Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-11-17 · Civilinė byla Nr. 2YT-10566-841/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-17
Bylos Nr.
2YT-10566-841/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07878-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Mataitienė
Pareiškėjas
G. B., A. B., J. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-10566-841/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07878-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjų G. B., A. B. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

teismui pateiktame pareiškime pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos V. B. mirties (duomenys neskelbtini), taip pat po tėvo J. B. mirties (duomenys neskelbtini) G. B. priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad dėl pareiškimo neprieštarauja (30-31 b.l.).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Valstybės teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad dėl pareiškimo neprieštarauja (35-37 b.l.).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad dėl pareiškimo neprieštarauja (41-42 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo, teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai G. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini). ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini) yra V. B., gim. (duomenys neskelbtini). ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini). vaikai (3-7 b.l.). V. B. mirė (duomenys neskelbtini)., o J. B. mirė (duomenys neskelbtini). (15, 16 b.l.). (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba 1991 m. lapkričio 7 d. I šaukimo 8 sesijos sprendimu V. B. suteikė 3 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., už kurią V. B. 1996 m. lapkričio 12 d. į žemės reformos fondo sąskaitą įmokėjo 155,25 Lt vertės investicinių čekių (8 b.l.). V. B. iki pat mirties gyveno ir gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. (13 b.l.). J. B. gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu(duomenys neskelbtini) Šiaulių r. (14 b.l.), nes nuo 1976 m. gyveno atskirai nuo sutuoktinės, tačiau jie oficialiai santuokos nutraukę nebuvo. Pateiktuose žemės sklypo planuose užfiksuotos sklypų ribos (9-11 b.l.). Notarės liudijimai patvirtina aplinkybę, kad mirusių V. B. ir J. B. paveldėjimo bylos neužvestos, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti (17,18 b.l.). G. B. gyvenamą vietą adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. yra deklaravęs nuo 2009 m. spalio 12 d. (19 b.l.).

Kaip nurodė pareiškėjai, nors jie į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau G. B. palikimą priėmė tuojau po tėvų mirties, pradėdamas faktiškai valdyti palikėjų turtą, jį tvarkė, mokėjo mokesčius, tačiau paveldėjimo įteisinti negali, nes yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, kitokiu būdu, nei juridinio fakto nustatymas, negali gauti tai patvirtinančių dokumentų.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga - 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. G. B. yra mirusių V. B. ir J. B. pirmos eilės įpėdinis. Nors jis dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau turtą valdė, juo naudojosi ir prižiūrėjo, t.y. mirusių tėvų palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą- 3 mėnesius nuo palikėjos mirties. Toks palikimo priėmimas atitiko įstatymo reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas G. B. priėmė savo mirusių tėvų V. B. ir J. B. palikimą iš karto po jų mirties, faktiškai pradėdamas jų turtą valdyti, pareiškėjų prašymas tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., ir tėvo J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Mataitienė