Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui G. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

I. Dėl negrąžintos paskolos (kredito dalies) priteisimo

4. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 28 d. ieškovė ir atsakovas sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 44172271 (toliau - Sutartis), kuria atsakovui suteikta 700 Eur paskola. Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti paskolą, palūkanas ir kitas nustatytas įmokas per 30 mėnesių laikotarpį, pagal nustatytą įmokų grafiką, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, negrąžino ieškovei į depozitinę sąskaitą dalies suteiktos paskolos, taip pat nesumokėjo ir priskaičiuotų palūkanų.

6. Ieškovė elektroniniu paštu 2024 m. rugpjūčio 29 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą ir paragino sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau per nustatytą įsiskolinimui apmokėti terminą atsakovas įsiskolinimo nepadengė ir ieškovė nutraukė sutartį nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. Byloje duomenų, kad skola būtų sumokėta, nėra (CPK 178 straipsnis).

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis).

8. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai). Ieškovė nurodo, kad atsakovas negrąžino 636,27 Eur paskolos. Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, ieškovės reikalavimų neginčijo, nepateikė įrodymų, kad sutartinę prievolę ieškovei yra įvykdęs, todėl ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai.

II. Dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo

10. Vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 6 dalimi, ne mažiau kaip 75 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Toks reglamentavimas tam tikrą tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį (ne mažiau kaip 75 proc.) tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant paskolos sutartį grąžinama įmokų suma, kartu imperatyviai nustatydamas su įmokų grąžinimu nesusijusios atlygio dalies maksimalią ribą (iki 25 proc.), kurią draudžiama viršyti. Įstatyme taip pat įtvirtinta išimtis, kada toks ribojimas netaikomas – kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos (VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis). Tarpusavio skolinimo platformos operatorius, norėdamas pasinaudoti nurodyta išimtimi, turėtų vartojimo kredito dalį (ne mažesnę kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos) finansuoti savo lėšomis. Kitaip tariant, tarpusavio skolinimo platformos operatorius tokiu atveju veiktų ne tik kaip tam tikras tarpininkas tarp kreditoriaus ir skolininko, bet ir pats įgytų kreditoriaus statusą, kuris lemtų ir galimybes taikyti kitokią atlygio skaičiavimo tvarką. Be to, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygis privalo būti įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir negali viršyti VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų (t. y. visos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negali būti didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje pateikė duomenis apie tai, kad iš visos bendros paskolos, ji atsakovui paskolino 31,49 Eur, o tai sudaro tik kiek daugiau nei 4 procentus suteiktos bendros vartojimo kredito sumos, taigi šiuo ieškovė nepateikė įrodymų, kad suteikiant kreditą atsakovui, ji sufinansavo daugiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos, todėl šiuo atveju VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintos išimties taikymas nėra galimas, o taikytinos tik VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatos reglamentuojančios ieškovės galimą atlygį.

12. Kaip jau minėta įstatymas imperatyviai draudžia tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nustatyti tokią savo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pagal kurią didesnė nei 25 procentų atlygio dalis nebūtų siejama su kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinta kredito dalimi. Nagrinėjamu atveju ieškovės, kaip tarpusavio skolinimosi platformos organizatorės, atlygis yra suskaidytas į dvi dalis: į 111,46 Eur sutarties administravimo mokestį ir 69,65 Eur sutarties sudarymo mokestį. Taigi bendras ieškovės atlygis pagal vartojimo kredito sutartį iš viso sudarė 181,11 Eur, o iš šios sumos sutarties sudarymo mokestis sudaro 38,46 procentus. Taigi, ieškovės atlygio dalis, sietina su sutarties sudarymo momentu, viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjo vykdant sutartį grąžinta kredito suma, ribą, kas lemia tokio mokesčio neteisėtumą.

13. Nors, kaip matyti iš įmokų grafiko, paskolos sudarymo mokesčio grąžinimas yra išskaidytas visam paskolos terminui, tačiau pati ieškovė aiškiai nurodė sutarties sudarymo mokestį įsiskaičiusi būtent sutarties sudarymo metu. Kaip minėta, VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis draudžia sutarties sudarymo metu išskaityti didesnę nei 25 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį tiek iš paskolos gavėjo, tiek ir iš skolintojams priklausančių sumų (platformos).

14. Nors ieškovė akcentuoja, kad atsakovas sutarties sudarymo mokestį turi mokėti periodinėmis įmokomis viso sutarties galiojimo laikotarpiu, ji aiškiai nurodo, jog pats mokestis nėra susijęs su besitęsiančiu sutarties administravimu, kad tai tik atidėtas jau sutarties sudarymo metu atsiradusių išlaidų kompensavimas. Kitaip tariant, ieškovė pati sukūrė veiklos modelį, pagal kurį atsakovui skaičiuojamas neteisėtas sutarties sudarymo mokestis, kurį ieškovė sutarties sudarymo metu įsiskaitė iš skolintojų platformoje laikomų lėšų, suteikdama galimybę atsakovui šį mokestį padengti atidėtais mokėjimas. Vien aplinkybė, kad ieškovė šią sumą iš esmės išieško ne sau, o skolintojams, pati savaime nepaneigia aptariamo reikalavimo pagrįstumo, kadangi ieškovė skolintojų interesais veikia kaip platformos operatorė. Priešinga išvada užkirstų ieškovei galimybes reikšti ir kitus reikalavimus dėl sumų (pvz., paskolos ar mokestinių palūkanų), kurios išieškomos ne pačiai ieškovei, priteisimo, dėl kurių pagrįstumo teismui abejonių nekilo. Kita vertus, konstatavus, kad sutarties sudarymo mokesčio nustatymas prieštarauja įstatymui, darytina išvada, jog ieškovė pati turi grąžinti neteisėtai įsiskaitytą sumą, o jos reikalauti iš atsakovo neturi teisės.

15. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) bei atmesti ieškinio reikalavimą dėl šio mokesčio priteisimo. Be to, ieškovė iš atsakovo gautomis įmokomis yra padengusi šio neteisėto mokesčio dalį – 9,28 Eur (69,65 Eur – 60,37 Eur), kuri turi būti grąžinta atsakovui, ja atitinkamai mažinant kitas priteistas sumas.

III. Dėl administravimo mokesčio priteisimo

16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 87,84 Eur negrąžinto administravimo mokesčio. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nurodyta, jog administravimo mokestis – tai specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis išskaidytas visam Paskolos terminui, kurį Paskolos gavėjas moka Organizatoriui už Paskolos administravimą pagal Paskolos sutartį iki Paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką. 8.11 punkte numatyta, jog nutraukus Paskolos sutartį prieš terminą Paskolos gavėjas privalo grąžinti visą Paskolos sumą, Sutarties sudarymo mokestį, Administravimo mokestį už visą paskolos laikotarpį, iki Paskolos sutarties nutraukimo dienos priskaičiuotas Palūkanas kaip mokestį už naudojimąsi pinigais, Vėlavimo palūkanas, netesybas. Palūkanos, paskaičiuotos po Paskolos sutarties nutraukimo dienos laikomos Bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias Bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti Paskolos sutartį vykdant tinkamai. Paskolos gavėjas įsipareigoja šiuos Bendrovės nuostolius padengti. Nagrinėjamu atveju paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą įtrauktas administravimo mokestis, kuris kiekvieną mėnesį sudarė 0,93 proc. nuo paskolos likučio.

17. Jau aptartoje VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, pagal kurią tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygis sietinas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintomis įmokomis. Nors dalį atlygio, neviršijančią 25 proc., ieškovė pagal įstatymą galėjo skaičiuoti kitokia tvarka, teisėto susitarimo dėl tokio atlygio ieškovė į sutartį neįtraukė, už sutarties sudarymą nusimatydama neteisėto dydžio atlygį. Kitą atlygio dalį, įvardintą kaip sutarties administravimo mokestį, ieškovė skaičiavo už viso sutarties galiojimo laikotarpiu teikiamas paslaugas, t. y. iš esmės laikydamasi VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų. Toks ieškovės sukurtas veiklos modelis reiškia, kad ji gali reikalauti iš atsakovo tik sutarties administravimo mokesčio dalies, proporcingos atsakovo vykdant sutartį sumokėtoms įmokoms. Gautais iš atsakovo mokėjimais ieškovė įskaitė 63,73 Eur (700 Eur – 636,27 Eur) arba 9,10 proc. (63,73 Eur ÷ 700 Eur × 100 proc.) paskolos sumos, todėl įgijo teisę į 38,95 Eur (111,46 Eur × 9,10 proc.) sutarties administravimo mokesčio. Kadangi gautomis įmokomis ieškovė įsiskaitė 23,62 Eur (111,46 Eur – 87,84 Eur) dėl likusio šio mokesčio, ieškovė pagrįstai gali reikalauti iš atsakovo priteisti ne daugiau kaip 15,33 Eur (38,95 Eur – 23,62 Eur) sutartis administravimo mokesčio, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiant 15,33 Eur administravimo mokesčio dalį, o likusioje dalyje reikalavimas atmestinas.

IV. Dėl palūkanų iki sutarties nutraukimo priteisimo

V. Dėl delspinigių priteisimo

19. Sumažinus ieškovei iš atsakovo priteisiamas sumas, iš naujo vertintinas ir ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius, kuriuos, kaip matyti iš su ieškiniu pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės (žr. Delspinigių apskaičiavimo pažyma.pdf), ieškovė skaičiavo ir už vėluojamą sumokėti neteisėto sutarties sudarymo mokesčio dalį bei visą administravimo mokestį, nors kaip pasisakyta sprendimo punkte dėl administravimo mokesčio, ieškovei priteista tik dalis administravimo mokesčio.

20. Dėl nurodytos priežasties už 120 d. laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 15 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami už 24,30 Eur (35,90 Eur – 9,28 Eur permoka – 2,32 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 1,46 Eur (24,30 Eur x 0,05 proc. x 120 d.). Už 89 d. laikotarpį nuo 2024 m. birželio 15 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami už 34,63 Eur (36,95 Eur – 2,32 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 1,54 Eur (34,63 Eur x 0,05 proc. x 89 d.). Už 59 d. laikotarpį nuo 2024 m. liepos 15 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami už 33,73 Eur (36,95 Eur – 2,32 Eur sutarties sudarymo mokesčio – (5,60 Eur administravimo mokestis – 4,70 Eur priteisto administravimo mokesčio dalis) sumą ir negalėjo viršyti 1 Eur (33,73 Eur x 0,05 proc. x 59 d.). Už 28 d. laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 15 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami už 29,20 Eur (36,95 Eur – 2,32 Eur sutarties sudarymo mokesčio – 5,43 Eur administravimo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 0,41 Eur (29,20 Eur x 0,05 proc. x 28 d.). Dėl nurodytų priežasčių ieškovei iš atsakovo priteista delspinigių suma mažinama nuo 5,41 Eur iki 4,41 Eur (1,46 Eur + 1,54 Eur + 1 Eur + 0,41 Eur) sumos.

VI. Dėl nuostolių atlyginimo (negautų pajamų) priteisimo

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeisdamas ankstesnę praktiką dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo, išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamo jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas). Vadovaudamasi minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

23. Nagrinėjamoje byloje vartojimo kredito sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Faktinių duomenų, kurie sudarytų prielaidas laikyti, kad ieškovė taip pat yra atsakinga dėl netinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo byloje nėra. Taigi atsakovui tenka pareiga (sutartinė atsakomybė) atlyginti ieškovei šiuos patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Įprastomis sąlygomis ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis atsakovui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį gauti pajamas, kurias visų pirma turėjo sudaryti atsakovui už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanos, atliekančios užmokesčio už suteiktą kreditą funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Sutartį nutraukus prieš terminą pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas pasibaigė, todėl ieškovė prarado teisę reikalauti mokėjimo palūkanų kaip sutarties vykdymo natūra. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį taip pat prarado galimybę gauti ne tik pagal sutartį planuotas gauti pajamas, bet ir bet kokią kitą galimybę gauti pajamų iš atsakovui suteiktos kredito sumos, nes atsakovas jam suteikto kredito negrąžino. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad negautų pajamų faktas byloje įrodytas.

24. Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir aptarta teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 6,70 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. iki 2024 m. spalio 1 d., yra pagrįstas ir tenkintinas.

25. Šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos 22 procentų mokėjimo (pelno) palūkanų normos, palūkanų mokėjimą išdėstant kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 22 procentų metinių mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios susidarė laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. spalio 3 d.) iki sutarties termino pabaigos (2026 m. birželio 15 d.), jų dydį skaičiuojant nuo tą mėnesį esančio mažėjančio kredito likučio sumos (pagal šalių sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką), ir kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2026 m. birželio 15 d.), negali viršyti bendros 114,07 Eur sumos, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkintinas.

VII. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26. Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 285 straipsnis).

27. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį ir patyrė 363 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 1191 Eur bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 85 procentai (820,63 Eur/968,20 Eur x 100 proc.) ieškinio reikalavimų, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovo ieškovei priteistina 327,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (385 Eur x 85 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

28. Iš atsakovo valstybei nepriteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jos neviršija minimalios (8 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2) (CPK 80 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis (ab initio) nuo sudarymo momento 2023 m. gruodžio 28 d. Paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 44172271 sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 636,27 Eur (šešis šimtus eurų trisdešimt šešis eurus, 27 ct) negrąžintą kreditą, 48,26 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus, 26 ct) palūkanas, 15,33 Eur (penkiolika eurų, 33 ct) administravimo mokestį, 6,70 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. iki 2024 m. spalio 1 d., 22 proc. nuostolių atlyginimą, skaičiuojamą nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. spalio 3 d.) iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2026 m. birželio 15 d.), nuo pagal paskolos sutartį Nr. 44172271 tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio pagal sutarties mokėjimo grafiką nuo: 2024 m. spalis 15 d. – 546,19 Eur (palūkanas skaičiuojant už 12 dienų); 2024 m. lapkričio 15 d. – 526,65 Eur; 2024 m. gruodžio 15 d. – 506,57 Eur; 2025 m. sausio 15 d. – 485,94 Eur; 2025 m. vasario 15 d. – 464,74 Eur; 2025 m. kovo 15 d. – 442,95 Eur; 2025 m. balandžio 15 d. – 420,56 Eur; 2025 m. gegužės 15 d. – 397,55 Eur; 2025 m. birželio 15 d. – 373,91 Eur; 2025 m. liepos 15 d. – 349,61 Eur; 2025 m. rugpjūčio 15 d. – 324,64 Eur; 2025 m. rugsėjo 15 d. – 298,98 Eur; 2025 m. spalio 15 d. – 272,61 Eur; 2025 m. lapkričio 15 d. – 245,51 Eur; 2025 m. gruodžio 15 d. – 217,67 Eur; 2026 m. sausio 15 d. – 189,06 Eur; 2026 m. vasario 15 d. – 159,66 Eur; 2026 m. kovo 15 d. – 129,44 Eur; 2026 m. balandžio 15 d. – 98,39 Eur; 2026 m. gegužės 15 d. – 66,48 Eur; 2026 m. birželio 15 d. – 33,69 Eur, neviršijant bendros 114,07 Eur negautų nuostolių sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. spalio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 327,25 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus, 25 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.