Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2011-10-06 · Administracinė byla Nr. I-63-8-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-06
Bylos Nr.
I-63-8-11
Teisminio proceso Nr.
3-66-3-00004-2010-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.), Irmantas Jarukaitis, Romanas Klišauskas
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-63-8/2011Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00004-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 17.1
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Arūnui Sadoniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pradėtą tyrimą dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 597 patvirtinto Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo 10 punkto bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1V-144/V-32 patvirtinto Paso išdavimo, keitimo, dokumentų dėl paso išdavimo ir keitimo pateikimo Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms užsienio valstybėse, šių dokumentų perdavimo įgaliotai institucijai ir paso įteikimo piliečiui, paso išsiuntimo paštu ar kitu saugiu būdu ir informavimo apie paso gavimą, paso paskelbimo negaliojančiu, negaliojančio paso perdavimo įgaliotai institucijai ir sunaikinimo tvarkos aprašo 18 punkto ta apimtimi, kuria nustatyta, kad kartu su dokumentais pasui gauti ar pakeisti privalo būti pateikti dokumentai asmens tapatybės kortelei gauti ar pakeisti, atitikties Lietuvos Respublikos paso įstatymo nuostatoms.

Aprašomoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. M. skundą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartimi buvo nutarta pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 597 patvirtinto Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo (galiojusio iki 2010 m. kovo 21 d.) 10 punkto bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1V-144/V-32 patvirtinto Paso išdavimo, keitimo, dokumentų dėl paso išdavimo ir keitimo pateikimo Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms užsienio valstybėse, šių dokumentų perdavimo įgaliotai institucijai ir paso įteikimo piliečiui, paso išsiuntimo paštu ar kitu saugiu būdu ir informavimo apie paso gavimą, paso paskelbimo negaliojančiu, negaliojančio paso perdavimo įgaliotai institucijai ir sunaikinimo tvarkos aprašo (įsigaliojusio nuo 2010 m. kovo 21 d.) 18 punkto ta apimtimi, kuria nustatyta, kad kartu su dokumentais pasui gauti ar pakeisti privalo būti pateikti dokumentai asmens tapatybės kortelei gauti ar pakeisti, atitikties Lietuvos Respublikos paso įstatymo nuostatoms. Administracinė byla buvo sustabdyta iki kol bus priimtas sprendimas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos paso įstatyme (toliau – ir Paso įstatymas) nėra draudžiamojo pobūdžio normų, draudžiančių gauti ar pakeisti Lietuvos Respublikos pasą ar pakeisti Lietuvos Respublikos piliečio pasą į Lietuvos Respublikos pasą neturint asmens tapatybės kortelės, ir atvirkščiai – nėra normų, įpareigojančių pilietį, siekiantį gauti ar pakeisti Lietuvos Respublikos pasą ar pakeisti Lietuvos Respublikos piliečio pasą į Lietuvos Respublikos pasą, gauti (turėti) asmens tapatybės kortelę ar išimtinio (sąlyginio) pobūdžio normų, numatančių galimybę viešojo administravimo subjektui pakeisti Lietuvos Respublikos piliečio pasą į Lietuvos Respublikos pasą tik turint asmens tapatybės kortelę ar tik pateikus dokumentus asmens tapatybės kortelei gauti. Tačiau Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo (ginčo metu galiojusi redakcija) 10 punkte nustatyta, kad jeigu dėl paso gavimo ar pakeitimo kreipiasi pilietis, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kuris privalo turėti, tačiau neturi asmens tapatybės kortelės, yra ją praradęs arba turi keisti (pasikeitus vardui, pavardei, asmens tapatybės kortelei tapus netinkama naudoti ir pan.), tai jis kartu su dokumentais pasui gauti ar pakeisti privalo pateikti dokumentus asmens tapatybės kortelei gauti ar pakeisti teisės aktų, reglamentuojančių asmens tapatybės kortelės išdavimą ir keitimą, nustatyta tvarka. Tai, teismo nuomone, reiškia, kad įstatymų įgyvendinamuoju teisės aktu Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris kreipiasi dėl paso gavimo ar pakeitimo ir neturinčiam ar praradusiam asmens tapatybės kortelę, nustatyta juridinė pareiga pateikti dokumentus ir asmens tapatybės kortelei gauti ar pakeisti. Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašas vidaus reikalų ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1V-149 pripažintas netekusiu galios nuo 2010 m. kovo 21 d., tačiau Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1V-144/V-32 patvirtinto Paso išdavimo, keitimo, dokumentų dėl paso išdavimo ir keitimo pateikimo Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms užsienio valstybėse, šių dokumentų perdavimo įgaliotai institucijai ir paso įteikimo piliečiui, paso išsiuntimo paštu ar kitu saugiu būdu ir informavimo apie paso gavimą, paso paskelbimo negaliojančiu, negaliojančio paso perdavimo įgaliotai institucijai ir sunaikinimo tvarkos aprašo 18 punkte įtvirtina analogiška nuostata, t. y. siekiant gauti ar pakeisti Lietuvos Respublikos pasą Lietuvos Respublikos piliečiui, neturinčiam, praradusiam ar turinčiam pasikeisti asmens tapatybės kortelę, išlieka juridinė pareiga pateikti dokumentus ir asmens tapatybės kortelei gauti ar pakeisti.

II.

Rengiant norminę administracinę bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, gauti atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir Užsienio reikalų ministerija) atsiliepimai.

Atsiliepimas

Atsakovas Vidaus reikalų ministerija atsiliepime nurodė, jog kiekvienos teisės normos turinys turi būti atskleidžiamas remiantis daugeliu teisės aiškinimo metodų, taigi teisė turi būti taikoma kiekvienu konkrečiu atveju lingvistiniu, sisteminiu, loginiu ir kitais būdais išsiaiškinus tikrąją teisės normos prasmę, nustačius ir įvertinus jos vietą teisės sistemoje, santykį su bendraisiais teisės principais. Lietuvos Respublikos piliečio pasas nuo 1990 metų iki Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės išdavimo pradžios (pradėta išduoti nuo 2003 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo pagrindu) Lietuvos Respublikoje buvo vienintelis dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę, jo savininko asmenį (Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų, patvirtintų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. I-766, 1 punktas). Nuo 2003 metų vieninteliu privalomu turėti asmens tapatybę ir pilietybę pavirtinančiu dokumentu tapo asmens tapatybės kortelė, ką patvirtina Asmens tapatybės kortelės įstatymo nuostatos: 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens tapatybės kortelė yra pagrindinis Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje, 2 straipsnio 4 dalis nustatė, kad pilietis, kuriam sukako 16 metų, per vieną mėnesį privalo kreiptis į įgaliotą instituciją dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo, o 5 straipsnio 4 dalis – kad dokumentai įgaliotajai išduoti asmens tapatybės kortelę institucijai turi būti pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai jam sukako 16 metų. Be to, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnį nuo Asmens tapatybės kortelės įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos piliečio pasas neišduodamas, o iki nurodyto įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasai galioja iki juose nurodytos datos. Taigi, atsakovo nuomone, būtent asmens tapatybės kortelė keičia Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir būtent šį dokumentą privaloma ir būtina turėti kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui nuo 16 metų amžiaus, o visi kiti dokumentai išduodami piliečių pageidavimu pagal jų poreikį. Todėl Lietuvos Respublikos piliečio pasas negali būti pakeistas jokiu kitu dokumentu, išskyrus asmens tapatybės kortelę, ir pasibaigus jo galiojimui ar dėl kitų priežasčių, kai šį dokumentą reikia keisti, jis turi būti keičiamas išduodant būtent asmens tapatybės kortelę, o jo pageidavimu, kartu su asmens tapatybės kortele gali būti išduotas ir kitas jam būtinas dokumentas, pvz., Lietuvos Respublikos pasas. Kadangi tiek pagal Asmens tapatybės kortelės įstatymą (5 str. 8 d.), tiek ir pagal Paso įstatymą (5 str. 1 d.) ir asmens tapatybės kortelė, ir pasas išduodami vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka, ginčijamos nuostatos dėl dokumentų asmens tapatybės kortelei gauti ar pakeisti pateikimo neprieštarauja minėtų įstatymų nuostatoms, nes būtent šių įstatymų nuostatas ir įgyvendina, nepriklausomai nuo to, ar ginčijamame norminiame administraciniame akte, ar asmens tapatybės kortelės išdavimo tvarkoje jos yra išdėstytos.

Atsakovas Užsienio reikalų ministerija atsiliepime nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatus, ministerija gina Lietuvos Respublikos, jos juridinių ir fizinių asmenų teises ir teisėtus interesus užsienyje, todėl į jos kompetenciją nepatenka nurodytų norminių administracinių aktų ginčijama apimtimi atitikties Paso įstatymo nuostatoms aiškinimas, kadangi šios nuostatos taikomos dėl paso išdavimo (keitimo) kreipiantis Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Pareiškėjas kelia klausimą dėl Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau – ir vidaus reikalų ministras) 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 597 (toliau – ir Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašas), 10 punkto bei vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro (toliau – ir užsienio reikalų ministro) 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1V-144/V-32 patvirtinto Paso išdavimo, keitimo, dokumentų dėl paso išdavimo ir keitimo pateikimo Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms užsienio valstybėse, šių dokumentų perdavimo įgaliotai institucijai ir paso įteikimo piliečiui, paso išsiuntimo paštu ar kitu saugiu būdu ir informavimo apie paso gavimą, paso paskelbimo negaliojančiu, negaliojančio paso perdavimo įgaliotai institucijai ir sunaikinimo tvarkos aprašo 18 punkto teisėtumo.

Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo 10 punktas nustatė:

Aprašomoji dalis

„Jeigu dėl paso gavimo ar pakeitimo kreipiasi pilietis, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kuris privalo turėti, tačiau neturi asmens tapatybės kortelės, yra ją praradęs arba turi keisti (pasikeitus vardui, pavardei, asmens tapatybės kortelei tapus netinkama naudoti ir pan.), tai jis kartu su dokumentais pasui gauti ar pakeisti privalo pateikti dokumentus asmens tapatybės kortelei gauti ar pakeisti teisės aktų, reglamentuojančių asmens tapatybės kortelės išdavimą ar keitimą nustatyta tvarka“.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašas buvo pripažintas netekusiu galios vidaus reikalų ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1V-149 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 597 „Dėl Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį keitusių įsakymų pakeitimo ir pripažinimo netekusiais galios“ (įsigaliojo nuo 2010 m. kovo 21 d.).

Aktualius teisinius santykius, susijusius su paso išdavimu, keitimu ir pan., nuo 2010 m. kovo 21 d. reguliuoja vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1V-144/V-32 patvirtintas Paso išdavimo, keitimo, dokumentų dėl paso išdavimo ir keitimo pateikimo Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms užsienio valstybėse, šių dokumentų perdavimo įgaliotai institucijai ir paso įteikimo piliečiui, paso išsiuntimo paštu ar kitu saugiu būdu ir informavimo apie paso gavimą, paso paskelbimo negaliojančiu, negaliojančio paso perdavimo įgaliotai institucijai ir sunaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, galiojantis nuo 2010 m. kovo 21 d.), kurio 18 punkte buvo įtvirtintas analogiškas Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo 10 punkte nustatytajam teisinis reguliavimas:

„Jeigu dėl paso išdavimo ar keitimo kreipiasi pilietis, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kuris privalo turėti, tačiau neturi asmens tapatybės kortelės, yra ją praradęs arba turi pasikeisti, bet nėra pateikęs prašymo išduoti arba pakeisti asmens tapatybės kortelę, tai jis kartu su dokumentais dėl paso išdavimo ar keitimo privalo pateikti dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo ar keitimo teisės aktų, reglamentuojančių asmens tapatybės kortelės išdavimą ir keitimą, nustatyta tvarka“.

Vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2011 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1V-44/V-14 šioje norminėje byloje ginčijamas Aprašo, galiojančio nuo 2010 m. kovo 21 d., 18 punktas buvo pripažintas netekusiu galios.

Taigi pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas šiuo metu nebegalioja. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama norminė administracinė byla yra pagal teismo, kuriam kilo abejonės dėl individualioje administracinėje byloje taikytino norminio administracinio akto nuostatos teisėtumo, prašymą, konstatuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo išnagrinėti šį prašymą neatsižvelgdamas į tai, jog ginčijamas teisinis reguliavimas yra nebegaliojantis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-1/2006, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I6-2/2007, 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-1/2009).

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 9 d. nutartyje savo abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo teisėtumo grindžia tuo, jog įstatymų įgyvendinamuoju aktu Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris kreipiasi dėl paso gavimo ar pakeitimo ir neturinčiam ar praradusiam asmens tapatybės kortelę, nustatyta juridinė pareiga kartu su pasu pateikti dokumentus ir asmens tapatybės kortelei gauti ar pakeisti, t. y. Lietuvos Respublikos piliečiui, siekiančiam įgyvendinti teisės aktuose nustatytą subjektinę teisę gauti arba pakeisti Lietuvos Respublikos pasą arba pakeisti Lietuvos Respublikos piliečio pasą į Lietuvos Respublikos pasą ir neturinčiam, praradusiam ar turinčiam keisti asmens tapatybės kortelę, ginčijami norminiai administraciniai aktai suponuoja pareigą kartu pateikti dokumentus ir asmens tapatybės kortelei gauti ar pakeisti, kai Paso įstatymas tokios pareigos nenustato.

Atsižvelgdama į šiuos argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas ginčijamo teisinio reguliavimo teisėtumą kvestionuoja tuo aspektu, jog poįstatyminiu teisės aktu asmeniui, siekiančiam gauti ar pakeisti pasą, tačiau neturinčiam asmens tapatybės kortelės, yra nustatyta tam tikra pareiga (pateikti dokumentus asmens tapatybės kortelei gauti), nors tokia pareiga, pareiškėjo nuomone, Paso įstatyme nėra įtvirtinta, t. y. atsakovas (atsakovai), nustatydamas (nustatydami) ginčijamą reguliavimą, viršijo savo kompetenciją. Taigi ginčijamų norminių administracinių aktų nuostatų teisėtumas šioje byloje bus vertinamas nurodytu aspektu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimas, 2005 m. sausio 19 d. nutarimas, 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimas ir kt.). Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymų viršenybės principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-2/2006, 2006 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-4/2006, 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-4/2008).

Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei argumentus, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo teisėtumo, darytina išvada, jog būtina įvertinti, ar atsakovams buvo suteikti įgaliojimai nustatyti šioje norminėje administracinėje byloje ginčijamą teisinį reguliavimą, o tam nagrinėjamu atveju pirmiausia būtina įvertinti, kokia yra asmens tapatybės kortelės ir paso paskirtis, bei, atsižvelgiant į individualios administracinės bylos, kurioje kilo abejonės dėl ginčijamo teisinio reguliavimo, aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartyje nurodytus argumentus, būtina įvertinti ir Lietuvos Respublikos piliečio paso (toliau – ir piliečio pasas) teisinį reguliavimą.

V.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. I-766 buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatai, pagal kurių 1 punktą piliečio pasas yra dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę, jo savininko asmenį; kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, sukakęs 16 metų, privalo turėti pasą (2 punktas). Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatai buvo ne kartą keičiami, tačiau šiose 1 ir 2 punktuose nustatytas teisinis reguliavimas nesikeitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. lapkričio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos paso įstatymą ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymą (toliau – ir Asmens tapatybės kortelės įstatymas), kuriais iš esmės buvo pakeistas iki tol galiojęs teisinis reguliavimas, nustatant, jog pagrindinis Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje, taip pat kuris gali būti naudojamas vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai, yra asmens tapatybės kortelė (Asmens tapatybės kortelės įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-577 redakcija) 2 str. 1 ir 2 d.). Pagal Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, pilietis, kuriam sukako 16 metų, per vieną mėnesį privalo kreiptis į įgaliotą instituciją dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo. Tuo tarpu pagal Paso įstatymo nuostatas, pasas – Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes; pasą turėti nėra privaloma, jis išduodamas piliečio pageidavimu (Paso įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-590 redakcija) 2 str.). Taigi darytina išvada, jog iki Asmens tapatybės kortelės įstatymo ir Paso įstatymo įsigaliojimo 2003 m. sausio 1 d. išduodamą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kaip pagrindinį asmens pilietybę bei tapatybę patvirtinantį dokumentą (pažymėtina, jog 2001 m. lapkričio 6 d. priimto Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.) nustatė, kad nuo Asmens tapatybės kortelės įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos piliečio pasas neišduodamas, o iki Asmens tapatybės kortelės įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasai galioja iki juose nurodytos galiojimo datos), turėjo keisti būtent asmens tapatybės kortelė. Nurodytą išvadą patvirtina ir įstatymų leidėjo ketinimai, užfiksuoti Seimo posėdžių stenogramose, priimant Asmens identifikavimo kortelės įstatymą (įstatymo priėmimo metu buvo nuspręsta žodį „identifikavimo“ pakeisti į „tapatybės“), iš kurių aiškus siekis pereiti prie tokio reglamentavimo, kai asmens tapatybės kortelė įtvirtinta kaip pagrindinis dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę ir pilietybę, o „kelionės pasas, kuris numatomas vykti į valstybes, kur reikalingos vizos ir kurios galbūt ateityje nepripažins asmens identifikavimo kortelės kaip kelionės dokumento, nebus pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina asmens tapatybę“ (http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=153424).

Pastebėtina, jog 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos paso įstatymo 2, 4, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Paso įstatymo 2 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, nustatant, kad pasas gali būti naudojamas ir Lietuvos Respublikoje. Tačiau nepaisant to, ši nuostata nepakeitė jau minėto teisinio reguliavimo, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečiui, kuriam sukako 16 metų, įstatymu yra nustatyta pareiga turėti asmens tapatybės kortelę.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. spalio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 2, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą bei Lietuvos Respublikos paso įstatymo 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriais nuostata, jog asmens tapatybės kortelė – pagrindinis asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis dokumentas, buvo pakeista, ir asmenims nuo 16 metų nustatyta pareiga turėti asmens tapatybės kortelę, jeigu jis neturi galiojančio Lietuvos Respublikos išduoto paso arba Lietuvos Respublikos piliečio paso (ar nėra pateikęs dokumentų dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo). Būtent su minėtais Asmens tapatybės kortelės įstatymo bei Paso įstatymo pakeitimais sietinas ir šioje norminėje byloje ginčijamo Aprašo, galiojančio nuo 2010 m. kovo 21 d., 18 punkto pripažinimas netekusiu galios vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2001 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1V-44/V-14. Tačiau nepaisant to, jog minėti nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigalioję Asmens tapatybės kortelės įstatymo ir Paso įstatymo pakeitimai tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl šioje norminėje byloje ginčijamo teisinio reguliavimo teisėtumo neturi, tačiau neabejotinai yra reikšmingi vertinant iki tol galiojusį teisinį reguliavimą įstatymų leidėjo ketinimų aspektu.

Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos paso įstatymo 2, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 2, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamuosiuose raštuose, pagal esamą (t. y. iki minėtų Asmens tapatybės kortelės įstatymo ir Paso įstatymo pakeitimų įsigaliojimo buvusį) teisinį reguliavimą kiekvienas pilietis privalo turėti asmens tapatybės kortelę, o tie piliečiai, kurie ketina vykti į užsienio valstybes, kurios asmens tapatybės kortelės nepripažįsta kaip kelionės dokumento, privalo gauti ir pasą, todėl rengti įstatymų projektus paskatino piliečių nepasitenkinimas dėl nurodyto reikalavimo, nes jis sukelia nepatogumų ir tam reikia papildomų išlaidų, t. y. mokėti valstybės rinkliavą už dviejų asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimą ar keitimą; pagal siūlomą (o Seimui priėmus nurodytus įstatymų projektus – nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojusį) teisinį reglamentavimą pilietis galės nuspręsti, ar turėti asmens tapatybės kortelę, ar pasą, ar turėti abu dokumentus. Taigi išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog šie įstatymų pakeitimai tik patvirtina jau nurodytą išvadą, jog Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems sukako 16 metų, pagal teisinį reguliavimą, įtvirtintą Asmens tapatybės kortelės įstatyme (redakcija, galiojusi iki 2010 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 2, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo), buvo nustatyta pareiga turėti asmens tapatybės kortelę, kaip pagrindinį asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinantį dokumentą.

VI.

Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašas buvo patvirtintas vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 597, vykdant Lietuvos Respublikos paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 punkte įtvirtintą įstatymų leidėjo pavedimą vidaus reikalų ministrui iki 2003 m. sausio 1 d. parengti ir nustatyti paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarką. Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl ginčijamos šio aprašo 10 punkto nuostatos teisėtumo, įvertinus pareiškėjo nurodytus argumentus, būtina įvertinti, ar atsakovas vidaus reikalų ministras, nustatydamas paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarką, ginčijamoje nuostatoje neįtvirtino tokio reguliavimo, kuris konkuruotų su įstatyme nustatytu reguliavimu, tokiu būdu viršydamas savo kompetenciją.

Ginčijamo Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo 10 punkte, kaip minėta, buvo numatyta, jog jeigu dėl paso gavimo ar pakeitimo kreipiasi pilietis, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kuris privalo turėti, tačiau neturi asmens tapatybės kortelės, yra ją praradęs arba turi keisti (pasikeitus vardui, pavardei, asmens tapatybės kortelei tapus netinkama naudoti ir pan.), tai jis kartu su dokumentais pasui gauti ar pakeisti privalo pateikti dokumentus asmens tapatybės kortelei gauti ar pakeisti teisės aktų, reglamentuojančių asmens tapatybės kortelės išdavimą ar keitimą nustatyta tvarka. Pirmiausia išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog jau iš šios nuostatos formuluotės matyti, jog pareiga su dokumentais pasui gauti ar pakeisti pateikti ir dokumentus asmens tapatybės kortelei gauti ir pakeisti yra nustatyta asmenims, kurie privalo turėti asmens tapatybės kortelę, tačiau jos neturi, yra ją praradę arba turi keisti. Taigi akivaizdu, jog jau pati nuostatos formuluotė suponuoja išvadą, kad joje yra įtvirtinta įstatyme (t. y. Asmens tapatybės kortelės įstatyme) Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems sukako 16 metų, nustatytos pareigos turėti asmens tapatybės kortelę įgyvendinimą detalizuojanti norma, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas poįstatyminiame akte nustatė naują, iš įstatymo nekylančią pareigą asmenims. Kaip nurodo pareiškėjas, pareiga pateikti dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės gavimo ar pakeitimo, juolab kaip sąlyga pasui gauti ar keisti, Paso įstatyme nėra tiesiogiai nustatyta. Tačiau pažymėtina, jog tiek Asmens tapatybės kortelės įstatymas, tiek ir Paso įstatymas vertintini kaip glaudžiai susiję, kadangi abu skirti reguliuoti teisinius santykius, susijusius su asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų paskirtimi, išdavimu, keitimu, naudojimu ir pan., o vidaus reikalų ministrui buvo pavesti ne tik įgaliojimai detalizuoti paso, bet ir asmens tapatybės kortelės išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarką (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d.). Todėl atsižvelgiant į tai bei konstatavus, jog ginčijama Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta pareiga kyla iš Asmens tapatybės kortelės įstatyme įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems sukako 16 metų, turėti asmens tapatybės kortelę, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog ginčijamu teisiniu reguliavimu buvo pažeistas teisės aktų hierarchijos principas. Taigi ginčijamame poįstatyminiame teisės akte nebuvo įtvirtinta nuostata, konkuruojanti su įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu, ir tokiu būdu atsakovas neviršijo savo kompetencijos.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 597 patvirtinto Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo 10 punktas neprieštaravo Lietuvos Respublikos paso įstatymui (2009 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. XI-470 redakcija).

Pareiškėjas taip pat prašo ištirti Paso išdavimo, keitimo, dokumentų dėl paso išdavimo ir keitimo pateikimo Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms užsienio valstybėse, šių dokumentų perdavimo įgaliotai institucijai ir paso įteikimo piliečiui, paso išsiuntimo paštu ar kitu saugiu būdu ir informavimo apie paso gavimą, paso paskelbimo negaliojančiu, negaliojančio paso perdavimo įgaliota institucijai ir sunaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1V-144/V-32, 18 punkto atitiktį Paso įstatymui. Kaip minėta, šioje nuostatoje buvo įtvirtintas analogiškas Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo 10 punkte nustatytajam teisinis reguliavimas, be to, jos galiojimo laikotarpiu aktualių teisinių santykių, susijusių su asmens tapatybės kortelės ir paso paskirtimi, įstatyminis teisinis reguliavimas taip pat buvo iš esmės analogiškas, o jam pasikeitus, kaip minėta, – ginčijamas Aprašo, galiojančio nuo 2010 m. kovo 21 d., 18 punktas buvo pripažintas netekusiu galios. Todėl atsižvelgdama į aukščiau nurodytus teisinius argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1V-144/V-32 patvirtinto Paso išdavimo, keitimo, dokumentų dėl paso išdavimo ir keitimo pateikimo Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms užsienio valstybėse, šių dokumentų perdavimo įgaliotai institucijai ir paso įteikimo piliečiui, paso išsiuntimo paštu ar kitu saugiu būdu ir informavimo apie paso gavimą, paso paskelbimo negaliojančiu, negaliojančio paso perdavimo įgaliotai institucijai ir sunaikinimo tvarkos aprašo 18 punktas taip pat neprieštaravo Paso įstatymui (2009 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. XI-470 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 597 patvirtinto Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo 10 punktas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1V-144/V-32 patvirtinto Paso išdavimo, keitimo, dokumentų dėl paso išdavimo ir keitimo pateikimo Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms užsienio valstybėse, šių dokumentų perdavimo įgaliotai institucijai ir paso įteikimo piliečiui, paso išsiuntimo paštu ar kitu saugiu būdu ir informavimo apie paso gavimą, paso paskelbimo negaliojančiu, negaliojančio paso perdavimo įgaliotai institucijai ir sunaikinimo tvarkos aprašo (2010 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 1V-144/V-32 redakcija) 18 punktas neprieštaravo Lietuvos Respublikos paso įstatymo (2009 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. XI-470 redakcija) nuostatoms.

Sprendimas neskundžiamas.

TeisėjaiAntanas AblingisRoma Sabina AlimienėIrmantas JarukaitisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas