ir jis susikeitė vietomis, I. D. sėdo į vairuotojo vietą ir liepė visiems sakyti, kad automobilį vairavo jis, nes jautėsi blaivus. Neneigia, jog jis policijos pareigūnams aiškino vairavęs automobilį, tačiau tai darė siekdamas padėti S. P. išvengti atsakomybės. S. P. davė priesaiką duoti teisingus parodymus ir nurodė, kad jis sėdo už vairo, būdamas išgėręs ir pamatęs, kad atsiveja pareigūnai, sustojo. Tuomet jie pasikeitė vietomis, nes I. D. buvo negėręs alkoholio. Pareigūnai privažiavo po 15-20 sekundžių. Liudytoja V. V., davusi priesaiką duoti teisingus įrodymus, kategoriškai nurodė, kad automobilį vairavo S. P., bei teigė mačiusi, kaip jie apsikeitė vietomis, o pareigūnams duotų parodymų neprisimena, juos pasirašė neskaičiusi. Liudytoja M. V. davė priesaiką duoti teisingus parodymus ir kategoriškai nurodė, kad automobilį vairavo S. P., o ji sėdėjo mašinos gale, matė, kad policija įsijungusi švyturėlius juos vijosi, o S. P., radęs galimybę sustoti, sustojo, po 10 sekundžių atėjo policijos pareigūnai, o per tą laiką S. P. spėjo apsikeisti vietomis su I. D.. Teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti tiek jo, tiek liudytojų duotus parodymus, nes jų parodymai iš dalies patvirtino pareigūno D. T. duotus parodymus, kad jie nematė, kas vairavo mašiną, nes lauke buvo prietema ir neatmetė aplinkybės, kad I. D. su S. P. galėjo susikeisti vietomis. Priešingus parodymus apklausiamas liudytoju teismo posėdyje davė pareigūnas A. B., kuris teigė, kad matė, jog I. D. vairavo automobilį, nors pareigūnas D. T. kategoriškai tvirtino, kad nematė, kas vairavo mašiną. Be to, pareigūnas A. B. savo tarnybiniame pranešime (b. l. 6), net neužsimena, kad matė, kas vairavo automobilį. Atvirkščiai, tarnybiniame pranešime nurodo, kad ištraukus jį iš automobilio, paaiškėjo, kad neblaivus vairavo I. D.. Bet tuo metu jie jau buvo su S. P. pasikeitę vietomis. Todėl teismas, nubausdamas jį, rėmėsi visiškai nepagrįstais ir be galo prieštaringais vieninteliais pareigūno A. B. duotais parodymais, be jokio pagrindo atmesdamas kitų liudytojų parodymus.
I. D. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantas I. D., prašydamas panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-03-05 nutarimą, apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad teismas, priimdamas nutarimą, netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-03-05 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Bylos įrodymų visuma – Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4-5), policijos pareigūno A. B. tarnybinis pranešimas (b. l .6-7), asmens blaivumo testas (b. l. 10), liudytojų V. V. ir S. P. paaiškinimai (b. l. 13, 14) leidžia daryti išvadą, kad I. D. 2014-02-09, 17.50 min. (duomenys neskelbtini), Jurbarko mieste, vairavo automobilį būdamas neblaivus, stabdomas policijos pareigūnų nestojo, važiavo per sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, kirto ištisinę ženklinimo liniją, lenkė automobilius pėsčiųjų perėjoje.
Nors I. D. teismo posėdžio metu neigė, kad vairavo automobilį ir tvirtino, kad automobilį vairavo jo draugas, šalia sėdėjęs S. P., su kuriuo jis susikeitė vietomis iki to laiko, kol privažiavo policijos pareigūnai, tačiau šią jo versiją paneigia paties I. D. 2014-02-09 paaiškinimas, iš kurio matyti, jog automobilį vairuoti galėjo tik jis, nes tiksliai papasakojo susidariusią situaciją ir paaiškino, kodėl važiavo degant raudonam šviesoforo signalui bei kodėl iš karto nesustojo (b. l. 4-5), šias aplinkybes patvirtina ir A. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 6-7), bei jo parodymai, duoti teismo posėdžio metu, kad jis matė, jog automobilį vairavo I. D., o šalia sėdėjo S. P., kad policijos pareigūnų automobilis ir jų automobilis, įsukus į kiemą, susilygino ir nepraėjo nei keletas sekundžių, kai vairuotojas buvo ištrauktas. Policijos pareigūnas D. T. teismo posėdyje taip pat teigė, kad praėjo gal dvi sekundės, kol jie privažiavo prie pažeidėjo automobilio. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti šių pareigūnų nešališkumu, suinteresuotumu dirbtinai sukurti I. D. kaltinančius įrodymus ir nepagrįstai jį apkaltinti. Todėl teismas sprendžia, kad I. D. versija, jog jis apsikeitė su S. P. vietomis, negalėjo būti įgyvendinta dėl laiko stokos.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė liudytojų S. P., V. V. ir M. V., kurie yra apelianto draugai, parodymus ir juos vertino, kaip melagingus, nes teismo posėdžio metu liudytojai S. P., V. V., M. V. parodė, kad automobilį visą laiką vairavo S. P., o prieš ateinant policijos pareigūnams, I. D. ir S. P. susikeitė automobilyje užimamomis vietomis, o iškart po įvykio minėti liudytojai policijos pareigūnams aiškino, jog automobilį vairavo I. D., nes šis buvo blaivus. Kaip teisingai įvertino apylinkės teismas, iš byloje esančių dokumentų matosi, kad neblaivumas I. D. buvo nustatytas 17 val. 58 min., o V. V. ir S. P. buvo apklausiami praėjus daugiau kaip 20 minučių ir jau buvo žinoma, kad I. D. nustatytas neblaivumas, todėl nelogiški liudytojų S. P., V. V., M. V. aiškinimai, jog jie manė padedą išvengti S. P. atsakomybės dėl padarytų pažeidimų, nes I. D. automobilį vairavo blaivus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2014-02-09 I. D. pasirašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame buvo nurodyta, kad jis vairavo automobilį neblaivus, tai yra jis paaiškindamas įvykio aplinkybes jau žinojo, kad jam surašomas protokolas už padarytus pažeidimus esant neblaiviam, tačiau tuo metu nenurodė, kad automobilį vairavo S. P.. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apeliantas I. D. teismo posėdžio metu teigė, kad policijos pareigūnai privažiavo labai greit, praėjo gal kelios sekundės, o liudytojais apklausti S. P., M. V. nurodė, kad policijos pareigūnai prie jų privažiavo praėjus 10-20 sekundžių.
Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog I. D. yra suinteresuotas išvengti atsakomybės. Visos paminėtos aplinkybės bei tai, jog I. D. anksčiau ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir pagal ATPK 130 straipsnį, ir jam yra žinoma administracinė atsakomybė, taip pat patvirtina, kad I. D. siekia išvengti administracinės atsakomybės. I. D. parodymų, kuriuos jis davė pirmosios instancijos teisme, surinkti įrodymai nepatvirtina, o priešingai, surinktų įrodymų visetas juos paneigia, todėl tikėti jo teismo posėdžio metu iškelta nauja versija nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad automobilį neblaivus vairavo būtent I. D., stabdomas policijos pareigūnų nestojo, važiavo per sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, kirto ištisinę ženklinimo liniją, lenkė automobilius pėsčiųjų perėjoje.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog I. D. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d., 124² str. 3 d., 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 3 d.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.