Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2015 m. sausio 10 d., apie 22.09 val. Vilniuje, Vaduvos g. 30D, vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodamas atbulas, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „Toyota Avensis“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Šiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 127 punktų reikalavimus ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje pripažino ir paaiškino, jog išties užkabino mašiną, bet nesudaužė. Buvo taip, kad išleido žmones, ten toks kalnas buvo, slidu buvo, reikėjo apsisukti, važiavo į dešinę, atsirėmė į bordiūrą, bandė atgal pavažiuoti, įvažiavo į sniegą ir „užbuksavo“, niekaip neišėjo išvažiuoti. Tuomet atėjo žmogus, padėjo jam pastumti mašiną ir pagaliau ištraukė. Paskui jam pasirodė, kad mirksi mašina, todėl sustojo, išėjo pažiūrėti, ar užkabino. Apžiūrėjo, jo mašinai nieko nebuvo, nuėjo apžiūrėti ir kitos mašinos, jai taip pat nieko nebuvo. Lauke buvo tamsu. Jis dėl visa ko ant lapelio parašė telefono numerį, užkišo už valytuvo ir išvažiavo, nesuprato, kad įvyko įvykis. Jo telefonas baigiasi 19, o mamos – 18, dažnai jai skambina, todėl įvykio metu sumaišė telefono numerius ir užrašė ne tą paskutinį skaičių. Vėliau jam paskambino žmogus, pats jį suradęs, pasakė, kad reikia dokumentų į draudimą, parodė jam, kad užkabinta mašina, tada jis ir pamatė. Tamsoje nieko nesimatė, o ant jo mašinos ir šviesoje nesimato jokių žymių. Prašo griežtai nebausti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kad padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. A. K. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio A. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos jos padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2). Apklausiamas teisme A. K. parodė, kad išties užkabino mašiną, bet nesudaužė. Jis išleido žmones, ten toks kalnas buvo, slidu buvo, reikėjo apsisukti, važiavo į dešinę, atsirėmė į bordiūrą, bandė atgal pavažiuoti, įvažiavo į sniegą ir „užbuksavo“, niekaip neišėjo išvažiuoti. Tuomet atėjo žmogus, padėjo jam pastumti mašiną ir pagaliau ištraukė. Paskui jam pasirodė, kad mirksi kita mašina, todėl sustojo, išėjo pažiūrėti, ar užkabino. Apžiūrėjo, jo mašinai nieko nebuvo, nuėjo apžiūrėti ir kitos mašinos, jai taip pat nieko nebuvo. Lauke buvo tamsu. Jis dėl visa ko ant lapelio parašė telefono numerį, užkišo už valytuvo ir išvažiavo, nesuprato, kad įvyko įvykis. Jo telefonas baigiasi 19, o mamos – 18, dažnai jai skambina, todėl įvykio metu sumaišė telefono numerius ir užrašė ne tą paskutinį skaičių. Vėliau jam paskambino žmogus, pats jį suradęs, pasakė, kad reikia dokumentų į draudimą, parodė jam, kad užkabinta mašina, tada jis ir pamatė. Tamsoje nieko nesimatė, o ant jo mašinos ir šviesoje nesimato jokių žymių. Iš esmės analogiškas aplinkybes A. K. išdėstė ir 2015 m. sausio 26 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog įvykio dieną vairavo taksi automobilį „Audi A6 Avant“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), apie 22-23 val. išlaipino keleivius Vaduvos gatvėje. Važiavo atbuline eiga nuo kalno. Buvo labai blogas oras, slidu, mašina buksavo. Šalia buvo žmogus, kuris norėdamas padėti ėmė stumdyti mašiną. Pasisekė išvažiuoti, tačiau pamatė, kad vien mašina, kuri stovėjo iš šono už jo vieną kartą mirktelėjo. Jis išlipo apžiūrėti savo mašinos ir kitos, tačiau jokių apgadinimų nepamatė. Ant lapuko užrašė lapelį su savo telefonu, tačiau paaiškėjo, jog rašydamas suklydo ir vietoje devyneto parašė aštuonis. 2015 m. sausio 13 d. su automobilio savininku jis užpildė eismo įvykio deklaraciją. Policijai nepranešė, kadangi galvojo, jog kitas automobilis nebuvo apgadintas (b. l. 13). Apgadintos transporto priemonės savininkas J. Š. 2015 m. rašytiniame paaiškinime teigė, jog 2014 m. sausio 10 d., vakare, pastatė mašiną aikštelėje prie namo Vilniuje, Vaduvos g. 30. Ryte, apie 10 val. pastebėjo, jog mašina apgadinta ir paskambino policijai. Prie namų yra stebėjimo kameros. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog vakare į jo automobilį galėjo įvažuoti „Audi A6 Avant“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš mašinos išlipa vairuotojas, apžiūri mašiną, už valytuvų palieka kažkokį lapuką, kurį jis ryte rado. Lapuke buvo telefono numeris, tačiau vairuotojas jį rašydamas suklydo (b. l. 9). 2015 m. sausio 14 d. rašytiniame paaiškinime J. Š. patikslino, jog buvo susitikęs su taksi automobilio vairuotoju ir užpildė eismo įvykio deklaraciją bei pateikė minėtą dokumentą (b. l. 10-11). Į bylą pateiktas minėtas raštelis, paliktas už nukentėjusiosios automobilio valytuvo (b. l. 19). Šiuos įrodymus detalizuoja kita bylos medžiaga: 2015 m. sausio 11 d. policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l . 5), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 8), policijos įvykio registro išrašas (b. l. 6), eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), VĮ „Regitra“ informacija, iš kurios matyti, jog taksi automobilis „Audi A6 Avant“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso UAB „Ekipažas“ (b. l. 12), techninės apžiūros aktas ir nuotraukos, kur užfiksuoti abiejų transporto priemonių apgadinimai (b. l. 16-18), vaizdo medžiaga iš įvykio vietos (b. l. 15). Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, kad A. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 9 ir 127 punktų reikalavimus, kliudė kitą automobilį ir jį apgadino. Tokia A. K. veika atitinka 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Pažymėtina, kad byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog eismo įvykio dalyviai vėliau vis tik užpildė eismo įvykio deklaraciją nepašalina A. K. administracinė atsakomybės. Kelių eismo taisyklės, įtvirtindamos eismo įvykio deklaracijos institutą ir sudarydamos galimybę išvengti administracinės atsakomybės už kaltą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, imperatyviai nustato ir deklaracijos surašymo teisėtumo sąlygas: 1) eismo įvykio metu neturi būti žuvusio ar sužeisto žmogaus; 2) su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių; 3) minėti dalyviai sutaria nekviesti policijos į įvykio vietą; 4) su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes; 5) visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo pasirašyti minėtą deklaraciją (KET 220 punktas). Taigi, eismo įvykio deklaracijos teisiniame reguliavime pabrėžta ne tik tai, kad deklaracija turi būti užpildoma (surašoma) eismo įvykio vietoje ir visų su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių, bet ir tai, kad tai turi būti padaryta nedelsiant, nėra nustatyta galimybės šios deklaracijos surašymą atidėti vėlesniam laikui, po su eismo įvykiu susijusių asmenų, tarp jų ir nukentėjusiųjų, paieškos, tarimosi su jais ir ne eismo įvykio vietoje ar pan. Elgiantis priešingai, tokios deklaracijos užpildymas ir pati deklaracija laikytina nesukeliančia pagrindinės, jos tikslą atitinkančios teisinės paskirties – sudaryti prielaidas išvengti administracinės teisenos dėl sukelto eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje 2AT-7-47-2014). Reikalavimas deklaraciją užpildyti tuojau pat po eismo įvykio ir įvykio vietoje tiesiogiai kyla iš Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio, nustatančio eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatų. Atsižvelgus į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą bei į tai, jog nagrinėjamu atveju eismo įvykio deklaracija tarp eismo dalyvių buvo užpildyta ne eismo įvykio vietoje ir ne tuojau pat po įvykio, o praėjus kelioms dienoms, t.y. 2015 m. sausio 13 d., A. K. pagrįstai trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal 127 straipsnio 2 dalį.

A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir dėl to, kad jis 2015 m. sausio 10 d., apie 22.09 val. Vilniuje, Vaduvos g. 30D, vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodamas atbulas, nesilaikęs saugaus atstumo ir atsitrenkęs į gale stovėjusį automobilį „Toyota Avensis“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadinęs, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi vietos pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). A. K. nuosekliai paaiškino, jog įvykio metu pamatė, jog gale mirksi kitas automobilis, tačiau išlipęs iš vairuojamojo automobilio „Audi A6 Avant“ apžiūrėti tiek savo, tiek kitos transporto priemonės „Toyota Avensis“ jokių apgadinimų nepamatė, dėl visa ko, nusprendė palikti lapelį su savo telefono numeriu, tačiau to, jog įvyko automobilių kontaktas, nesuvokė. Įvykio metu buvo tamsu. Tai, jog kita transporto priemonė buvo išties apgadinta, suprato tik vėliau, kuomet su juo susisiekė nukentėjusio automobilio savininkas ir parodė apgadinimus. Aplinkybę, jog A. K. išties buvo išlipęs apžiūrėti abiejų transporto priemonių ir už „Toyota Avensis“ valytuvų užkišo lapelį, patvirtina byloje esanti vaizdo medžiaga, be to apgadinto automobilio savininkas neneigė radęs minėtą lapelį, šis yra pateiktas ir į bylą. Iš byloje esančio techninės apžiūros akto bei nuotraukų, kuriose užfiksuoti abiejų transporto priemonių apgadinimai matyti, jog pastarieji nėra ženklūs, o įvertinus įvykio laiką (apie 22 val.), tikėtina, jog A. K. šių apgadinimų galėjo nepastebėti. Pirmiau nustatytų aplinkybių kontekste svarbu ir tai, jog nukentėjusio automobilio savininkui su A. K. susisiekti pavyko, todėl eismo dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją (b. l 11), ir tai tik patvirtina, jog A. K. atsakomybės nevengė. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, išvada, jog A. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, būtų nepagrįsta, todėl konstatuotina, jog jo veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgus į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį A. K. nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas A. K. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (nežymiai apgadintas kito asmens automobilis, tai matyti ir iš byloje esančių nuotraukų), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka anksčiau baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui skirta administracinė nuobauda – metų bėgyje A. K. baustas už KET pažeidimus pagal 124¹ straipsnio 1 ir 2 dalį (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, A. K. skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus šios rūšies nuobaudos dydis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktais,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam trisdešimt keturių eurų (34 Eur) dydžio baudą.

A. K. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai (Mėnulio g. 11, Vilnius) bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.