Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-04-08 · Civilinė byla Nr. e2A-216-856/2026

Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-08
Bylos Nr.
e2A-216-856/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10085-2025-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas
A. R.
Atsakovas
S. R.
Trečiasis asmuo
AB SEB bankas, Swedbank
Civilinė byla Nr. e2A-216-856/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10085-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.2.4; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės, veikdama V. apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ir atsakovės S. R. apeliacinius skundus dėl V. miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18625-599/2025 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei S. R. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovės S. R. priešieškinį ieškovui A. R. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys AB SEB bankas, Swedbank, AB, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos V. miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. R. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo. Teismo prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp A. R. ir S. (K.) R. V. m. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės S. R. kaltės; 2) abiems sutuoktiniams – A. R. ir S. R. – išlaikymas nereikalingas ir jo nereikalauja; 3) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę R., atsakovei – R. arba kitą atsakovės pageidaujamą pavardę; 4) atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai dalintino bendro nekilnojamojo turto neturi, ieškovui asmeninės nuosavybės teise lieka: a) negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 8 020 Eur, adresu: (duomenys neskelbtini); b) ½ žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8 600 Eur, adresu: (duomenys neskelbtini); c) butas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 194 000 Eur, adresu: (duomenys neskelbtini); d) žemės sklypas su statiniais, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 14 000 Eur + 53 300 Eur + 2 570 Eur + 67 Eur + 950 Eur, adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovei S. R. asmeninės nuosavybės teise lieka: butas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 21 062 Eur, adresu: (duomenys neskelbtini); 5) įsipareigojimai pagal AB Swedbank 2014 m. birželio 27 d. kredito sutartį Nr.14-048363-FK lieka ieškovui; 6) nepilnametės dukters K. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. R.; 7) priteisti iš atsakovės S. R. dukters K. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 409 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovui A. R.; 8) vertybinius popierius, esančius sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovo A. R. asmenine nuosavybe. Įpareigoti ieškovą A. R. neatlygintinai perleisti vertybinius popierius, esančius sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), K. R.; 9) nustatyti nepilnametės dukters K. R. bendravimo su motina S. R. tvarką: motina turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18 val. pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir asmeniškai jį pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 16 val. Motina turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) 10 val. ir asmeniškai jį pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 16 val. bei antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir asmeniškai jį pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 16 val. Motina turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra poriniais kalendoriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) nuo 12 val. pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir asmeniškai jį pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. bei pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir asmeniškai jį pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 16 val. Motina turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra neporiniais metais švenčiant Naujuosius metus nuo gruodžio 31 d., 17 val. pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir asmeniškai jį pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki sausio 1 d., 19 val. Motina turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra neporiniais metais Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16) pasiimdama ją išvakarėse, vasario 15 d., 19 val., iš jos gyvenamosios vietos ir asmeniškai ją pristatydama į vaiko gyvenamą vietą vasario 16 d., 16 val. Motina turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra poriniais metais Nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11) pasiimdama ją išvakarėse, kovo 10 d., 19 val., iš vaiko gyvenamosios vietos ir asmeniškai ją pristatydama į vaiko gyvenamą vietą iki kovo 11 d., 16 val. Joninių savaitę (šventinės savaitės pirmadienis-sekmadienis) vaikas praleidžia su tėvu. Motina turi teisę, įspėjusi tėvą ne mažiau kaip prieš 2 savaites, praleisti pusę vaiko atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros), taip pat minėtam laikui išsivežti vaiką į užsienį, užtikrinant visišką vaiko saugumą (apie vaiko išvežimą iš Lietuvos Respublikos motina privalo šiame punkte numatytu terminu informuoti tėvą). Motina turi teisę bendrauti su vaiku per vaiko gimtadienius ((duomenys neskelbtini)) bendru motinos ir vaiko sutarimu, o nepavykus susitarti, motina turi teisę bendrauti su vaiku per vaiko gimtadienius neporiniais kalendoriniais metais nuo 10 val. pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir asmeniškai jį pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki 21 val. Šių taisyklių tėvai gali nesilaikyti, jeigu pats vaikas to nenori, arba vaikas susitikti su motina negali dėl ligos. Tėvų susitarimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos priimami vadovaujantis principais: tvarkos laikymosi. Abu tėvai sutaria laikytis sutartos bendravimo su vaiku tvarkos atsižvelgdami į vaiko poreikius, užtikrindami vaiko gerovę ir stabilumą. Tėvai įsipareigoja tarpusavyje komunikuoti ir būti lankstūs, atsižvelgdami į vaiko poreikius, interesus, taip pat į jiems iškylančias objektyvias aplinkybes (tarnybinis būtinumas, sveikatos būklė). Vaiko interesais tėvai bendradarbiauja ir vengia konfliktų, siekdami sudaryti sąlygas vaikui augti ir vystytis. Abu tėvai (A. R. ir S. R.) turi bendrą teisę ir pareigą prižiūrėti vaiką ir rūpintis jo auklėjimu, sveikata, švietimu ir socialiniu vystymusi; 10) atsakovės S. R. patikslintą priešieškinį atmesti visa apimtimi ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad santuoka faktiškai iširo dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė pažeidė lojalumo, abipusės pagalbos, moralinės ir materialinės paramos pareigas. Atsakovė nuolat (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovui teko dėti pastangas ir finansines išlaidas nuslepiant atsakovės priklausomybę profesinėje aplinkoje. Nors po gydymosi atsakovė nustojo (duomenys neskelbtini), ji pakeitė vieną priklausomybę kita – (duomenys neskelbtini). Po minėto pasikeitimo atsakovė atmetė bet kokį kompromisą ir dialogo galimybę, aiškindama nesutarimus ieškovo psichologinėmis traumomis ir atsisakydama prisiimti atsakomybę už tarpusavio santykių puoselėjimą. Dėl naujos pasaulėžiūros atsakovė nedirbo ir vengė finansinės atsakomybės nuo 2009 metų iki 2024 m. birželio mėnesio, dėl to šeima ilgą laiką gyveno iš vieno ieškovo atlyginimo.

3. Ieškovas nurodė, kad reikalavimas, jog nepilnametė dukra liktų gyventi su tėvu, yra psichologiškai įvertintas, gyvenimiškai racionalus ir priimtas atsižvelgiant į vaiko interesus. Nekeičiant vaiko gyvenamosios vietos būtų geriausiai užtikrinti vaiko interesai, jo vystymosi stabilumas, išvengta stresinių situacijų, kurios neišvengiamai susiklostytų dėl vaiko gyvenamosios vietos kaitos: dukra patirtų mažiausią įmanomą žalą skyrybų procese, nepasikeistų jos gyvenamoji vieta, darbo, mokymosi aplinka, kasdieninio gyvenimo sąlygos ir įprasta kasdienybė, būtų išlaikyti socialiniai ryšiai, santykiai su draugais, ji toliau lankytų tą pačią mokyklą ir pamėgtus būrelius.