Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, M. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš mirties liudijimo (b. l. 4) matyti, kad J. G. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai (b. l. 43-45) patvirtina, kad J. G. nuosavybės teisėmis buvo įsigijusi ir savo mirties dieną turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1/5 tvarto, 1/8 daržinės, po ½ dalį dviejų ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), butas ir dalys ūkio paskirties pastatų iki šiol registruoti mirusiosios J. G. vardu. Iš gimimo (b. l. 8, 42), santuokos (b. l. 9) liudijimų matyti, kad pareiškėjos motina D. G., mirusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), yra mirusiosios J. G. dukra. J. G. sutuoktinis A. J. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), Testamentų registro išrašas (b. l. 11) patvirtina, kad nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai į notarą dėl palikėjos J. G. turto paveldėjimo nesikreipė, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos J. G. palikimo priėmimo ar atisakymo faktų. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje (b. l. 13) nurodyta, kad po J. G. mirties jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi jos vienintelė dukra D. G..

Liudytoja I. Z. patvirtino, kad pareiškėjos G. L. mama D. G. rūpinosi savo motinos laidotuvėmis, visa D. G. šeima tvarkė ir rūpinosi mirusiai močiutei priklausančiu butu.

Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. J. G. palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojo 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Pagal šio kodekso CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (CK 5.11 straipsnio 1dalies 1 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

Pareiškėjos G. L. motina D. G. – palikėjos J. G. dukra, pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. Aptartų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad D. G. po savo motinos J. G. mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – naudodamasi, prižiūrėdama, tvarkydama palikėjai priklausantį butą ir ūkio paskirties pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. su paveldimu turtu elgdamasi kaip savininkė ir palikimą priimdama faktiškai pradėdama jį valdyti. Įstatyminės įpėdinės aktyviais veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, kitų įpėdinių neatsirado, palikėjos sutuoktinis A. J. G. buvo miręs iki paveldimo turto įsigijimo. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. G. mirties jos palikimą priėmė įstatyminė įpėdinė D. G..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, todėl iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios šioje byloje yra 14,31 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš G. L. valstybei 14,31 Eur (keturiolika eurų 31 centą) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.