Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-12 · Administracinė byla Nr. A-662-26-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-535-428/2011Sprendimas · 2011-05-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-01-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-12
Bylos Nr.
A-662-26-12
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-63-2011-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A662-26/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-63-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. J. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 4-6; 24-27) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Alytaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) viršininko 2011 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 52-TE-10 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo" (toliau – ir Įsakymas) dalį, kurioje pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Teigė, kad atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgė į tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį ir kitas aplinkybes, tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas neanalizavo visų reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į darbo krūvį, nenagrinėjo tarnybinio nusižengimo sudėties, kaltės. Nurodė vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 19 punktą ir pažymėjo, kad tyrėjas per nustatytą 30 dienų tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą tarnybinio patikrinimo nebaigė, o praėjus nuo tarnybinio patikrinimo pradžios 36 dienoms, t. y. pasibaigus tarnybinio patikrinimo tyrimo terminui, Komisariato viršininkas 2010 m. gruodžio 13 d. sutiko tarnybinio patikrinimo terminą pratęsti iki 2011 m. sausio 9 dienos. Atkreipė dėmesį, kad tyrimą atliekantis pareigūnas ir iki šio termino tyrimo taip pat nebaigė, tik 2011 m. sausio 10 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą, kurią Komisariato viršininkas 2011 m. sausio 11 d. patvirtino. Pabrėžė, kad, nesant baigtam tyrimui ir surašytai išvadai, ji 2011 m. sausio 10 d. buvo užregistruota raštinėje. Darė išvadą, kad tyrimas buvo atliekamas grubiai pažeidžiant Tvarkoje nustatytus tyrimo terminus, tyrimas neatitiko Tvarkos 20 punkte nustatytų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 10-12) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Komisariato Varėnos rajono policijos komisariate 2010 m. rugsėjo 30 d., 00.30 val., buvo gautas Kauno medicinos universiteto klinikų priėmimo skyriaus telefoninis pranešimas apie tai, kad 2010 m. rugsėjo 30 d., 13.00 val., kreipėsi L. K. , paaiškinęs, jog jį 2010 m. rugsėjo 29 d., apie 21.30 val., prie parduotuves sumušė nepažįstami jaunuoliai. A. J. šį pranešimą patikslinti 2010 m. rugsėjo 30 d. pavedė tyrėjui G. B. , kuris šio pranešimo iš esmės netikslino. Tyrėjas G. B. tik 2010 m. spalio 19 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatą, prašydamas apklausti L. K. . G. B. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėjo, kad tyrėjo G. B. nutarimas buvo suderintas su A. J. . Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu panaikino tyrėjo G. B. 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kaip neteisėtą, nepagrįstą ir grubiai prieštaraujantį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 168 straipsnio nuostatoms. Pabrėžė, kad A. J. , būdamas tyrėjo G. B. vadovu, privalėjo užtikrinti, jog jam pavaldūs pareigūnai griežtai laikytųsi galiojančių teisės aktų, taip pat kontroliuoti kaip tai vykdoma realiai. Teigė, kad pareiškėjas nesiėmė priemonių, jog būtų priimtas teisėtas procesinis sprendimas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė Policijos įstatymo 5 straipsnio 5 punktą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 166-168 straipsnius ir darė išvadą, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik esant BPK nustatytiems pagrindams. Konstatavo, kad tyrėjas G. B. neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nenustatė pagrindų, numatytų BPK 168 straipsnyje, leidžiančių atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustatė duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog informacija apie nusikalstamą veiką L. K. atžvilgiu yra akivaizdžiai neteisinga, ar būtų aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Kadangi pagal BPK 168 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu, darė išvadą, kad pareiškėjas, Komisariato viršininko 2010 m. spalio 25 d. įsakymu paskirtas atsakingu už darbuotojų, atliekančių ikiteisminį tyrimą, tinkamą darbo organizavimą ir jų veiklos kontrolę, neįvertino tyrėjo G. B. priimto procesinio sprendimo - atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, teisėtumo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas aplaidžiai vykdė pareigas, numatytas Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Komisariato viršininko 2009 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 52-V-257 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1, 7.13 punktuose.

Nurodė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalį, pažymėjo, kad faktinės bylos aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjo veiksmuose buvo visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl buvo pagrindas jam skirti tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjo nurodytos priežastys dėl darbo krūvio ir tai, kad Poskyryje trūksta penkių darbuotojų, teismo manymu, nepateisina jo netinkamo Viešosios tvarkos skyriaus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų kontroliavimo. Pabrėžė, kad Poskyrio darbo organizavimas ir kontroliavimas yra pareiškėjo kaip Viešosios tvarkos skyriaus viršininko tiesioginė pareiga, kurios pareiškėjas tinkamai neįvykdė. Atkreipė dėmesį, kad visos šios reikšmingos aplinkybės buvo vertinamos tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, kad per nustatytą 30 dienų tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą tarnybinis patikrinimas nebuvo baigtas ir tai, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su skundžiamu įsakymu. Nurodė Tvarkos 19 punktą, pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtino, jog tarnybinio patikrinimo tyrimo terminai nebuvo pažeisti. Nustatė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2010 m. lapkričio 10 d. pareiškėjo vadovui pavedus atlikti pareiškėjo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą. Tarnybinio nusižengimo tikrintojas 2010 m. gruodžio 10 d. (penktadienį) tarnybiniu pranešimu Nr. 52-PR5-1049 kreipėsi į Komisariato viršininką, prašydamas pratęsti tarnybinio patikrinimo tyrimo terminą. Komisariato viršininkas 2010 m. gruodžio 13 d. (pirmadienį) sutiko pratęsti terminą dar 30 dienų, patvirtindamas sutikimą rezoliucija ,,sutinku". Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo tyrimo terminas turėjo baigtis 2011 m. sausio 9 d., t. y. nedarbo dieną - sekmadienį. Nustatė, kad tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2011 m. sausio 10 d., pirmadienį. Komisariato viršininkas tarnybinio patikrinimo išvadą patvirtino 2011 m. sausio 11 d., laikydamasis Tvarkos 21 punkte numatyto 2 dienų termino sprendimui priimti dėl išvados patvirtinimo, skaičiuotino nuo tarnybinio patikrinimo išvados gavimo dienos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo supažindintas per 5 darbo dienas, t. y. Tvarkos 28 punkte nustatyta tvarka ir terminais. Nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 19 d. atsisakė susipažinti su įsakymu ir jį pasirašyti, todėl laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, jog su skundžiamu įsakymu jis buvo supažindintas tik 2011 m. kovo 28 dieną. Teismas konstatavo, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo tvarkos ir Statuto reikalavimų.

III.

Pareiškėjas A. J. apeliaciniu skundu (b. l. 56-59) prašo apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

Atkreipia dėmesį, kad apie nusikalstamą veiką L. K. atžvilgiu nebuvo gauta nei skundo, nei pareiškimo ar pranešimo, bet buvo gauta informacija apie galimą nusikalstamą veiką, todėl, pareiškėjo manymu, teismas neteisingai vertino tyrėjo galimybes atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus atliekant medžiagos tyrimą. Pažymi, kad nėra teisės aktų, reglamentuojančių medžiagos tyrimo procesą, nustatančių konkrečius įpareigojimus medžiagas tiriantiems pareigūnams dėl tyrimo taktikos. Daro išvadą, kad G. B. neturėjo teisinio pagrindo medžiagos tyrimą atlikti identiškai ikiteisminiam tyrimui, taip pat neturėjo pareigos vykdyti ikiteisminio tyrimo proceso veiksmus. Paaiškina, kad darbdavys nuolat primena apie tyrimo dinamiškumą, skatina atsisakyti biurokratiško pobūdžio veiksmų – kiekvieno tarnyboje atlikto veiksmo fiksavimo rašytiniu būdu. Nurodo, jog teismas G. B. sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neteisėtumą vertino tik remdamasis prokuroro nutarimu. Mano, kad jo atžvilgiu negali būti taikomas BPK 168 straipsnis, nes jis nėra subjektas, kurio atžvilgiu šis straipsnis nustatytų elgesio taisykles. Nurodo Pareigybės aprašymo 7.1 punktą ir pažymi, kad vieno tyrėjo galimai netinkamas pareigų vykdymas nereiškia viso skyriaus kontrolės nebuvimą. Nurodo Tvarkos 6 punktą, pažymi, kad Varėnos rajono apylinkės prokuratūros raštas ir nutarimas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo Varėnos rajono policijos komisariate buvo gautas 2010 m. lapkričio 4 d., rezoliucija atlikti tarnybinį patikrinimą pasirašyta 2010 m. lapkričio 5 d. Daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2010 m. lapkričio 6 d. Mano, kad pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą momentas laikytinas tarnybinio patikrinimo pradžia. Daro išvadą, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo jau pasibaigus tarnybinio patikrinimo atlikimo terminui pateikė prašymą dėl tarnybinio patikrinimo pratęsimo, o dėl netinkamo terminų skaičiavimo tarnybinį patikrinimą baigė praleidęs terminus. Teigia, kad su Įsakymu pasirašytinai nebuvo supažindintas, nei viena liudytoja jam nesiūlė ir neprašė pasirašyti, jog su Įsakymu susipažino. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovas du kartus į teismo posėdį pateikė Įsakymo kopiją, kurioje jokio liudytojų parašo apie pareiškėjo atsisakymą susipažinti su Įsakymu tuo metu nebuvo. Nurodo, jog teisminio ginčo metu iškilus aplinkybei, kad jis nebuvo supažindintas, jam buvo siūloma pasirašyti, jog susipažino, atgaline data. Pažymi, kad su Įsakymu nebuvo supažindintas ir G. B. .

Atsiliepimas

Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 65-67) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad vėliau atlikus tyrimą buvo nustatytas kaltininkas dėl L. K. sužalojimo, nustatytos visos sužalojimo aplinkybės, padaryta žala. Daro išvadą, kad dėl A. J. ir G. B. veiksmų nusikaltimas galėjo likti neišaiškintas. Tvirtina, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, teisingai taikė teisės aktus, jų nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 52-TE-10 (b. l. 34) dalies, kuria pareiškėjui A. J. , Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkui, paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Skundžiama Įsakymo dalis priimta remiantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. sausio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-6-IS-3 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) (Tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 1-6).

Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalies nuostatas tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Statuto 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Tvarkos 6 punkte įtvirtinta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali būti sudaroma komisija.

Tvarkos 19 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Varėnos rajono apylinkės prokuratūros 2010 m. lapkričio 4 d. raštas Nr. 1D-966 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato viršininkui, kuriuo, be kita ko, siųstas 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate buvo gautas 2010 m. lapkričio 4 d., komisariato viršininkas 2010 m. lapkričio 5 d., t. y., nepažeisdamas apelianto nurodomo Tvarkos 6 punkto, pavedė viršininko pavaduotojui G. Česnulevičiui atlikti tarnybinį patikrinimą (Tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 19). G. Česnulevičiaus 2010 m. lapkričio 8 d. tarnybinis pranešimas, viršininko 2010 m. lapkričio 10 d. pavedimas tarnybinį patikrinimą atlikti N. N. rodo, kad tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu atliko ne G. Č. , o N. N. , kuriam buvo pavesta atlikti šį patikrinimą 2010 m. lapkričio 10 d. (Tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 7). N. N. 2010 m. gruodžio 10 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 52-PR5-1049 (Tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 8) kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką Č. M. , prašydamas pratęsti tarnybinio patikrinimo tyrimo terminą iki 2011 m. sausio 9 dienos. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas kitą darbo dieną - 2010 m. gruodžio 13 d., sutiko pratęsti terminą iki 2011 m. sausio 9 d., patvirtindamas sutikimą rezoliucija ,,sutinku". Atsižvelgusi į išdėstytas faktines aplinkybes bei Tvarkos 6, 19 punktus, teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad tarnybinio patikrinimo tyrimo terminas nagrinėjamu atveju buvo pratęstas praleidus terminą, t. y. pasibaigus Tvarkos 19 punkte nustatytam 30 dienų terminui.

Vidaus tarnybos statutas tiesiogiai nenumato pasekmių, kai konstatuojamas tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimas, pavyzdžiui, tuomet, kai tarnybinio patikrinimo terminas pratęsiamas po Tvarkos 19 punkte nustatyto 30 dienų termino pasibaigimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) tvarką ne kartą buvo akcentuota, jog vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie šių normų priskirtini Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje (Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje) nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte - administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (pvz., 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14–736/2004; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011). Tačiau ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (pvz., 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005).

Šiuo atveju esminis vertinimo kriterijus yra tai, ar dėl pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių ištyrimas ir ar tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo (Įsakymo) priėmimą. Vadovaujantis teismų praktika, esminę reikšmę analizuojant, ar buvo pažeistos pagrindinės procedūros taisyklės, turi tai, ar nebuvo pabloginta pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinė padėtis; ar nebuvo suvaržytos jam Tvarkos 16 punkte garantuojamos teisės (pvz., teisė teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus; baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tyrimo metu surinkta medžiaga; tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą; pavaldumo tvarka apskųsti tikrintojo veiksmus). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl minėto pažeidimo būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, apskųsti procedūros rezultatus ir kt. (apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą pareiškėjui pranešta, su pranešimu, kuriame, be kita ko, nurodytos visos minėtos teisės, pareiškėjas susipažino 2010 m. lapkričio 30 d., 2010 m. gruodžio 3 d., 2010 m. gruodžio 14 d. teikė paaiškinimus dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo). Argumentų, kaip buvo suvaržytos pareiškėjo teisės, pavėlavus pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą (kuris, teisėjų kolegijos nuomone, yra skirtas vidaus tvarkos procedūrai atlikti) ir kaip tai galėjo lemti materialiuoju teisiniu požiūriu nepagrįstą sprendimą (Įsakymą), pareiškėjas iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija minėtą pažeidimą vertina formaliu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimu, kuris negali lemti ginčijamo Įsakymo dalies neteisėtumą. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-3075/2011).

Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalyje ir Tvarkos 29 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad data, nuo kurios skaičiuojamas vieno mėnesio terminas yra skaičiuojama nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o tokia diena yra laikoma tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-183/2010). Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo išvada, kurios pagrindu yra priimtas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos A. J. skyrimo, buvo patvirtinta 2011 m. sausio 11 d., o tarnybinė nuobauda įsakymu skirta 2011 m. sausio 14 dieną. Taigi, tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 52-V-257 patvirtinto Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (Tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 35-36) 7.1, 7.13 punktuose įtvirtintos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti Viešosios tvarkos skyriaus veiklą, kontroliuoti pavaldžių pareigūnų priimamų procesinių sprendimų teisėtumą, savalaikį procesinių veiksmų atlikimą ir procesinių dokumentų rengimą bei pateikimą suinteresuotoms institucijoms.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai organizavo ir kontroliavo Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio darbą, aplaidžiai vykdė savo pareigas, numatytas Pareigybės aprašymo 7.1, 7.13 punktuose, dėl to buvo pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio nuostatos. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėjo aplaidus pareigų vykdymas pasireiškė tuo, jog A. J. , būdamas tyrėjo G. B. vadovu, neužtikrino, kad G. B. griežtai laikytųsi teisės aktų, bei nekontroliavo, kaip tai realiai vykdoma, nesiėmė priemonių, kad būtų priimtas teisėtas procesinis sprendimas. Byloje nustatyta, kad G. B. priimtą nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuris buvo suderintas su A. J. , jam uždedant vizą „sutinku“ ir pasirašant, 2010 m. lapkričio 4 d. panaikino Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras kaip neteisėtą, nepagrįstą, grubiai prieštaraujantį BPK 168 straipsnio nuostatoms. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos matyti, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 13 d. įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad G. B. paskirta tarnybinė nuobauda dėl BPK 168 straipsnio ir Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo pareigybės aprašymo 7.3 punkto pažeidimų paskirta teisėtai ir pagrįstai. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad pareiškėjas, pasirašydamas neteisėtą tyrėjo G. B. priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei tokiu būdu išreikšdamas nepagrįstą sutikimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, netinkamai kontroliavo G. B. darbą, o tuo pačiu ir Viešosios tvarkos skyriaus veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė BPK 168 straipsnį. Šioje išvadoje teisingai pastebėta, kad pareiškėjo Pareigybės aprašyme nustatytų atitinkamų funkcijų aplaidus vykdymas lėmė BPK 168 straipsnio pažeidimą, padarytą tyrėjo G. B. neteisėta veika. Todėl apelianto argumentas, kad jo atžvilgiu BPK 168 straipsnis negalėjo būti taikomas, šiuo atveju nėra reikšmingas bylos nagrinėjimui.

Apeliantas taip pat nurodė, kad nebuvo supažindintas su Įsakymu. Tai, kad su pareiškėjo skundu pateiktas Įsakymo nuorašas yra be jokių įrašų kitoje lapo pusėje, o atsakovo teismui pateiktas Įsakymo nuorašas su tekstu ir kitoje lapo pusėje, iš kurios, be kita ko, matyti, jog pareiškėjas 2011 m. sausio 19 d. atsisakė Įsakymą pasirašyti, savaime neįrodo, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su Įsakymu. Kita vertus, net ir nustačius Tvarkos 28 punkto reikalavimo supažindinti su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo per 5 darbo dienas pažeidimą, įvertinus tai, kad galimas Tvarkos 28 punkto pažeidimas nesutrukdė A. J. kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, konstatuotina, kad toks Tvarkos 28 punkto pažeidimo nustatymas nebūtų laikomas esminiu, galinčiu sąlygoti ginčijamo Įsakymo panaikinimą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė-Maculevičienė