Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl nuteistajam R. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam R. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

2.2. R. D. bausmę atlieka nuo 2004 m. rugpjūčio 5 d., nuo 2019 m. birželio 25 d. atvyko į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą. Atvykęs gebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu palaiko ryšį su mama, seserimi ir broliais, dažniausiai skambučių pagalba.

2.3. Didžioji dalis nuteistojo oficialios darbinės patirties fiksuojama tik struktūruotoje aplinkoje. Po nuteisimo išsiskyrė su tuometine sutuoktine, vėliau atlikdamas bausmę susituokė su kita laisvės atėmimo bausmę atliekančia moterimi, tačiau pastarai atlikus laisvės atėmimo bausmę jie išsiskyrė. 2023 m. lapkričio 14 d. susituokė dar kartą, su laisvės atėmimo bausmę atliekančia nuteistąja.

2.4. Nuteistasis teigia, kad nesusiduria su problemomis dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis. R. D. padarytos nusikalstamos veikos buvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis nurodo, kad bausmės atlikimo metu griežtai atsisakė alkoholio, suprato alkoholio daromą žalą tiek sau tiek aplinkiniams. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę metė rūkyti.

2.5. R. D. turima skola dėl išlaikymo yra kas mėnesį išskaičiuojama iš gaunamo atlyginimo. Nuteistasis pripažįsta, kad būdamas laisvėje neretai išgyvendavo finansinius sunkumus, nes nesugebėdavo planuoti ir per daug išlaidaudavo. Paskutinė nusikalstama veika kaip ir ankstesnės trys yra susiję su siekiu gauti finansinės naudos.

2.6. R. D. laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, dienotvarkės ir režimo reikalavimų bei dalyvauja resocializacijos priemonėse, nėra baustas drausmine tvarka, 20 kartų skatintas už gerą elgesį, stropų darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje (paskutinį kartą skatintas 2024 m. birželio 19 d.).

2.7. R. D. nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais nuteistaisiais įvairias lygiais, dalyvavo dvidešimtyje pozityvaus užimtumo priemonių, sistemingai dalyvauja fizinio aktyvumo būrelyje, bei pykčio ir emocijų valdymo užsiėmimuose. Bendravimo metu elgiasi mandagiai, kalba taktiškai. Nėra duomenų, kad jis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, asmuo sutinka su priežiūra, tačiau praeityje yra ne kartą pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas. Padarytą nusikaltimą tiek nusikalstamą elgesį vertina neigiamai, nesiekia pasiteisinti.

2.8. Nuteistasis dalyvavo psichologų konsultacijose. 2024 m. liepos 31 d. psichologas savo išvadoje pažymi, kad nuteistasis bendrauja mandagiai, nuteistojo reakcijos ir įveikos būdai frustruojančiose situacijose adekvatūs. Agresyvaus elgesio apraiškų nestebima. Apibendrinant teigiama, kad psichofiziologinė sveikata tolygi.

2.9. 2024 m. rugpjūčio 29 d. atliekant pakartotinį rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką nustatyta vidutinė rizika. 2024 m. rugpjūčio 28 d. nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei laisvėje.

3. Teismo posėdyje pataisos įstaigos atstovė, Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atstovė Gintarė Matulionytė palaikė teikimą jame nurodytais motyvais.

4. Nuteistasis ir jo gynėjas teikimą prašė tenkinti. Nurodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę R. D. iš esmės pakeitė savo elgesį, palaiko ryšius su šeimos nariais, dirba, eilę kartų buvo skatintas ir per visą laiką nėra baustas drausmine tvarka.

5. Prokurorė prašė teikimą atmesti, nes nuteistojo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Nustatyta kriminogeninių veiksnių gausa nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu rodo, kad nėra pagrindo manyti, kad atlikta bausmė pasiekė savo tikslų ir padarė poveikį nuteistojo asmenybei.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

6. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Taigi, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuota laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka formalius įstatymų leidėjo įtvirtintus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis – teisėjų kolegija atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti ir kt.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. D., atliekantis bausmę nuo 2004 m. rugpjūčio 5 d., yra atlikęs privalomą dvidešimties metų paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kai jam paskirta bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tačiau vien ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09).

8. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietoje aktyviai dalyvauja fizinio aktyvumo būrelio veikloje bei kitose pozityvaus užimtumo priemonėse, būdamas įkalinimo įstaigoje dirba, palaiko socialinius ryšius su mama, seserimi bei broliais, geba atsiriboti nuo netinkamos draugų įtakos. Taip pat nuteistasis struktūrizuotoje aplinkoje geba susilaikyti nuo piktnaudžiavimo narkotinėmis ar psichiką veikiančiomis medžiagomis. Resocializacijos skyriaus psichologo pažymoje nurodyta, kad R. D. bendrauja mandagiai, geba analizuoti kylančius sunkumus ir galimus jų sprendimo būdus, agresyvaus elgesio apraiškų nestebima. Nustatyta, kad bausmės atlikimo laikotarpiu už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą buvo skatintas 20 kartų. Taigi, akivaizdu, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keičiasi, stebima teigiama dinamika įvairiose srityse, tačiau itin intensyvūs jo elgesio pokyčiai pradėti stebėti 2020 metais. Nuteistasis pradėjo dėti maksimalias pastangas koreguoti savo elgesį keli metai prieš atsirandant galimybei kreiptis į teismą dėl bausmės švelninimo.

9. Svarstydama klausimą, ar nuteistojo asmenybės korekcija yra pakankama, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija pažymi, kad vis tik nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo kontekste, nuteistojo asmenybės pokyčiai nėra pakankami. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingos aplinkybės yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamikos įvertinimas, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam R. D. 2024 m. rugpjūčio 29 d., tai yra po dvidešimties metų, praleistų laisvės atėmimo vietoje, buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant „OASys“ metodiką, ir jam vis dar buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pirminio vertinimo metu 2020 m. gruodžio 15 d. R. D. taip pat buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kuri, kaip matyti iš bylos medžiagos, iki paskutinio vertinimo išliko vidutinė, su mažėjimo tendencijomis.

10. Reikšminga yra tai, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti 6 (šeši) statiniai, negalintys kisti, kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (5 teistumai); smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Taip pat išskiriama net 17 (septyniolika) dinaminių, galinčių mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeninių veiksnių: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi skolų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių; negeba tinkamai vertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

11. Nuteistojo įvykdytos smurtinės nusikalstamos veikos buvo susiję su finansinės naudos gavimu, todėl svarbu įvertinti ir jo turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar ji nebus nusikalstamą veiką skatinančiu veiksniu ateityje. Šiame kontekste pažymėtina, kad vis tik nuteistajam yra būdingas finansinis nestabilumas, o jo praeityje padarytos nusikalstamos veikos parodo jo polinkį neteisėtai praturtėti, kas gali suformuoti prielaidas pakartotinėms nusikalstamoms veikoms. Nors baudžiamojoje byloje, kurioje nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, civilinis ieškinys nebuvo priteistas, tačiau R. D. turi kreditorinių įsiskolinimų, susijusių su kitų civilinių prievolių nevykdymu. Iki šiol iš nuteistojo atlyginimo yra išskaičiuojama ir išlaikymo vaikams įsiskolinimo skola.

12. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad R. D. vis dar nesugeba nurodyti neigiamų savo savybių ir kritinis požiūris ne visada atsispindi nuteistojo elgesyje. Nuteistasis šiuo metu vis dar turi sunkumų apgalvojant savo veiksmų pasekmes, o gebėjimas objektyviai ir kritiškai vertinti savo asmenybę bei siekti asmeninių pozityvių pokyčių yra itin svarbus siekiant sukurti palankias resocializacijos sąlygas, todėl tai vis dar turėtų būti koreguojama.

13. Abejonių, kad nuteistojo R. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi pakankamai, teisėjų kolegijai kelia ir tai, kad atsverti R. D. nustatytiems kriminogeniniams veiksniams nenustatyti pakankami apsauginiai veiksniai. Nuteistajam yra nustatomas tik vienas apsauginis veiksnys – aukšta darbinė motyvacija, tačiau vertinant tai, kad nuteistajam yra nustatyta net 17 dinaminių kriminogeninių veiksnių, vieno apsauginio veiksnio buvimas analizuojamu atveju nelaikytinas pakankamu, kad būtų galima konstatuoti esminį R. D. asmenybės pokytį, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad būdamas struktūruotoje aplinkoje nuteistasis sugeba išvengti destruktyvių grupių, orientuojasi į savęs realizavimą nuoseklioje darbinėje ir pozityvioje laisvalaikio veikloje, vienareikšmiai neįrodo, kad išėjęs į laisvę gebėtų išvengti bendravimo su kriminalinį elgesį propaguojančiais asmenimis, juolab, kad nusikalstamų veikų darymo metu šie ryšiai buvo stiprūs. Pastaruoju metu būtent struktūruotoje aplinkoje R. D. demonstruoja teigiamus elgesio pokyčius, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo laikyti, kad šie pokyčiai yra stabilūs ir įtikinantys asmenybės korekcija, ir jų priežastingumas nėra išskirtinai susijęs su švelnesnės bausmės siekiu.

14. Teisėjų kolegija palankiai vertina teigiamus nuteistojo R. D. asmenybės pokyčius bausmės atlikimo metu, visgi, įvertinus juos viso bausmės atlikimo metu, nuo 2004 m. rugpjūčio 5 d., sistemiškai su įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, šioje nutartyje aptartų faktinių duomenų kontekste, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadai, kad nuteistasis R. D. jau yra pasiruošęs konkrečiu terminu apibrėžtoje perspektyvoje laisvėje laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų ir gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek EŽTT formuojama praktika, tiek ir baudžiamojo įstatymo nuostatos, suteikiančios asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinamos ir taikomos taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise net ir tokiems asmenims, kurių pakartotino nusikalstamo elgesio rizika laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pakito nepakankamai. Siekiant patvirtinti teigiamus ir ilgalaikius asmenybės pokyčius aptariama maža kriminogeninio elgesio rizika turi būti stabili, tad pastarųjų metų tikslinga R. D. elgesio ir asmenybės korekcija nelaikytina pakankamu ir įtikinančiu pagrindu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimu terminuota laisvės atėmimo bausme. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam R. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.