Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Deivydui Aidukui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui D. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

2. Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų argumentų pagrindu.

II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai

III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

4. Išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius 2020-11-24 pateiktoje išvadoje nurodė, kad L. K. ir D. Š. šeima skyriui yra žinoma nuo 2017 m. spalio 23 d., kai buvo gautas pranešimas, kad D. Š. vaiko akivaizdoje konfliktuoja su vaiko motina L. K.. Taip pat Skyriuje 2017-11-06 ir 2019-07-03 gauti pranešimai apie šalių buitinius konfliktus, kuriuos matė jų mažametė dukra. Taip pat 2019-08-04 gautas policijos pranešimas, jog L. K. yra neblaivi, nustatytas 0,7 prom. neblaivumas. Dėl 2019-07-03 ir 2019-08-04 gautų pranešimų mažametei K. Š. buvo vertinamas grėsmės vaikui lygis, tačiau grėsmės lygis nustatytas nebuvo. 2019-12-04 Kauno m. savivaldybės administracija dėl šeimoje kylančių dažnų nesutarimų dėl mažametės K. Š. ir tėvo D. Š. bendravimo tvarkos, inicijavo atvejo vadybos procesą, šeimai pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Dėl gautų policijos pranešimų, atsakovo nurodyto galimo smurto panaudojimo mažametės K. Š. atžvilgiu, Skyrius kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Išvados teikimo dienai informacijos apie pradėtą ar atsisakytą pradėti ikiteisminį tyrimą Skyrius neturi. Taip pat nurodė, kad šalių dukra iki šiol augo su motina. Mažametė yra prie jos prisirišusi, taip pat prisirišusi prie jai įprastos aplinkos. Ieškovė turi visas sąlygas prižiūrėti ir auklėti savo vaiką, ieškovės turimos gyvenimo sąlygos yra saugios vaiko socialiniam ir psichologiniam vystymuisi. Pokalbio su Skyriaus specialistu metu mažametė nurodė, kad ji ir toliau norėtų gyventi su mama. Pagal surinktus duomenis mano, kad mažametės K. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų jos interesus.

Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad tikslinga nustatyti tokią bendravimo su tėvu tvarką, kuri nekeltų vaikui įtampos ir papildomų išgyvenimų. Šioje byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su mažamete dukra kenktų jos interesams.

4.1. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas pateiktą išvadą palaikė, nurodė, jog pritaria nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Papildomai paaiškino ir pateikė rašytinius įrodymus, kad 2020-11-11 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato nutarimu, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto nepilnametės K. Š. atžvelgiu. Taip pat nurodė, jog pritaria ir ieškovės prašymui dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Šiuo metu nėra priežasčių, dėl kurių negalėtų būti nustatyta ieškovės prašoma bendravimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas pilnai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

5. Byloje nustatyta, kad šalims nesant tarpusavio santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. Š.. Šiuo metu mergaitė yra nepilnametė. Nepilnametės Kamilės faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Butas nuosavybės teise priklauso ieškovei, bute yra keturi kambariai, visi patogumai, švaru, tvarkinga. Mažametei Kamilei yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poilsiui, ugdymui, sukurta asmeninė erdvė. Mergaitė lanko Kauno lopšelį-darželį „Žvangutis“, pokalbio metu su VTAS specialistu nurodė, kad norėtų ir toliau gyventi su mama. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodė ir jos atstovas paaiškino teisme, kad neprieštarauja, jog K. Š. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš pateiktos išvados, kitų byloje surinktų įrodymų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė rūpinasi dukra, jos santykiai su dukra yra šilti, artimi. Duomenų, kad nepilnametė K. Š. būtų netinkamai prižiūrima, pažeidinėjamos jos teisės, nepateikta.

5.1. Kadangi duomenų apie netinkamą ieškovės rūpinimąsi vaiku byloje nėra, konstatuota, jog ieškovė L. K. tinkamai įgyvendina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios turinį. Darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės galimybėmis užtikrinti kartu gyvenančiai dukrai sąlygas visapusiškai vystytis, realizuoti įgimtus ir įgytus gebėjimus, suteikti saugias, vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas.

5.2.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad ginčo tarp šalių dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos byloje nėra, mergaitė faktiškai gyvena su ieškove, institucija teikianti išvadą byloje nusiskundimų dėl ieškovės elgesio neturi bei neprieštarauja nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, darytina išvada, kad K. Š. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina L. K. nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas. Nepilnametės K. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos motina L. K. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku

6. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

7. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

8. Ieškovė, teikdama ieškinį teismui, nurodė, kad neprieštarauja atsakovo bendravimui su vaiku kas antrą savaitgalį, su dviem nakvynėmis, kas vertintina kaip maksimalus bendravimas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu klausimu atsakovas savo pageidavimų dėl bendravimo su nepilnamete dukra nepareiškė, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovui nustatytina ieškovės prašoma bendravimo su nepilnamete dukra tvarka.

8.1. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarka nepažeidžia nei ieškovės, nei atsakovo teisių ir įstatymo saugomų interesų, o dukrai, kurios interesai svarbiausi, konkreti bendravimo tvarka naudinga, nes tokiu būdu šalys išvengs tarpusavio konfliktų, dėl kurių galėtų nukentėti vaikas.

9. Pažymėtina ir tai, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

10. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

10.1. Ieškinį tenkinus pilnai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, mokėtinas žyminis mokestis už du neturtinius reikalavimus (150 Eur) priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

10.2. Ieškovei byloje buvo teikiama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, byloje valstybė turėjo 204,00 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistino 204,00 Eur už suteiktą teisinę pagalbą byloje (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

10.3. Iš atsakovo pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti nepilnametės K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su jos motina L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti, kad D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 18 valandos iki sekmadienio 18 valandos.

Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 204,00 Eur (dviejų šimtų keturių eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, pinigus sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, pinigus sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.