Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Ugnei Rėkutei, vertėjaujant Alicijai Stančinskai, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, nukentėjusiajai I. B., kaltinamojo V. B. gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei, kaltinamajam V. B., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyventis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaruojantis, našlys, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) 2015 m. vasario 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimus;

2) 2016 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų epizodų) – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimus. 2017 m. lapkričio 28 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi 2016 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

3) 2019 m. sausio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2019 m. gegužės 20 d., apie 3:00 val., apsvaigęs nuo alkoholio, nuomojamame bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę I. B., tyčia du kartus dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai į veidą, taip sukeldamas I. B. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. B. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę I. B., tyčia du kartus dešinės rankos delnu suduodamas nukentėjusiajai į veidą ir taip sukeldamas I. B. fizinį skausmą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios I. B. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių – fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi akivaizdu, kad kaltinamasis turėjo suvokti, kad fizinio smurto naudojimas moters atžvilgiu, gali sukelti įstatyme numatytas pasekmes. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte ir/ar pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad V. B. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei teistas už tyčinius nusikaltimus (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, 13 punkte laikyti jo atsakomybę sunkiančiomis aplinkybėmis.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, įvertina teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 61 straipsnio 4 dalies). Teismas įvertina V. B. padarytos nesunkios nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviam, į jos padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tyčią, į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš savo sugyventinę. Individualizuojant bausmę įstatymas įpareigoja teismą įvertinti kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis praeityje tris kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją, teistumai neišnykę, šią veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka už pasirodymą viešoje vietoje taip pat esant neblaiviam. Pažymėtina, kad V. B. šią nusikalstamą veiką padarė bausmės už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, kad iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės kaltinamojo asmenį charakterizuoja išimtina neigiamai, rodo jo nenorą keisti savo elgesį, laikytis įstatymo ir gero elgesio normų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant didesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Taip pat teismas pažymi, kad nors įstatyme neįtvirtintas imperatyvus draudimas, antrą kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau visais atvejais, norint pritaikyti BK 75 straipsnį, privalu įsitikinti ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-225-895/2016). Taip pat pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, Nr. 2K-108-895/2016). Svarbu pažymėti ir tai, kad ši nusikalstama veika padaryta ignoruojant paskutiniu nuosprendžiu (2019 m. sausio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendis b. l. 49–50) paskirtus draudimus – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neturėti, nenaudoti ir neįsigyti alkoholinių gėrimų bei baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2019 m. gegužės 20 d., t. y. per keturis metus yra padaręs keturias smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją, panašiomis aplinkybėmis, nusikalstamų veikų padarymo vieta tris kartus taip pat ta pati (b. l. 47–52). Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas parodo kaltinamojo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtinas elgesio taisykles, rodo jo nenorą keisti savo elgesį, laikytis įstatymo ir gero elgesio normų. Aptartos ir nustatytos faktinės aplinkybės paneigia bet kokias galimybes kaltinamajam skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas sankcijoje numatytą bausmę ir sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant realų bausmės atlikimą.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64 ¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai V. B. buvo sulaikyta nuo 2019 m. gegužės 20 d. 13:12 val. iki 2019 m. gegužės 22 d. 9:05 val. (b. l. 19–20), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą (b. l. 38).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. sausio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinę bausmę V. B. (V. B.) skirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. ir nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. gegužės 22 d., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Kardomoji priemonė V. B. (V. B.) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.