Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-934-1100/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-02-07
Bylos Nr.
e1-934-1100/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01040-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
B., A. M. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-934-1100/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01040-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje B. -A. M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

B. A. M. L. 2023 m. sausio 7 d. apie 23.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sugriebė sutuoktinę J. L. už jos dešinės rankos ir stipriai ją suspaudė, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

B. A. M. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis B. A. M. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad su sutuoktine J. L. gyvena kartu nuo 2019 metų rugsėjo mėn., tačiau į Lietuvą atvyko gyventi 2021 metų rugpjūčio mėn. Iki šiol gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Per tą laiką, kol gyveno, kartais tarp jų kildavo žodiniai konfliktai, kartais fiziškai smurtavo vienas prieš kitą, tačiau nė vienas iš jų į policijos pareigūnus nesikreipė ir pareiškimų nerašė. Kartu su J. L. turi vieną bendrą vaiką, kuriam yra dveji metai. Kalbėdamas apie įvykį, kuris buvo 2023 m. sausio 7 d. apie 23.10 val. bute (duomenys neskelbtini), nori pareikšti, kad, kai gulėjo lovoje, pas jį į kambarį atėjo jo sutuoktinė J. L., nes negalėjo užmigdyti vaiko. Anksčiau vaiką migdydavo jis, tačiau vaikui tai nepatiko, todėl šiuo metu tuo rūpinasi jo sutuoktinė. Kadangi J. L. negalėjo su vaiku susitvarkyti, jis paėmė vaiką ir pradėjo siūbuoti ant savo kojos. Kai supo jį ant kojos, vaikas muistėsi ir muistydamasis savo ranka pataikė jam į akį. Kaltinamasis į tai sureagavo, todėl jis savo ranka plekštelėjo per vaiko nugarą. Tikrai prieš vaiką fizinės jėgos ar smurto nenaudojo. Tai pamačiusi J. L. pradėjo šaukti ant jo, taip lyg jis sumuštų vaiką, todėl jis atsikėlė, sugriebė savo ranka jai už rankos, tačiau tiksliai neprisimena, galimai buvo abiem rankomis sugriebęs jai už abiejų rankų ir viena iš rankų galimai suspaudė stipriai. Bandė ją apraminti, nes ir taip abu yra pavargę ir kelias paskutines paras miega daugiausiai po 3 valandas per parą. Kai paleido J. L., jis grįžo į savo kambarį ir atsigulė į lovą miegoti. Jis negirdėjo, ką ji darė, tačiau po kelių minučių ji vėl atėjo pas jį į kambarį. Kai J. L. sugrįžo pas jį į kambarį, ji pradėjo jį žadinti, sakė, kad nori su juo pasikalbėti, tačiau jis nieko neatsakė jai ir nereagavo į ją apsimesdamas, kad negirdi ar miega. Ji nenusiramino ir toliau jį žadino, delnu kelis kartus trenkė jam per nugarą ir pasakė, kad nori su juo pasikalbėti. Jis pasakė jai, kad nenori su ja kalbėtis, ir ji išėjo. Vėliau ji vėl grįžo pas jį į kambarį ir vėl pradėjo jį žadinti, nutraukė nuo jo patalynę, plekštelėjo jam per nugarą prašydama, kad jis atsikeltų, vėliau priėjo prie pianino, pradėjo rankomis trankyti per jį, vėliau išjungė jo mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo šaukti. Jis susinervino ir sušaukė ant jos, po to ji išėjo iš kambario ir nuėjo į kitą kambarį bei užsirakino. Kai sutuoktinė išėjo, jis atsigulė į lovą miegoti, po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jai iš paskos J. L. brolis Š. L. su savo sutuoktine. Pirmi užėjo policijos pareigūnai, o jiems iš paskos – J. L. brolis Š. L. ir jo sutuoktinė. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji kalbėjo su jais kitame kambaryje, kalbėjo lietuviškai, o kadangi jo lietuvių kalbos žinios yra menkos, jis nesuprato, ką ji pasakė policijos pareigūnams. Po pokalbio su jo sutuoktine policijos pareigūnai užėjo pas jį į kambarį ir anglų kalba jam pasakė, kad turi vykti kartu su jais į policijos įstaigą. Jis su visais jų nurodymais sutiko ir nesipriešino. Nori tik pabrėžti, kad dėl to, kad jo su J. L. bendras vaikas paskutiniu metu neužmiega, jie miega skirtinguose kambariuose, su vaiku miega J. L., o jis miega kitame kambaryje. Per Šv. Kalėdas ilsėjosi Prancūzijoje, ten vakarai būdavo ilgesni, dėl šios priežasties galimai vaikas ir neužmiega, dėl to jie su J. L. paskutiniu metu daug pykstasi. Dėl savo padarytų veiksmų, t .y. dėl to, kad suspaudė ranką J. L. ir galimai sukėlė jai fizinį skausmą, labai gailisi, daugiau nieko pridurti nenori (b. l. 51–53).

Nukentėjusioji J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 7 d. apie 23.10 val. ji buvo kartu su savo vaiku V. J. A. ir vyru A. M. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bandė užmigdyti savo vaiką, nes jis vis neužmigdavo. Vyras tuo metu gulėjo lovoje. Ji priėjo prie vyro ir paprašė jo, kad jis padėtų užmigdyti vaiką, po to vaikas užlipo ant lovos, netyčia trenkė vyrui į veidą. Tada vyras supyko ir delnu nestipriai stumtelėjo vaiką per nugarą. Vaikas tuo metu neverkė, toliau bėgiojo po lovą. Ji tuo metu paėmė vaiką ant rankų ir pasakė vyrui, ką jis daro. Ji susinervino, pradėjo rėkti, po to vyras stipriai sugriebė jai už dešinės rankos ir stipriai suspaudė. Ji tuo metu pajuto fizinį skausmą, pradėjo šaukti, kad jis paleistų. Tuomet vyras nuėjo į kitą kambarį ir atsigulė ant lovos. Po kurio laiko ji nuėjo prie vyro, bandė su juo kalbėti, kad jis jai padėtų su vaiku. Kadangi vyras buvo užsiklojęs, ji paėmė ir patraukė antklodę, kad galėtų pamatyti vyro veidą, po to jis atsikėlė ir bandė iš kojos spirti jai, bet nepataikė ir tik truputį užkabino vaiką. Vaikas ir toliau bėgiojo, neverkė. Vyras po to išėjo iš kambario ir vėl atsigulė į lovą. Ji tuo metu iškvietė policiją, apsirengė ir išėjo iš buto į laiptinę laukti pareigūnų, kadangi bijojo, jog vyras neatrakins pareigūnams buto durų (b. l. 11–13).

Nukentėjusioji J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad norėtų duoti parodymus apie 2023 m. sausio 7 d. dienos įvykį, kadangi pačio įvykio metu duodama parodymus buvo per daug susijaudinusi ir galėjo pernelyg jautriai vertinti visą įvykusią situaciją. Su sutuoktiniu paskutiniu metu, ypač praėjusį mėnesį, santykiai yra sudėtingesni, dažniau kilo konfliktų, konfliktai tokie smulkūs ir buitiniai, mano, kad yra labai pervargę, kadangi vaikas nuolat sirgo. Minėtą dieną apie 23.10 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis buvo abipusis, dėl jų vaiko migdymo. Vaiko nesisekė užmigdyti nei jai, nei vyrui. Jos vyras prieš vaiką nenaudojo smurto, kadangi pats vaikas šalia vyro ant lovos šokinėjo, tai nežino, gal vyras jį tiesiog norėjo paimti ir paguldyti miegoti, kadangi, kaip minėjo, buvo labai pavargusi, tai supyko pamačiusi, kad vyras palietė vaikui nugarą ir kad su juo nesusitvarko, jokių suduotų jam smūgių nematė. Dėl šios situacijos pradėjo ant vyro šaukti ir jis jai sugriebė už dešinės rankos norėdamas ją nuraminti, šis jos rankos suėmimas jai sukėlė momentinį skausmą, vyras neturėjo tikslo jai sukelti fizinio skausmo ar ją sužaloti, kadangi rankos jis nei suko, nei spaudė. Po kelių sekundžių paleido jos ranką. Vėliau jai nutraukus nuo vyro antklodę, jis mosikavo kojomis, norėdamas, matyt, tą antklodę susigrąžinti, smūgių su koja vyras jai nesudavė, vaikui taip pat nepataikė, policiją iškvietė būdama labai pikta ir susijaudinusi, tiesiog norėjo užkirsti kelią didesniam konfliktui. Vėliau su vyru viską išsiaiškino, šiuo metu yra susitaikę, jam pretenzijų neturi, kūno tyrimo pagal gautą užduotį nesidarė ir neplanuoja darytis, pas medicinos darbuotojus po įvykio nesikreipė, civilinio ieškinio teikti nenori (b. l. 30–31).

Policijos registruojamų įvykių registre 2023 m. sausio 7 d. 23.47 val. registruotas pranešimas (ROIK Nr. 0123000013604), kad pranešėjos vyras trenkė pranešėjai, pataikė vaikui. Vaikas vienas. Greitosios medicinos pagalbos nereikia (b. l. 4–5).

2023 m. sausio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad J. L., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2023 m. sausio 7 d. apie 23.10 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos vyro A. M. B. kilo žodinis konfliktas, nes jis nepadeda rūpintis jų vaiku V. J. A.. Konflikto metu vyras sugriebė jai už dešinės rankos ir stipriai suspaudė, ji dėl tokių vyro veiksmų pajuto fizinį skausmą (b. l. 11–13).

2023 m. sausio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus pro duris, patenkama į koridorių. Iš dešinės pusės yra durys, kur yra vonios kambarys ir tualetas. Iš kairės pusės yra kabykla, ant kurios kabo skirtingos striukės. Truputį toliau, iš kairės pusės, yra virtuvės kambarys. Tiesiai yra miegamojo kambarys, kur stovi lova, iš kairės pusės stovi drabužių džiovykla, ant kurios kabo drabužiai. Koridoriaus gale, iš kairės pusės, yra durys, kur yra kitas kambarys, kuriame iš kairės pusės yra spinta, truputį dešiniau stovi lova, šalia kurios išmėtyti skirtingi vaiko žaislai. Bendra tvarka nepažeista. Apžiūros metu daugiau jokių pažeidimų, pašalinių daiktų ar nusikalstamos veikos pėdsakų nebuvo (b. l. 11–13).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog B. A. M. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis B. A. M. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad, kai J. L. pradėjo ant jo šaukti, taip lyg jis būtų sumušęs vaiką, jis atsikėlė, sugriebė savo ranka jai už rankos, tačiau tiksliai neprisimena, galimai buvo abiem rankomis sugriebęs jai už abiejų rankų ir viena iš rankų galimai suspaudė stipriai. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiosios J. L., kuria teismas neturi pagrindo abejoti, parodymai, kuriuos patvirtina ir detalizuoja 2023 m. sausio 8 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, 2023 m. sausio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas. Šiame kontekste pabrėžtini nukentėjusiosios parodymai, duoti iš karto po įvykio, kuriais ji vienareikšmiškai patvirtino, kad konflikto metu kaltinamasis stipriai sugriebė jai už dešinės rankos ir stipriai suspaudė. Ji tuo metu pajuto fizinį skausmą. Sugretinus tarpusavyje šias aplinkybes, nėra abejonių, kad B. A. M. L., kaltinime nurodytu metu ir vietoje panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai J. L. fizinį skausmą.

Kaltinamojo padaryto veiksmo pobūdis, lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmo pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, kad B. A. M. L. ir J. L. aptariamo įvykio metu buvo sutuoktiniai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad B. A. M. L. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, B. A. M. L. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis (b. l. 71–73).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – B. A. M. L. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Jis konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). B. A. M. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 66). B. A. M. L. per paskutinius trejus metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 67), dirbantis (b. l. 68). Duomenų apie B. A. M. L. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti B. A. M. L. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų), t. y. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su skirtinu atitinkamu įpareigojimu.

B. A. M. L. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti B. A. M. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

B. A. M. L. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sutuoktinę J. L.. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti B. A. M. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 72² straipsnyje, įpareigojant ją įvykdyti per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

VI. Kiti klausimai

B. A. M. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57–60) – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

B. A. M. L. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. sausio 8 d. 0.10 val. iki 2023 m. sausio 8 d. 12.14 val. (viena diena) (b. l. 40–42, 54–55). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

B. -A. M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. -A. M. L. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti B. -A. M. L. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. sausio 8 d. 0.10 val. iki 2023 m. sausio 8 d. 12.14 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti B. -A. M. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant įvykdyti ją per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

B. -A. M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

B. -A. M. L. išaiškinti, kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

3) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

4) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

B. -A. M. L. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis