Kauno apygardos teismo nutartis

2022-06-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-192-888/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-23
Bylos Nr.
AN2-192-888/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00129-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Laima Šeputienė (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Byla Nr. AN2-192-888/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00129-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; (S) 21.11.11.
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Šeputienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nutarties V. N. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2022 m. vasario 4 d. nutarimu V. N. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir ANK 417 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis nubaustas 200 eurų bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesių laikotarpiui, už tai, kad jis, 2021 m. lapkričio 22 d. 16.27 val. vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą priešingomis kryptimis, aplenkęs priekyje važiuojančią transporto priemonę grįžo į eismo juostą nerodydamas įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro, bei kirsdamas siaurą, ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, toliau važiuodamas lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisykles.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. N. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kuris 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. N. skundo ir paliko galioti nepakeistą Institucijos 2022 m. vasario 4 d. nutarimą. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės nustatytos tinkamai ir V. N. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir ANK 420 straipsnio 1 dalį bei konstatavo, kad Institucijos priimtas 2022 m. vasario 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde V. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat apeliaciniu skundu pareiškėjas V. N. prašo pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nutartį ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba visai jos neskirti.

3.1. Skunde pareiškėjas V. N. teigia, jog apylinkės teismo priimtas sprendimas yra visiškai nepagrįstas, teismas priimdamas nutartį visiškai neįsigilino į byloje esančias aplinkybes. Jis skunde nurodo, jog vaizdo registratorius nėra tikrinamas metrologiškai, todėl nėra pagrindo remtis tik tokiu įrodymu (t. y. vaizdo įrašu, kuris buvo nufilmuotas vaizdo registratoriumi). Jis teigia, kad vaizdo registratoriuje galima nustatyti/įvesti bet kokią datą, todėl tas vaizdo įrašas galėjo būti filmuotas pavyzdžiui prieš metus, kuomet transporto priemonė priklausė kitam asmeniui. Taip pat nurodo, jog nėra nustatyta tiksli pažeidimo vieta.

3.2. Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, jog viename iš pateiktų vaizdo įrašų yra matoma tik lenkimo manevro pabaiga, todėl yra pagrindas manyti, kad lenkimo manevras buvo pradėtas nepažeidžiant taisyklių ir sėkmingai pabaigtas prasidėjus ištisinei linijai, kurios jis galėjo nepastebėti dėl įvairių veiksnių. Be to, skunde jis nurodo, kad nėra baustas už analogiškus pažeidimus, turi mažamečių vaikų, kuriuos turi nuvežti į darželį, gydymo įstaigas.

Atsiliepimas

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Joana Gudelytė atsiliepime į skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodoma, jog apylinkės teismas nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą priėmė teisingą bei pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. N. skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Dėl kaltės

6. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Pareiškėjo V. N. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir prašoma administracinio nusižengimo bylą jo (V. N.) atžvilgiu nutraukti. Pažymėtina, kad skundo motyvai yra identiški, kurie buvo nurodyti apylinkės teismui ir į kuriuos apylinkės teismas nutartyje išsamiai ir detaliai atsakė.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs V. N. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, įtvirtintų ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, vadovaujantis tik pareiškėjo V. N. apeliacinio skundo argumentais, kurie jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti, teisinio pagrindo nėra. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Minėtoje nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, todėl nėra teisinio pagrindo nepritarti nutartyje teismo išdėstytoms išvadoms. Vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėjas, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

Žemesnės instancijos teismas

9. Kaip matyti iš bylos duomenų, apylinkės teismas išvadą dėl V. N. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus padarė remdamasis byloje esančių įrodymų visetu: administracinio nusižengimo protokolu, administracinio nusižengimo nutarimu, išrašu iš bendrosios policijos informacijos apie fiksuotą nusižengimą, pranešėjo pateiktais vaizdo įrašais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visi byloje esantys įrodymai apylinkės teismo yra kruopščiai išanalizuoti ir motyvuotai aptarti, todėl pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisinio pagrindo nėra. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti proceso pažeidimai ir skundžiama nutartis yra neteisėta.

10. V. N. kaltė dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymų, iš esmės yra ginčijama nurodant, jog byloje pateikti vaizdo registratoriumi užfiksuoti vaizdo įrašai nėra teisėti, leistini ir patikimi įrodymai, kadangi vaizdo registratoriai nėra tikrinami metrologiškai, tačiau skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia teisę kiekvienam asmeniui užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai draudžiama atlikti minėtus veiksmus, tačiau Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad vaizdo registratoriumi užfiksuodamas daromą teisės pažeidimą ir jį pateikdamas policijai, asmuo būtų pažeidęs teisės aktų nuostatas ar, kad šis įrodymas būtų buvęs gautas neteisėtu būdu ir neturėtų jokios įrodomosios reikšmės.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje pateikti vaizdo registratoriumi užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriame užfiksuoti V. N. padaryti pažeidimai, numatyti ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismo buvo tinkamai, laikantis įstatymo reikalavimų, ištirti bei pagrįstai pripažinti įrodymais. Kaip ir teisingai bei pagrįstai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, jog iš byloje esančių pateiktų vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kad V. N. padarė KET 4, 5, 8, 9, 140.1 punktų, 1 priedo 109 punkto, 3 priedo l.1. punkto pažeidimus, kadangi jis aplenkęs priekyje važiuojančią transporto priemonę grįžo į eismo juostą nerodydamas įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro, bei kirsdamas siaurą, ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, toliau važiuodamas lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog byloje pateikti vaizdo įrašai negali būti laikomi kaip įrodymais. Akcentuotina tai, jog byloje jokių duomenų, patvirtinančių apelianto skundo argumentą dėl galimo vaizdo įrašo suklastojimo, koregavimo ar sumontavimo, nėra, netgi skunde nėra nurodomos tai neva patvirtinančios aplinkybės, todėl šis skundo argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotas aplinkybes laikydamas vienu iš įrodymų šaltinių ir jomis kartu su kitais įrodymais grįsdamas savo išvadas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to padarė neteisingas išvadas.

13. Jokių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginį, kad vaizdo įrašo data galėtų būti neteisinga ar kad pareiškėjas pažeidimo dieną nurodytoje vietoje nevairavo jam nuosavybės teise priklausančios priemonės, nepateikta, o vien ta aplinkybė, kurią nurodė pareiškėjas skunde, kad vaizdo registratoriuje galima nurodyti bet kokią datą, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą apylinkės teismo nutartį ir nutraukti administracinę atsakomybę V. N. atžvilgiu, kadangi pareiškėjo nurodyti argumentai vertinami kaip nepagrįsti. Konstatuojama, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais vaizdo įrašais, kurie patvirtina, kad buvo padaryti KET pažeidimai, ir kurie laikytini tinkama priemone nustatyti pažeidimo aplinkybes.

14. Atsakant į skundo argumentą, jog vaizdo registratoriai nėra tikrinami metrologiškai ir todėl negalima pasitikėti jais darytais vaizdo įrašais, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Analogiškus argumentus V. N. buvo pateikęs ir atsakingam Institucijos pareigūnui, nagrinėjusiam administracinio nusižengimo bylą, ir apylinkės teismui. Atkreiptinas pareiškėjo V. N. dėmesys į tai, jog automobilio vaizdo registratorius nėra laikomas matavimo prietaisu, todėl jo tinkamumas negali būti patvirtintas metrologiškai, kaip pavyzdžiui policijos pareigūnų alkotesteriai, kurie privalo būti patikrinti metrologiškai. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, gali būti nustatomi įvairiomis priemonėmis, tarp jų ir vaizdo įrašais. Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo tiksliai nurodyta pažeidimo padarymo vieta, tačiau iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame nurodyta pažeidimo padarymo vieta, tai yra (duomenys neskelbtini).

15. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su skunde nurodyta aplinkybe, jog iš pirmojo pateikto vaizdo įrašo yra matoma tik lenkimo manevro pabaiga, todėl V. N. yra įsitikinęs, kad lenkimo manevras buvo pradėtas nepažeidžiant KET taisyklių ir sėkmingai pabaigtas prasidėjus ištisinei linijai, kurios jis nepastebėjo dėl įvairių veiksnių. Su ta aplinkybe, kad lenkimo manevras buvo pradėtas esant punktyrinei kelio ženklinimo juostai neprieštarauja ir skundą nagrinėjantis teismas, kadangi vaizdo įrašas patvirtina šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad lenkimo manevras buvo užbaigtas jau kertant ištisinę kelio juostą bei nerodant įspėjamųjų posūkio šviesos signalo (ANK 417 straipsnio 1 dalis). Nurodytina, kad vairuotojas, prieš atliekant lenkimo manevrą privalo įsitikinti, ar spės užbaigti manevrą iki kol prasidės ištisinė kelio ženklinimo juosta, tačiau šiuo atveju V. N. neįvertino šios aplinkybės ir lenkimo manevrą užbaigė jau krisdamas ištisinę eismo juostą bei nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų. Iš byloje pateikto antrojo vaizdo įrašo matyti, kad pažeidėjas atliko lenkimo manevrą esant ištisinei kelio juostai, o tiksliau lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ (ANK 420 straipsnio 1 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. N. kaltę padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis, įskaitant ir pateiktus vaizdo įrašus pagrįstai laikė įrodymais, juos tinkamai ištyrė, tinkamai įvertino ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl administracinės nuobaudos

17. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta įstatymo nustatyta tvarka, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų.

18. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

19. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Žemesnės instancijos teismas

20. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Taip pat šio straipsnio 5 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

21. V. N. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 60 Eur dydžio bauda, t. y. specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 200 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesių laikotarpiui, t. y. specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis, o administracinio poveikio priemonės terminas parinktas trumpesnis nei vidurkis. Aplinkybių, kurios leistų labiau sušvelninti V. N. paskirtą nuobaudą ir/ar sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, skundą nagrinėjantis teismas nenustatė. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas, todėl administracinė nuobauda nešvelninama.

22. Apygardos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių V. N. administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo pagrįstumus, pastebėtina, kad V. N. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Lenkimo manevras draudžiamoje vietoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes kitų transporto priemonių vairuotojai gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikosi KET reikalavimų ir neatlieka lenkimo manevro. Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad V. N. atlikti lenkimo manevrai nesukėlė jokių avarinių situacijų, kitiems eismo dalyviams nebuvo sukeltas stresas, ir šie lenkimo manevrai niekaip nėra susijęs su tyčiniu ar piktybiniu pažeidimo padarymu, nes anksčiau nėra baustas už analogiškus pažeidimus, tačiau šios aplinkybės, visiškai nepateisina tokio pavojingo jo elgesio. Priešingai, tai parodo tik tai, kad apeliantas, būdamas brandi asmenybė, turėdamas mažamečių vaikų, pateisina savo tokį pavojingą elgesį, t. y. transporto priemonių lenkimą neleistinoje vietoje, kas dažnai sąlygoja eismo įvykių, su ypač sunkiomis pasekmėmis, kilimą.

23. V. N. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl to, jog jis turi mažamečių vaikų, kuriuos turi vežioti į darželį, į gydymo įstaigas, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padarytų nusižengimų, riziką. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog teisės vairuoti atėmimas yra paskirtas trumpesniam nei numatyta straipsnio sankcijoje vidurkiui – 4 mėnesiams. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir V. N. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė.

24. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. apeliacinį skundą, kartu ir atsakant į apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, siekiant apsaugoti visuomenės interesą saugiai dalyvauti kelių transporto priemonių eisme, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių pažeidimų padarymą administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims įstatymo leidėjas nustatė privalomą specialiosios teisės vairuoti atėmimą, kas rodo, kad įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Taigi, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog lenkimo manevras nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ar tai, kad jis nėra anksčiau baustas už analogiškų pažeidimų padarymą, niekaip nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir nepaneigia jo kaltės, kadangi nagrinėjamu atveju būtinybės išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą tose vietose, kur lenkimo manevras draudžiamas ir taip sudaryti pavojingą situaciją ne tik sau, bet ir aplinkiniams, šiuo atveju nebuvo. Objektyvių aplinkybių, kodėl pažeidėjas negalėjo aplenkti transporto priemonių vietoje, kur toks manevras leidžiamas Kelių eismo taisyklių, pažeidėjas apeliaciniame skunde nenurodė. Pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

25. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad V. N. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytiems administraciniams nusižengimas ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą baudą ar administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu V. N. būtų galima švelninti ar visai neskirti administracinės nuobaudos ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą ar išvis jos neskirti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Skiriant tiek administracinę nuobaudą, tiek ir administracinio poveikio priemonę, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

26. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad paskirta galutinė V. N. nuobauda ir administracinio poveikio priemonė būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga, taigi taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą ar visai jos neskirti bei netaikyti ANK 420 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pagrindo nėra.

27. Apygardos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, todėl ji paliekama galioti, o pareiškėjo V. N. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Laima Šeputienė