- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-14
- Bylos Nr.
- e2-2323-733/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01869-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- O. L.
- Išvadą teikia
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai L. Š., jos atstovui advokatui T. L., suinteresuotam asmeniui O. L., institucijos, teikiančios išvadą byloje – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui O. L., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. Š. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L. yra jos nepilnametės dukters K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2000 m. susipažino su A. L. ir netrukus pradėjo lauktis kūdikio, o (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą K. Jos gimimo liudijime tėvu nebuvo nurodytas A. L., nes tuo metu jie pykosi. A. L. mergaitę nuo pat jos gimimo pripažino savo dukra.
Nuo 2002 m. A. L. atliko laisvės atėmimo bausmę apie 3 metus. Jam grįžus iš pataisos namų, jie visi kartu gyveno nuomojamame bute. (duomenys neskelbtini) A. L. mirė. Mergaitė jį visad vadino ir iki šiol vadina tėčiu, jos lanko jo kapą. Mergaitė bendrauja su močiute O. L.. Nustačius tėvystę, mergaitė turės socialines garantijas, paveldėjimo teisę.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas advokatas T. L. paaiškino, kad pateikta pakankamai įrodymų, kad A. L. yra K. Š. tėvas. Nurodė, jog svarbu nustatyti vaiko kilmę civiliniuose dokumentuose.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo O. L. su pareiškimu sutinka, paaiškino, kad mergaitė gimė, kai pareiškėja su jos sūnumi A. L. gyveno pas ją. Ji padėjo auginti mergaitę. Myli ją, nes yra jos anūkė. Sūnus A. pripažino K. Š. savo dukra, labai ją mylėjo. Pareiškėja L. Š. su dukra dalyvavo A. L. laidotuvėse. Taip pat paaiškino, kad jos santykiai su anūke yra šilti, jos bendrauja, mergaitė ją vadina močiute. K. Š. bendrauja ir su dabar jau pilnamečiu A. L. sūnumi D. A., jie vienas kitą pripažįsta kaip brolį ir seserį. K. išgyveno dėl tėčio mirties. Jos kartu vyksta į kapines.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. R. paaiškino, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui bei, kad vaiko teisė yra žinoti, kas yra jo tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjos L. Š., jos atstovo advokato T. L., suinteresuoto asmens O. L. paaiškinimų, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėja L. Š. turi nepilnametę dukrą K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kurios gimimo liudijime tėvas neįrašytas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinto, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, CK normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, t.y. nuo 2001-07-01. Kadangi vaikas, kurio kilmę prašoma nustatyti, gimė (duomenys neskelbtini), todėl šioje byloje taikytinos 1969 m. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau - SŠK) normos, reglamentuojančios vaiko kilmės nustatymo klausimus.
SŠK 56 straipsnis reglamentuota, kad jeigu miršta spėjamas vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvas, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) dvidešimt šeštasis skirsnis) sutinkamai su šio Kodekso 55 straipsnio antrąja dalimi. Jeigu kyla ginčas dėl teisės, taikomos CPK 271 straipsnio trečiosios dalies nustatytos taisyklės.
SŠK 55 straipsnio 1 ir 2 dalys nustatė, kad jeigu vaikas gimė iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, ir nėra bendro tėvų pareiškimo, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo), taip pat paties vaiko, jam pasiekus pilnametystę, pareiškimu. Pagrindas tėvystei nustatyti yra ekspertizės išvada giminystės ryšiui įrodyti, taip pat kiti įrodymai, patvirtinantys tėvystę.
Pareiškėja nurodo, kad su A. L. susipažino 2000 m. ir pradėjo kartu su juo gyventi A. L. motinos, t.y. suinteresuoto asmens O. L. namuose. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra K., kurios tėvu gimimo liudijime A. L. nebuvo įrašytas dėl to, kad tuo metu jie su pareiškėja pykosi. Tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo O. L. paaiškino, kad A. L. K. pripažino savo dukra, ją mylėjo. Mergaitė taip pat jį visad vadino tėvu, išgyveno dėl jo mirties, lanko jo kapą.
Iš Mirties liudijimo matyti, kad A. L. (duomenys neskelbtini) mirė (įrašo Nr. 68).
Pareiškėja pateikė į bylą nuotraukas, kuriose, kaip ji paaiškino, matyti ji apsikabinusi su A. L., kitoje – A. L., ant rankų laikantis dukrą K.
Pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes patvirtino ir suinteresuotas asmuo O. L. – mirusio A. L. mama.
Esant šiems įrodymams, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas vaiko neturtinių ir turtinių teisių užtikrinimui, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas (CPK 444 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą vaiko neturtinių ir turtinių teisių užtikrinimui, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.