- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- e2-2924-986/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02656-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- M. G.
- Kategorijos
- 2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
- 2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui M. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. G. 108,90 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje numatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu. Per nustatytą 14 dienų terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir byloje pateiktų duomenų matyti, jog 2016 m. gruodžio 7 d., (duomenys neskelbtini), atsakovas M. G. vairavo transporto priemonę OPEL ASTRA-G-CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį CHRYSLER GRAND VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino (el. b. l. 7, 8, 11, 12, 13, 27). 2017 m. gegužės 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu už šį nusižengimą kaltu buvo pripažintas M. G., kuris neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, apie eismo įvykį nepranešė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (el. b. l. 23–25). Ieškovė ir A. M. buvo sudarę įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonės OPEL ASTRA-G-CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė (el. b. l. 9–10). Ieškovė AUDATEX sistema apskaičiavo ir išmokėjo 108,90 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui padarytai žalai atlyginti (el. b. l. 14–15, 19). Ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl žalos atlyginimo (el. b. l. 18), tačiau ieškovės reikalavimai nebuvo patenkinti. Atsakovas ieškovės reikalavimų ar jų dydžio neginčijo, prieštaravimų nepareiškė.
Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas priimti prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės arba pasišalino iš eismo įvykio vietos. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 59.3, 59.4 punktuose. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 7 d. eismo įvykis kilo dėl atsakovo, kuris vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, apie eismo įvykį nepranešė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, kaltės, o ieškovė išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 108,90 Eur dydžio draudimo išmoką, atlygindama atsakovo padarytą žalą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų išmokėtą draudimo išmoką. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei reikalaujamą sumą ar jos dalį, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 108,90 Eur jos išmokėtos draudimo išmokos yra pagrįstas ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, Taisyklių 59.3, 59.4, 60.1 punktai).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas.
Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 108,90 Eur (vieno šimto aštuonių eurų 90 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146.
Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.