- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-20
- Bylos Nr.
- A-438-2150-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Sigita Rudėnaitė
- Pareiškėjas
- V.S., T.S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 3.3Teismo sprendimas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T.S. ir V.S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T.S. ir V.S. skundą atsakovui Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja T.S. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduoti asmens dokumentus išvykimui iš Lietuvos Respublikos visam laikui.
Skunde nurodė, kad 2001 metais ji atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės. "Valstybės žiniose" Nr. 86 buvo nurodyta, kad jos prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo patenkintas. Tačiau Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas Nr. 1501 dėl pilietybės įteiktas tik 2005 m. gruodžio 19 d., pagal pareiškėjos 2005 m. lapkričio 29 d. prašymą. Pareiškėja pabrėžė, kad 2005 m. gruodžio 24 d. kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl asmens dokumentų išvykimui išdavimo, bet dokumentus buvo atsisakyta išduoti.
Atsiliepimas
Atsakovas - Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius -atsiliepimu į T.S. skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini) Rusijoje, (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) įrašyta Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš šio adreso (duomenys neskelbtini) išregistruota teismo sprendimu, iki šiol jos gyvenamoji vieta niekur nedeklaruota. 1993 m. liepos 20 d. Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos 10 pasų poskyryje jai išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas. 2001 m. spalio 3 d. T.S. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1501 atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės. 2004 m. liepos 30 d. T.S. kreipėsi į Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos migracijos skyrių su prašymu išduoti asmens be pilietybės kelionės dokumentą, kuriame nurodė, kad leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ji gauti nenori. 2004 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 1/14-M9-S-132 pareiškėja informuota, kad Migracijos skyriuje priimtas sprendimas neišduoti jai asmens be pilietybės kelionės dokumento, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 38 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 277 patvirtintų taisyklių „Dėl asmens be pilietybės kelionės dokumento išdavimo" 2 punktą asmens be pilietybės dokumentą gali gauti tik tie asmenys be pilietybės, kurie turi leidimą laikinai arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu pareiškėja 2004 metais patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 straipsnį už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo tvarkos pažeidimą, nes gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai be leidimo gyventi. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. IV-393 patvirtintų Asmens be pilietybės kelionės dokumento išdavimo taisyklių 2 punktą, kelionės dokumentas išduodamas asmenims, neturintiems užsienio valstybės pilietybės (asmenims be pilietybės), turintiems galiojantį vieną iš šių dokumentų, suteikiančių teisę gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje: leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi arba Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi nuolat, tačiau neturintiems užsienio valstybėje galiojančio kelionės dokumento.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad Migracijos departamentas 2005 m. liepos 28 d. gavo T.S. prašymą išduoti asmens be pilietybės kelionės dokumentą. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, jis negalėjo išreikšti valios atsisakydamas išduoti asmens be pilietybės kelionės dokumentą, nes teisės aktų nėra įgaliotas išduoti tokių dokumentų. Migracijos departamentas 2005 m. rugsėjo 6 d. rašte, 2005 m. rugsėjo 6 d. rašte bei 2005 m. rugpjūčio 12 d. rašte pateikė tik savo nuomonę dėl galimybės T.S. gauti asmens be pilietybės kelionės dokumentą, todėl pareiškėjos prašymas įpareigoti Migracijos departamentą išduoti asmens be pilietybės kelionės dokumentą yra teisiškai nepagrįstas. Konvencijos dėl pilietybės neturinčių asmenų statuso 28 straipsnyje nustatyta, kad susitariančios valstybės asmenims be pilietybės, teisėtai gyvenantiems jų teritorijoje, išduoda kelionės dokumentus, suteikiančius teisę išvykti už jų teritorijos ribų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 38 straipsnį asmens be pilietybės kelionės dokumentą gali gauti tik tie asmenys be pilietybės, kurie turi leidimą laikinai arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. kurių buvimas Lietuvos Respublikoje yra teisėtas. Kadangi pareiškėja neturi leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Lietuvos Respublikoje ji yra neteisėtai ir jai negali būti išduotas asmens be pilietybės kelionės dokumentas. Pagal "Asmens be pilietybės kelionės dokumento išdavimo taisyklių", patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1V-393 „Dėl asmens be pilietybės kelionės dokumento išdavimo taisyklių patvirtinimo" 6 punktą, prašymą išduoti kelionės dokumentą ar pratęsti jo galiojimo laiką priima, nagrinėja ir atitinkamą sprendimą priima, kelionės dokumentą išduoda, keičia ir jo galiojimo laiką pratęsia teritorinės policijos įstaigos viešosios policijos migracijos skyrius, poskyris ar grupė (migracijos tarnyba), kurios aptarnaujamoje teritorijoje asmuo be pilietybės yra deklaravęs gyvenamąją vietą arba kurios aptarnaujamoje teritorijoje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jeigu jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos ir negali jos deklaruoti. Todėl, trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, atsakovu byloje turi būti Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Migracijos skyrius.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V.S. su skundu taip pat kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduoti asmens dokumentus išvykimui iš Lietuvos Respublikos visam laikui.
Skunde nurodė, kad 2001 metais jis atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės. "Valstybės žiniose" Nr. 86 buvo nurodyta, kad jo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo patenkintas. Tačiau Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas Nr. 1501 jam buvo įteiktas tik 2005 m. gruodžio 19 d., pagal pareiškėjo 2005 m. lapkričio 29 d. prašymą. Pareiškėjas 2005 m. gruodžio 24 d. kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl asmens dokumentų išvykimui išdavimo, bet dokumentus buvo atsisakyta išduoti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius atsiliepimu į V.S. skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) Vokietijoje, (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad nuo (duomenys neskelbtini) buvo įrašytas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš šio adreso (duomenys neskelbtini) išregistruotas teismo sprendimu, iki šiol jo gyvenamoji vieta niekur nedeklaruota. 1992 m. spalio 27 d. Vilniaus Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos 10 pasų poskyryje jam buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas. 2001 m. spalio 3 d. V.S. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1501 atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės. 2004 m. rugpjūčio 3 d. V.S. kreipėsi į Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos migracijos skyrių su prašymu išduoti asmens be pilietybės kelionės dokumentą, kuriame nurodė, kad leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje jis gauti nenori. 2004 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 1/14-M4-S-134 pareiškėjas informuotas, kad Migracijos skyriuje priimtas sprendimas neišduoti jam asmens be pilietybės kelionės dokumento, ir išdėstyta dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti tvarka. Be to, pareiškėjas 2004 metais patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 straipsnį už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo tvarkos pažeidimą, nes gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai be leidimo gyventi. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. IV-393 patvirtintų Asmens be pilietybės kelionės dokumento išdavimo taisyklių 2 punktą, kelionės dokumentas išduodamas asmenims, neturintiems užsienio valstybės pilietybės (asmenims be pilietybės), turintiems galiojantį vieną iš šių dokumentų, suteikiančių teisę gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje: leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi arba Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi nuolat, tačiau neturintiems užsienio valstybėje galiojančio kelionės dokumento.
Tretysis suinteresuotas asmuo - Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo V.S. skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad Migracijos departamentas 2005 m. liepos 28 d. gavo V.S. prašymą išduoti asmens be pilietybės kelionės dokumentą. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, jis negalėjo išreikšti valios atsisakydamas išduoti asmens be pilietybės kelionės dokumentą, nes teisės aktų nėra įgaliotas išduoti tokių dokumentų, tą atlieka teritorinės policijos įstaigos viešosios policijos migracijos skyrius. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad atsakovu šioje byloje turėtų būti pripažintas Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyrius. Taip pat paaiškino, jog Migracijos departamentas 2005 m. rugsėjo 6 d. rašte, 2005 m. rugsėjo 6 d. rašte bei 2005 m. rugpjūčio 12 d. rašte pateikė tik savo nuomonę dėl galimybės V.S. gauti asmens be pilietybės kelionės dokumentą, todėl pareiškėjo prašymas įpareigoti Migracijos departamentą išduoti asmens be pilietybės kelionės dokumentą yra teisiškai nepagrįstas. Konvencijos dėl pilietybės neturinčių asmenų statuso 28 straipsnyje nustatyta, kad susitariančios valstybės asmenims be pilietybės, teisėtai gyvenantiems jų teritorijoje, išduoda kelionės dokumentus, suteikiančius teisę išvykti už jų teritorijos ribų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 38 straipsnį asmens be pilietybės kelionės dokumentą gali gauti tik tie asmenys be pilietybės, kurie turi leidimą laikinai arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. kurių buvimas Lietuvos Respublikoje yra teisėtas. Kadangi pareiškėjas neturi leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai ir jam negali būti išduotas asmens be pilietybės kelionės dokumentas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus.
Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, padarė išvadą, kad pareiškėjai V.S. ir T.S. Lietuvos Respublikoje gyveno neturėdami leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, tad jie gyveno Lietuvos Respublikoje neteisėtai, o pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 38 str. nuostatas kelionės dokumentą gali gauti tik tie asmenys be pilietybės, kurie turi leidimą laikinai arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, t.y. tie asmenys, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje yra teisėtas. Kadangi pareiškėjai 2001 metais atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės, neturėjo leidimo nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir neprašė tokių leidimų, todėl nebuvo pagrindo tenkinti jų prašymo išduoti kelionės dokumentą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai gavę leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgytų teisę gauti asmens be pilietybės kelionės dokumentą, su kuriuo ir galėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką. Tačiau teismas pabrėžė, kad Migracijos departamentui nėra suteikta įgaliojimų išduoti pareiškėjams kelionės dokumentus, todėl šios institucijos atsakymai į pareiškėjų prašymus nelaikytini sprendimais, kuriuose išreikšta viešojo administracijos institucijos valia administraciniame akte (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 18 dalis). Teismas išaiškino pareiškėjams, kad jie turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyrių dėl leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo, šis leidimas suteiktų galimybę pareiškėjams gauti kelionės dokumentą, kad pareiškėjai galėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos gyventi į Vokietijos Federacinę Respubliką, kaip jie to pageidauja. Galiausiai teismas konstatavo, kad atsakovas atliko visus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus ir veikė laikantis teisės normų reikalavimų, todėl jo veiksmuose teismas neįžvelgė vilkinimo atlikti veiksmus ir nurodė, jog negali įpareigoti atsakovo atlikti jo kompetencijai priskirtinus veiksmus.
III.
Apeliaciniuose skunduose pareiškėjai V.S. ir T.S. nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai teigia, jog jiems, kaip buvusiems Lietuvos piliečiams, neprivaloma vėl kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje, nes to nenumato joks įstatymas. Todėl pareiškėjams be jokių kliūčių privalo būti išduoti kelionės dokumentai, leidžiantys išvykti iš Lietuvos.
2. Pareiškėju teigimu, 2001 m. jie atsisakė Lietuvos pilietybės ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Respublikos Prezidento dekreto, susijusio su pilietybės atsisakymu, įteikimo aplinkybių. Tuo remdamiesi pareiškėjai prašo perduoti bylą į Konstitucinį Teismą nagrinėjimui ir nurodo, kad atitinkamą prezidento dekretą gavo tik 2005 m.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į pareiškėjų apeliacinius skundus atsakovas Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyrius ir tretysis suinteresuotasis asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo apeliacinius skundus atmesti, atsiliepimus į skundus grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad „asmens be pilietybės kelionės dokumentas – asmeniui, neturinčiam užsienio valstybė pilietybės, tačiau turinčiam dokumentą, suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, pagal 1954 m. Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso nuostatas išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į Lietuvos Respubliką dokumento galiojimo laikotarpiu“.
Iš šioje teisės normoje pateikto „asmens be pilietybės kelionės dokumento“ sąvokos apibrėžimo matyti, kad šio dokumento paskirtis yra įgyvendinti asmens be pilietybės judėjimo laisvę, t. y. suteikti teisę asmeniui ne tik išvykti iš Lietuvos Respublikos, bet ir į ją sugrįžti.
Tačiau, kad asmuo be pilietybės įgytų šią subjektinę teisę – laisvai judėti iš/į Lietuvos Respubliką, jo kaip asmens statusas turi atitikti tam tikras įstatyme nustatytas prielaidas. O būtent, jis turi turėti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, bei šią teisę patvirtinantį dokumentą.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 24 ir 25 straipsnius, dokumentas, kuris patvirtina asmens be pilietybės teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, yra leidimas laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje.
Be to, leidimas gyventi Lietuvoje suteikia tokiam asmeniui teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu.
Apibendrinant kas pasakyta, darytina išvada, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinančio dokumento turėjimas, yra tos įstatymu nustatytos būtinosios prielaidos, nuo kurių buvimo priklauso asmens be pilietybės subjektinės teisės – laisvai išvykti iš Lietuvos ir sugrįžti į ją, atsiradimas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai atsisakydami Lietuvos Respublikos pilietybės jos neteko 2001 m. spalio 3 d. bei liko toliau gyventi Lietuvoje.
Ši faktinė aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą sudarė pareiškėjams prielaidas įgyti teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Tačiau, kaip matyti iš bylos, pareiškėjai šių prielaidų nerealizavo ir savo teisės gyventi Lietuvoje neformalizavo, t . y. nesikreipė dėl tokio leidimo išdavimo.
O kaip minėta, teisės gyventi Lietuvoje neformalizavimas yra kliūtis įgyvendinti su ja (leidimu gyventi Lietuvoje) susijusiai teisei laisvai išvykti iš Lietuvos ir sugrįžti į ją.
Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjų nurodomas argumentas, jog jie nori visam laikui išvykti iš Lietuvos ir apsigyventi nuolatinai kitoje valstybėje šiuo atveju nėra reikšmingas, nes toks jų siekis gali būti įgyvendintas tik minėta tvarka, t. y. turint asmens be pilietybės kelionės dokumentą, kuris pareiškėjams sudarys sąlygas teisėtai atvykti į kitą valstybę (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 6, 7 straipsniai).
Be to, šio siekio įgyvendinimas gali būti susijęs su tokiomis aplinkybėmis, kurios nepriklausys nuo pareiškėjų valios ir nebus pasiektas.
Esant šioms aplinkybėms tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų T.S. ir V.S. apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis neskundžiama.