Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-347-113-2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-03
Bylos Nr.
1A-347-113-2011
Teisminio proceso Nr.
1-06-3-00024-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Savinijus Katauskas, Remigijus Preikšaitis
Kaltinamasis
G. K.
Nukentėjusysis
J. S.
Advokatai
Aleksandra Voskoboinikova
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-347-113/2011

Teisėja Edita Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00024-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.8.1.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Savinijaus Katausko, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant išteisintajai G. K.,gynėjai advokatei Aleksandrai Voskoboinikovai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-03 nuosprendžio, kuriuo G. K. buvo išteisinta pagal BK 154 str. 1 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

G. K. buvo kaltinama pagal BK 154 str. 1 d. tuo, kad ji 2010-03-23 prašyme Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui nurodė, jog civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo atstovaujant ieškovę S. S., kurią atstovavo ir J. S., tarp jos ir J. S. kilo interesų konfliktas, nes J. S. visais būdais vilkina bylą, akivaizdžiai meluoja, taip apie J. S. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kenkiančią jo reputacijai bei sudarančią negatyvų jo įvaizdį.

Nukentėjusysis J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti išteisinamąjį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-03 nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. J. S. nurodo, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, aiškiai demonstravo savo turimą poziciją, palankumą kaltinamajai, neatskleidė bylos esmės, tendencingai vadovavosi subjektyviais ir melagingais kaltinamosios samprotavimais, o ne pateiktu rašytiniu įrodymu, ir priėmė nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį. Pasak apelianto, bylos nagrinėjimo metu G. K. paskleidė naujas neatitinkančias tikrovės aplinkybes, kad su juo derino klausimus ekspertizei, taip pat nurodė melagingas aplinkybes dėl S. S. medicininės kortelės. Kaltinamoji teismui pateikė tendencingus prasimanymus, kad jis neva tikėjosi kažkokių ekspertizės rezultatų. Jis vykdė savo, kaip atstovo, pareigas, todėl jokių interesų konfliktų tarp jo ir G. K. nebuvo ir negalėjo būti, jis nereiškė advokatei jokių priekaištų, interesų konfliktas buvo tarp G. K. ir jos atstovaujamosios S. S. Taip teigdama, G. K. sąmoningai klaidino teismą, o teismas, apelianto nuomone, pats išsigalvojo faktams ir logikai prieštaraujančias bylos aplinkybes, specialiai nesiekė nustatyti faktinių bylos aplinkybių, atsisakė išreikalauti civilinę bylą, prie bylos pridėti garso įrašą iš civilinės bylos, todėl būtina iš naujo tirti bylos aplinkybes. Teismas pats peržengė pareikšto kaltinimo ribas, taip pat nepasisakė dėl pateiktų prašymų ir jų nesprendė.

Teismo posėdžio metu išteisintoji ir jos gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai išteisino G. K. pagal BK 154 str. 1 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. J. S. apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, aiškiai demonstravo savo turimą poziciją, palankumą kaltinamajai, neatskleidė bylos esmės, tendencingai vadovavosi subjektyviais ir melagingais kaltinamosios samprotavimais, o ne pateiktu rašytiniu įrodymu, ir priėmė nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį, yra visiškai nepagrįsti. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių suabejoti teismo nešališkumu. Teismas G. K. parodymus vertino kartu su kitais surinktais ir ištirtais įrodymais, jų visumos kontekste. J. S. pats netinkamai, tendencingai interpretuoja išteisintosios parodymus, teigdamas, jog ji sąmoningai klaidina teismą, bylos nagrinėjimo metu paskleidė naujas neatitinkančias tikrovės aplinkybes. G. K. tiesiog apklausta kaip kaltinamoji davė parodymus, išdėstė savo poziciją. Šiuo atveju jos parodymų analizė neturėtų jokios įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, nesuteiktų jokio pagrindo jį naikinti. Apelianto teiginiai, jog teismas peržengė pareikšto kaltinimo ribas, taip pat nepasisakė dėl pateiktų prašymų ir jų nesprendė, neatitinka tikrovės. Bylą teismas nagrinėjo, neišeidamas iš pareikšto kaltinimo ribų, sprendė nagrinėjimo teisme metu pareikštus prašymus, kaip tai numato baudžiamojo proceso įstatymas, savo priimtus sprendimus dėl pareikštų prašymų motyvavo. Atkreiptinas J. S. dėmesys, jog teismas neprivalo patenkinti visų teisminio nagrinėjimo metu pareikštų prašymų, teismo prerogatyva yra spręsti pareikštų prašymų pagrįstumą. J. S. pareikštas prašymas išreikalauti civilinę bylą, prie bylos pridėti garso įrašą iš civilinės bylos buvo nepagrįstas, tai nebūtų padėję priimti sprendimą šioje byloje, todėl teismas jo ir netenkino. Apskritai pažymėtina, jog vien tai, kad skundžiamas nuosprendis netenkina apelianto, nereiškia, kad jį priėmęs teismas buvo šališkas. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas kaip tik atskleidė BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo esmę, šio nusikaltimo sudėties požymius, ištyrė ir nuosprendyje išsamiai aptarė byloje surinktus duomenis, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų, juos įvertino ir padarė teisingą bei motyvuotą išvadą, kad G. K. veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių. Tam, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jo veikoje turi būti nustatyti visi būtinieji nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktu situacijos vertinimu, tuo pagrindu padaryta išvada dėl būtinųjų minėto nusikaltimo sudėties požymių nebuvimo G. K. veikoje ir šios išvados motyvacija, todėl iš naujo to paties nebeaptaria.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu darytina neabejotina išvada, jog išteisintoji G. K. neatliko veiksmų, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 367 str. 3 d.,

nutaria:

nukentėjusiojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Savinijus KatauskasRemigijus Preikšaitis