- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- I-7269-821/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01856-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Valstybės saugumo departamentui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės saugumo departamento
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovo atstovui A. B. išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo atsakovui Valstybės saugumo departamentui, ir atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės saugumo departamento,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2016-04-18 raštą „Dėl prašymo“ ir įpareigoti atsakovą pateikti visą apie pareiškėją turimą informaciją bei teismų nutartis leidžiančias tokią informaciją rinkti; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSD, 300 EUR neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodo, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) elektroniniu paštu kelis kart kreipėsi į VSD ir Teisingumo ministeriją prašydamas pateikti susipažinimui VSD turimą informaciją apie jį ir išaiškinti susipažinimo tvarką. Iš VSD elektroniniu paštu gauti atsakymai buvo neišsamūs. Siekdamas gauti išsamų ir konkretų atsakymą 2016-04-05 VSD registruotu paštu išsiuntė pretenziją ir vadovaudamasis Konstitucijos 25 straipsniu prašė susipažinimui pateikti apie jį turimą informaciją, taip pat teismų nutartis, kuriomis remiantis buvo atliekamas žvalgybos informacijos rinkimas. VSD 2016-04-18 raštu pareiškėjo prašymo netenkino ir nepateikė netgi cenzūruotų teismo nutarčių. Vadovaudamasis Konstitucijos 22 ir 25 straipsniais mano, kad VSD nepagrįstai atsisakė suteikti prašomą informaciją ir teismų nutartis.
Teigia, kad dėl VSD aplaidaus neveikimo buvo pažemintas jo orumas. VSD atsisakydamas pagal prašymą pateikti turimą informaciją, ignoruodamas prašymą pateikti teismų nutartis ar sprendimus, pagal kuriuos buvo atliekamas žvalgybos informacijos rinkimas sukuria nesaugumo, visuotinio sekimo ir teismų nekontroliuojamo persekiojimo atmosferą, skatina norą emigruoti iš šalies, dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 300 EUR.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėjas, 2016 m. kovo 15 d., balandžio 1 d. ir balandžio 5 d. kreipėsi į VSD su prašymais (toliau - Prašymai) pateikti VSD turimą informaciją apie pareiškėją ir motyvuotas teismo nutartis, kuriomis remiantis buvo atliekamas žvalgybos informacijos rinkimas apie pareiškėją, atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus. VSD, susipažinęs su pareiškėjo Prašymais, 2016 m. kovo 30 d. raštu Nr. 18-2363 ir 2016 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 18-2452 pateikė paaiškinimus, kad VSD, kaip žvalgybos institucija, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau – Žvalgybos įstatymas) nuostatomis ir žvalgybos informaciją teikia tik įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka ir tik jame paminėtiems subjektams. Fiziniams asmenims turimos žvalgybos informacijos VSD neteikia. 2016 m. balandžio 5 d. pareiškėjo kreipimąsi VSD vertino kaip pakartotinį ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 12 punktu, jo nenagrinėjo, apie tai pareiškėjas ir buvo informuotas 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 18-2866.
Pažymi, kad Žvalgybos informacijos teikimo subjektams nepaminėtiems Žvalgybos įstatymo 18 straipsnyje, Žvalgybos įstatymas nenumato. Atsižvelgdamas į tai mano, kad VSD neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tinkamai vykdė įstatymų, reglamentuojančių informacijos teikimą, nuostatas, nepadarė pareiškėjui jokios žalos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 48).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad žvalgybos informacijos rinkimo faktas įslaptinamas, todėl VSD negali nurodyti rinko informaciją ar ne. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių įstatymą teismo nutartys dėl sankcionavimo yra neviešos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).
Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo teisės gauti Valstybės saugumo departamento turimą informaciją ir teismų nutartis, kuriomis sankcionuotas žvalgybos informacijos rinkimas. Teisę gauti iš VSD informaciją pareiškėjas grindžia Konstitucijos 22 ir 25 straipsniais.
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 15 d. ir 2016 m. balandžio 1 d. elektroniniu paštu kreipėsi į VSD prašydamas pateikti apie pareiškėją turimą informaciją ir motyvuotas teismo nutartis, kuriomis remiantis buvo atliekamas žvalgybos informacijos rinkimas, atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus (b. l. 32, 34). Pareiškėjui į minėtus jo paklausimus buvo atsakyta 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. raštais, nurodant, kad prašoma žvalgybos informacija gal būti suteikta tik Žvalgybos įstatymo 18 straipsnyje nurodytiems subjektams, o fiziniams asmenims tokia informacija neteikiama (b. l. 33, 35). Pareiškėjas skunde nurodė, jog pateikti atsakymai jo netenkino, todėl 2016 m. balandžio 5 d. prašymą VSD išsiuntė registruotu paštu (b. l. 36-37), pakartotinai prašydamas pateikti apie jį turimą informaciją ir teismo nutartis, kuriomis remiantis buvo atliekamas žvalgybos informacijos rinkimas. VSD 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu (raštu) Nr. 18-2866 pareiškėjo 2016-04-05 prašymą vertino kaip tapatų (pakartotinį) ir vadovaudamasis Taisyklių 12 punktu jo nenagrinėjo (b. l. 37). Pareiškėjas su minėtu sprendimu nesutinka, reikalauja jį panaikinti ir įpareigoti VSD pateikti jo prašomą informaciją.
Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Žmogaus teisė įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją reglamentuojama Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje. Tačiau šios žmogaus nėra absoliučios ir įstatymo nustatyta tvarka gali būti ribojamos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad žmogaus teisės į informacijos gavimą ribojimas gali būti pateisinamas, siekiant apsaugoti kitas, šios konstitucinės normos taikymo prasme, prioritetines prieš teisę į informacijos gavimą vertybes. Laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymo, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1985/2012).
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – Įstatymas) yra aukščiau aptartos konstitucinės teisės į informacijos gavimą iš specialių subjektų - valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų - užtikrinimas. Pagal šio įstatymo 1 straipsnį, jis užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Tai reiškia, kad Įstatymo nuostatos yra vienodai privalomos tiek atitinkamos informacijos prašytojui, tiek jos valdytojui. Įstatymo 3 straipsnyje yra išvardinti atvejai, kai jis nėra taikomas, tarp jų - jis nėra taikomas informacijai, kuri yra įstatymais pripažįstama kaip neteiktina dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų panaudojimo apribojimo arba kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę, profesinę, banko paslaptį, kitais įstatymų nustatytais atvejais (1 straipsnio 3 dalies 6 punktas).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipdamasis į Valstybės saugumo departamentą prašė pateikti jam informaciją (duomenis) gautą vykdant žvalgybą, kurios rinkimą, naudojimą ir teikimą reglamentuojama specialus Žvalgybos įstatymas. Žvalgybos metu surinkta (gauta) informacija yra slapta ir tvarkoma taip, kad nebūtų neteisėtai ar nepagrįstai atskleisti žvalgybos informacijos šaltiniai, pažeistos su žvalgybos institucijomis bendradarbiaujančių asmenų teisės ar teisėti jų interesai (Žvalgybos įstatymo 5 straipsnis, 16 straipsnio 2 dalis). Žvalgybos institucijos žvalgybos informaciją naudoja tik joms pavestiems uždaviniams įgyvendinti ir tik tiems tikslams, kuriems ji buvo renkama (Žvalgybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Žvalgybos įstatyme taip pat nustatytas subjektų ratas, kuriems gali būti teikiama žvalgybos informacija, t. y. Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir kitoms valstybės institucijoms pagal Valstybės gynimo tarybos patvirtintus žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus; Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir kitoms valstybės institucijoms apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kurie nebuvo įtraukti į Valstybės gynimo tarybos patvirtintus poreikius ir prioritetus, tačiau gali turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai užtikrinti ir Lietuvos Respublikos užsienio politikai įgyvendinti; Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms kriminalinės žvalgybos tyrimui arba baudžiamajam procesui pradėti (Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Pagal atskirus prašymus žvalgybos institucijos turi teisę teikti žvalgybos informaciją: Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms ir kitoms valstybės institucijoms, jeigu prašoma informacija yra susijusi su jų tiesioginėmis funkcijomis ir gali būti reikšminga šių institucijų veiklai; tarptautinėms organizacijoms ir institucijoms, užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms, jeigu tokios informacijos pateikimo galimybė numatyta tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose; žvalgybos institucijų kontrolę vykdančioms institucijoms, jeigu joms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti ar sprendimams priimti nepakanka pateiktos kitos informacijos (Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Žvalgybos įstatymo 18 straipsnyje nustatytas baigtinis subjektus ratas, turintis teisę gauti žvalgybos metu surinktą informaciją. Pagal nustatytą specialų teisinį reguliavimą žvalgybos informacija fiziniams asmenims neteikiama. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2015-12-01 iki 2016-10-01) 7 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir 2 dalies 20 punktą, duomenys apie žvalgybos užduotis, žvalgybos institucijų veiklos organizavimą, eigą ir rezultatus, metodų, techninių ir kitų priemonių, medžiagų naudojimą sudaro valstybės paslaptį, o detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos organizavimą ir eigą, priemonių ir metodų naudojimą, užduotis, operacijas, jų finansavimą, rezultatus, materialinį ir techninį aprūpinimą, kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos metu gauta informacija, jeigu tokia informacija nepriskiriama valstybės paslaptims, taip pat kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų parengta analitinė-informacinė medžiaga, kurioje naudojama kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos metu gauta informacija, yra tarnybos paslaptis. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą pripažinta, kad pareiškėjo prašoma pateikti žvalgybos informacija, įskaitant ir teismų nutartis apie sankcionuojamus veiksmus, yra slapta informacija, o pareiškėjui tokios informacijos pateikimą riboja specialus įstatymas, todėl VSD neturi pareigos jos teikti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas siekdamas gauti jį dominančią informaciją į VSD kreipėsi ne vieną kartą (b. l. 32, 34, 36), formuluodamas iš esmės tokius pačius prašymus (reikalavimus). Pareiškėjui į jo 2016 m. kovo 15 d. ir 2016 m. balandžio 1 d. prašymus (paklausimus) buvo atsakyta 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. raštais (sprendimais), išsamiai paaiškinant kokiems subjektams žvalgybos informacija yra ir gali būti teikiama, nurodyta priimtų sprendimų apskundimo tvarka. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 5 d. prašymu vėl kreipėsi į VSD kreipėsi tuo pačiu klausimu, t. y. prašydamas (reikalaudamas) pateikti apie jį turimą informaciją ir teismo nutartis, kuriomis remiantis buvo atliekamas žvalgybos informacijos rinkimas, kurį VSD jau buvo išnagrinėjęs ir dėl to 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. priėmęs sprendimus. Kreipdamasis į VSD pakartotinai pareiškėjas jokių naujų aplinkybių, leidžiančių suabejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu nenurodė, todėl VSD pagrįstai 2016 m. balandžio 5 d. pareiškėjo prašymą vertino kaip pakartotinį ir vadovaudamasis Taisyklių 12 punktu 2016 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą jo nenagrinėti. Skundžiamas VSD sprendimas (raštas) atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, aiškus, suprantamas, nurodyta jo apskundimo tvarka. Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad VSD 2016 m. balandžio 18 d. sprendimas (raštas) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, kurį kildina iš neteisėtų VSD veiksmų atsisakant suteikti jo prašomą informaciją. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuris kildinamas iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, jog VSD pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjo prašomą informaciją, t. y. nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas), o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, todėl kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo M. K. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.