Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Algerdo Urbšio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant gynėjams advokatams Vytautui Gineika, Jelenai Koltakovai, prokurorui Jonui Vitkauskui, išteisintiesiems A. R., R. C., teismo posėdyje išnagrinėjo Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. ir R. C. išteisinti iš BK 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui buvo atiduota byla pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. kaltinant A. R. ir R. C. tuo, kad jie 2005 m. rugpjūčio mėn. 28 d. apie 17 val. (neskelbtini duomenys), apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo E. Č. atžvilgiu, t.y. suduodant nukentėjusiajam E. Č. kumščiu keturis smūgius į veido sritį, tuo padarydami poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir nosies nugarėlėje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą turtą, priklausantį E. Č. – televizorių „LG“ 499 Lt vertės, bei G. T. priklausantį penkių raktų ryšulį su pakabuku, iš kurių 2 raktai yra beverčiai, du raktai po 4 Lt, bendros 8 Lt vertės, vienas raktas 7 Lt vertės, pakabukas 1,50 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam E. Č. 499 Lt turtinę žalą, nukentėjusiajai G. T. 16,50 Lt turtinę žalą.

Tai, kad E. Č. atžvilgiu 2005-08-28 buvo naudotas fizinis smurtas, patvirtina ir nukentėjusioji G. T., kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu Į t.l,b.l. 37-38 |, tiek ir teismo posėdžio metu [ t.2,b.l. 129 ] nurodė, kad įvykio metu būdama balkone matė kaip E. Č. atsitrenkė į balkono langą bei girdėjo duslų smūgio garsą, o jai iš balkono grįžus j kambarį, ji pamate, kad kambaryje nebėra televizoriaus, o E. Č. vonioje prausė savo kruviną veidą. Todėl byloje yra pilnai įrodyta, kad 2005-08-28 nukentėjusiojo E. Č. atžvilgiu tikrai buvo naudotas fizinis smurtas, jam buvo suduoti smūgiai kumščiu į veidą ir padarytos kraujosruvos dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas išteisinamąjį nuosprendį grindžia tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti duomenys apie nukentėjusiųjų girtumą įvykio metu ir teigiama, kad nukentėjusieji įvykio metu buvo neblaivūs, todėl dėl girtumo galėjo neprisiminti kaip klostėsi įvykiai. Toks teismo įvykio aplinkybių vertinimas yra klaidingas ir niekuo nepagrįstas, kadangi nukentėjusiojo girtumas ar blaivumas kaltininkų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi ir nešalina kaltininkų baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje yra nustatytas faktas, kad iš E. Č. buto kaltinamieji išnešė televizorių, kurį vėliau užstate. Šis teismo teiginvs yra nepagrįstas ir prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu nustatytoms įvykio aplinkybėms. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad R. Č. ir A. R. iš nukentėjusiojo E. Č. pagrobto televizoriaus neužstatė, o nunešę į turgų pardavė nepažįstamam vyriškiui. Tai patvirtina liudytoja I. J.. Teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi liudytojų L. B., O. R., J. S. parodymais apie tai, kad kaltinamieji televizorių jiems siūle kaip užstatą, nes jiems laikinai reikėjo pinigų. Vertinant šiuos liudytojų parodymus, būtina atsižvelgti į tai, kad jiems liudytoja I. J. televizorių nuvežė ir siūle neva kaip užstatą jau po to, kai televizorius buvo parduotas Jonavos turguje nepažįstamam vyriškiui ir tokie šių liudytojų parodymai niekaip nepatvirtina kaltinamųjų teigimo, kad E. Č. pats pasiūlė ir leido išnešti iš namų televizorių ir jį užstatyti, juolab, kad važiuoti į Šveicarijos kaimą ir ten kam nors užstatyti televizorių buvo ne kaltinamųjų R. C. ir A. R., o liudytojos I. J. pasiūlymas ir iniciatyva.

Teismas nuosprendyje nepagrįstai teigia, kad kaltinamieji yra kaltinami padarę nusikaltimą 2005-08-28 17 val., o nukentėjusysis policijai apie įvykj pranešė tik 18 val. 12 min., ir todėl daro išvadą, kad tarp nukentėjusiojo E. Č. ir kaltinamųjų visgi buvo sutarimas dėl televizoriaus užstatymo.

Teismas nuosprendyje nepagrįstai teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad G. T. atžvilgiu buvo pavartotas fizinis ar psichinis smurtas, užvaldytas jos turtas, kad raktų dingimo ir atsiradimo faktas nenustatytas.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliantas prašo panaikinti išteisinamąjį Jonavos rajono apylinkes teismo 2007-01-10 nuosprendį R. C. atžvilgiu ir priimti R. C. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. ir nubausti jį 4 metams laisvės atėmimo. Paskirtą bausmę, vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., subendrinti su 2005-02-17 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisves atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmes pridedant neatliktos bausmes dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 4 metus 6 mėnesius laisvės atėmime;. į bausmes laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2005-08 28 iki 2005 08 30.

Panaikinti išteisinamąjį Jonavos rajono apylinkes teismo 2007-01-10 nuosprendį A. R. atžvilgiu ir priimti A. R. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant jį kaltu padarius nusikaltimą, numautą LR BK 180 str. 1 d., ir nubausti jį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius LR BK 75 str. nuostatas, bausmes vykdymą atidėti 2 metams. Įpareigoti A. R. be institucijos, prižiūrinčios bausme vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2005-08-28 iki 2005 08-30.

Posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai parašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai A. R. ir R. C. išteisino pagal BK 180 str. 1 d., ir inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Šias išvadas teismas grindė nukentėjusiųjų E. Č., G. T., liudytojų I. J., R. B., J. S., I. B., O. R. parodymais.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, visų proceso dalyvių parodymų, 2005-08-28 įvykio dieną A. R., R. C. buvo pas E. Č. ir visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, bute be nukentėjusiojo, išteisintųjų, taip pat buvo ir G. T. ir I. J.. Pasibaigus turėtam alkoholiui, minėta kompanija pritrūko pinigų, dėl ko E. Č., išteisintųjų teigimu, pasiūlė užstatyti ltelevizorių. Ir nors pats nukentėjusys tai neigia, ir nurodo, kad prieš jį buvo pavartotas fizinis smurtas, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, šis E. Č. teiginys nepatvirtintas objektyviais ir neginčytinais įrodymais. Kaip konstatuojama specialisto išvadose Nr.G 3575/05 (02) ir G-3/06-3575/05(02), E. Č. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje bei apatinio žandikaulio kairės šakos lūžis. Čia taip pat nurodoma, kad poodinės kraujosruvos padarytos vieno ar daugiau trauminių poveikių poveikių pasekoje ir padarytos 2-4 paros iki apžiūros - 2005-08-31(1 t., 24, 28 b.l.). kaip seka iš paties nukentėjusiojo parodymų, 2005-08-26 jo veidas buvo sužalotas, bei sulaužytas žandikaulis stadione apsaugos darbuotojų, tačiau tuo metu šie jo sužalojimai nebuvo medikų tirti ar kitaip užfiksuoti, o pagal teismo medicinos specialistų pateiktą išvadą, minėtieji sižalojimai galėjo būti padaryti ir konflikto stadione metu. Taipogi smurto prieš E. Č. vartojimo fakto patvirtinti negali ir nukentėjusioji G. T., kuri, teigdama, jog E. Č. buvo sumuštas, paties įvykio lemiamų akimirkų nematė, nes, kaip ji nurodo, buvo balkone. Be to, G. T. negalėjo nurodyti nei veiksmų, kokie buvo atlikti prieš nukentėjusįjį E. Č., nei asmenų, kurie būtų kokius nors konkrečius veiksmus atlikę. Grumtynėms būdingų pėdsakų nerasta ir įvykio vietos apžiūros metu apžiūrint butą (1 t., 12 b.l.). Tas pat paminėtina ir apie G. T. atžvilgiu pavartotą smurtą užvaldant jos turtą. Ikiteisminio tyrmimo metu kaltinimas buvo grindžiamas tik nukentėjusių prieštaringais parodymais, kurie teisme nepatvirtino ištiesinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties, o nukentėjusysis E. Č. parodė, kad raktai galėjo patys iškristi iš spynos užsidarant durims.

Pirmos instancijos teismas turėjo pagrindo netikėti G. T. parodymais, kadangi ji yra nukentėjusiojo E. Č. sugyventinė. Be to, kaip matyti iš kitų byloje liudijusių asmenų ( liudytojų I. J., R. B.) parodymų, bute nuo ryto girtavo ir alkoholį vartojo ir patys nukentėjusieji, nors savo parodymuose abu teigė, kad įvykio metu buvo blaivūs. Kaip matyti iš nustatytųjų aplinkybių, dėl savo girtumo kai kurių įvykio detalių galėjo neatsiminti ne tik išteisintieji, bet ir nukentėjusieji.

Kaip matyti iš policijos budėtojo informacijos žurnalo, E. Č. į policiją kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai po įvykio, t.y. 18.12 val., nors anot nukentėjusiojo, plėšimas buvo įvykdytas 17 val. Toks laiko tarpas tarp pranešimo ir įvykio rodo, kad tikėtinai tarp minimų asmenų buvo tarpusavio susitarimas užstatyti televizorių ir tokiu būdu įsigyti pinigų alkoholiui, o jau po to išteisintiesiems negrįžus pas nukentėjusįjį ir netnešus pinigų, pastaraisi ir kreipėsi į policiją. Kaip seka ir iš byloje esančio pirminio nukentėjusiojo pareiškimo(t.1, b.l. 1), E. Č. nurodė, kad kaltinamieji prašė paskolinti televizorių, ir tik vėlesniuose parodymuose teigė, kad išteisintieji pareikalavo, paėmė televizorių. Tokia nukentėjusiojo pozicija, turint omenyje ir tai, kad jis nuslėpė savo girtumo faktą, kelia abejones jo parodymų teisingumu ir nuoširdumu. Kaip tinkamai nustatė pirmos instancijos teismas, tik prielaidomis grindžiant išteisintųjų kaltę, vadovautis negalima, o abejonės traktuojamos išteisintųjų naudai.

Apelianto nurodomi tam tikri nukentėjusiųjų ir išteisintųjų parodymų skirtumai, nesutapimai yra neesminiai ir neduoda pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumu.

Esant paminėtoms aplinkybėms pirmos instancijos teismas, kruopščiai išanalizavęs įrodymų visetą byloje, pagrįstai išteisino A. R. ir R. C. pagal BK 180 str. 1 d.

Dėl paminėtųjų aplinkybių, apelianto skundas pagal jo nurodomus motyvus yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.