- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-23
- Bylos Nr.
- I-132-428/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius, Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio
- Advokatai
- Raivydas Rukštelė
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Algio Markevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjo D. K. įgaliotam atstovui H. K. - Gidoni ir advokatui Raivydui Rukštelei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotai atstovei Lionelai Gelmanienei, trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įgaliotiems atstovams D. A. ir J. J., teismo ekspertui prof. dr. Sigitui Mitkui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-05-29 įsakymo Nr. A-1796 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui D. K.“ 2 punktą, kuriuo buvo nustatytas atlyginimas pareiškėjui vertybiniais popieriais už negrąžinamas 201 333 Lt vertės 2/3 dalis pastato (1B3/p), esančio (duomenys neskelbtini) , ir įpareigoti atsakovą išspęsti klausimą dėl būdo, kuriuo pareiškėjui atkuriamos nuosavybės teisės į 2/3 dalis pastato (1B3/p), esančio (duomenys neskelbtini) , vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 nuostatomis.
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas bei advokatas teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad skundžiamo įsakymo 2 punktas, kuriuo buvo nustatytas atlyginimas pareiškėjui vertybiniais popieriais už negrąžinamas 201 333 Lt vertės 2/3 dalis pastato (1B3/p), esančio (duomenys neskelbtini) , yra iš esmės neteisėtas. Atsakovas, pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, nepagrindė skundžiamo įsakymo nustatytais faktais ir argumentais. Įsakyme yra paminėti tik keli teisės aktai, bet nenurodyta kuo remiantis buvo nustatyta turto vertė ir nuosavybės teisių atkūrimo būdo – atlyginimo vertybiniais popieriais, pagrindas. Pareiškėjui nebuvo pranešta apie jo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 2/3 ūkinės - komercinės paskirties pastatą (1B3/p), esantį (duomenys neskelbtini) , svarstymą. Priimant skundžiamąjį įsakymą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 14 straipsnio nuostatos, kadangi nebuvo nustatyta pagrįstų sąlygų išpirkti ginčo pastatą iš pareiškėjo ir nustatyti atlyginimą už išperkamą turtą vertybiniais popieriais. UAB „Kauno komprojektas“ ekspertizės akto išvados, pagrindžiančios ginčo pastato negrąžinimo natūra sąlygas, klaidingos, jomis nėra pagrindo vadovautis išperkant ginčo pastatą iš pareiškėjo. Ginčo pastato ekspertizė, atlikta teismo eksperto prof. dr. Sigito Mitkaus, neabejotinai patvirtino, kad nėra sąlygų valstybei išpirkti pastatą iš pareiškėjo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 14 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis teismo eksperto prof. dr. Sigito Mitkaus ekspertizės akto išvadomis pastatas gali būti grąžintinas pareiškėjui natūra. UAB „Statybos ekspertizė“ atlikta ginčo pastato statybos – techninė ekspertizė apskritai neteisinga ir nepagrįsta, nes visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo reikalavimų. Nuosavybės teisės pareiškėjui į ginčo pastato dalį turėtų būti atkurtos natūra.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė bei atstovė teisme paaiškino, kad UAB „Kauno komprojektas“ ekspertizės akto išvados patvirtino, kad ginčo pastato (1B3/p), esančio (duomenys neskelbtini) , pagrindinių konstrukcijų pakeista daugiau nei 60 procentų ir sukurto naujo ploto atskirti nuo buvusio be rekonstrukcijos negalima. Vadovaujantis šia išvada ir buvo priimtas skundžiamo įsakymo punktas, kuriuo buvo nustatytas atlyginimas vertybiniais popieriais pareiškėjui už išperkamą nekilnojamąjį turtą. Byloje esančios kitos dvi ginčo pastato ekspertizės nepagrįstos išsamiais tyrimais, prieštaringos, jomis negalima vadovautis sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė skundo netenkinti ir panašiai paaiškino, kad skundžiamas įsakymo 2 punktas yra teisėtas ir pagrįstas. UAB „Kauno komprojektas“ ekspertizės akto išvados, kad pastato nėra galimybės grąžinti natūra, teisingos ir pagrįstos. Ginčo pastas (1B3/p), esančio (duomenys neskelbtini) , yra iš esmės rekonstruotas taip, kad sukurto naujo ploto ir inžinierinių sistemų be rekonstrukcijos negalima atskirti nuo buvusio. Visi pastato ir priestato inžinieriniai tinklai yra sujungti į vieną neatskiriamą visumą ir gali funkcionuoti tik bendroje sistemoje. Eksperto prof. dr. Sigito Mitkaus teismo ekspertizės akte nurodyta išvada, kad naujas plotas gali būti naudojamas atskyrus jį nuo buvusio be rekonstrukcijos, nepagrįsta jokiais tyrimais. Ekspertas neatliko priešgaisrinės saugos techninių reikalavimų ir kitų tyrimų konstatuodamas, kad naujai sukurtą pastatą atskyrus nuo buvusio bus galima eksploatuoti be rekonstrukcijos, nepažeidus priešgaisrinės saugos ir kitų techninių reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas ginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-05-29 įsakymo Nr. A-1796 2 punktą, kuriuo buvo nustatytas už natūra negrąžinamas 201 333 Lt vertės 2/3 dalis ūkinės - komercinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , atlyginimas vertybiniais popieriais (akcijomis) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais.
Iš esmės ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t.y. dėl galimybės grąžinti pareiškėjui natūra 2/3 dalis ūkinės - komercinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) . Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo teisės atkurti nuosavybės teises į ginčo pastato dalį ir tai patvirtina nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys įrodymai.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau - Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Atkūrimo tvarka), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (ginčo santykiams aktuali galiojusi redakcija nuo 2006-08-06 iki 2007-09-12).
Atkūrimo įstatymo preambulėje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o teisingai už jį atlyginama tik tuo atveju, jei nėra galimybės grąžinti turtą natūra. Nuosavybės teisės į ūkinės - komercinės paskirties pastatus atkuriamos grąžinant juos natūra pagal Atkūrimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir tvarką, išskyrus Atkūrimo įstatymo 14 straipsnyje nurodytus atvejus, kai valstybė išperka ūkinės - komercinės paskirties pastatus. Atkūrimo įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad valstybė išperka ūkinės - komercinės paskirties pastatus, jeigu jie: 1) yra iš esmės perstatyti (rekonstruoti) taip, kad pakeista daugiau kaip 60 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo; 2) pagal įstatymus įsigyti privačion nuosavybėn. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Atkūrimo tvarkos 72 punkte. Nustačius bent vien vieną iš Atkūrimo įstatymo 14 straipsnyje nurodytų dviejų savarankiškų sąlygų, ūkinės - komercinės paskirties pastatai iš nuosavybės teisę turinčių piliečių išperkami valstybės ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Todėl ginčo atveju svarbu nustatyti, ar buvo sąlygos išpirkti ginčo pastatą iš pareiškėjo.
Atsakovas priimdamas skundžiamo įsakymo 2 punktą, nustatantį atlyginimą už išperkamo ginčo pastato dalį vertybiniais popieriais, visų pirma, privalėjo pagrįstai nustatyti nors vieną iš Atkūrimo įstatymo 14 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant ūkinės - komercinės paskirties pastatams išpirkti iš pretendentų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pagrindas negrąžinti ginčo pastato natūrą buvo UAB „Kauno komprojektas“ atlikta ginčo pastato statybinė – techninė ekspertizė. Ekspertizės akto išvadose buvo konstatuota, kad ginčo pastato plotas padidėjęs yra 70,30 procentų, bei pastato pagrindinės konstrukcijos pakeistos 66,50 procentų, o naujai užstatytą trečiąjį aukštą su antstatu ir priestatą atskirai eksploatuoti negalima neatlikus senojo pastato ir priestato rekonstrukcijos (UAB „Kauno komprojektas“ ekspertizės byla). Šios ekspertizės išvados iš esmės atitiko Atkūrimo įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintą pirmąją sąlygą ūkinės – komercinės paskirties pastatams išpirkti, kai ūkinės - komercinės paskirties pastatai yra iš esmės perstatyti (rekonstruoti) taip, kad pakeista daugiau kaip 60 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo. Esant šiai sąlygai, valstybei atsiranda teisė išpirkti iš pretendentų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ūkinės - komercinės paskirties pastatus, bei pareiga teisingai už išperkamą turtą atlyginti. Sąlygos, kurioms esant nekilnojamas turtas išperkamas valstybės, turi būti pagrįstai nustatytos. Pareiškėjas nesutinka su pirmiau minėtomis UAB „Kauno komprojekto“ ekspertizės akto išvadomis, nulėmusiomis ginčo pastato negrąžinimą natūra.
Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje yra pateikti trys ekspertizės aktai (UAB „Kauno komprojektas“, UAB „Statybos ekspertizė“ ir teismo eksperto prof. dr. Sigito Mitkaus), kuriuose nurodytos skirtingos išvados, skirtingai vertinant iš esmės tas pačias su ginčo pastatu susijusias aplinkybes nustatant pagrindinių konstrukcijų pakeitimo procentus ir galimybę sukurtą naują plotą atskirti nuo buvusio. Taigi, vertinant ginčijamo administracinio akto dalies teisėtumą, visų pirma, būtina įvertinti UAB „Statybos ekspertizė“ ekspertizės akto išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, siekiant nustatyti, ar ginčo pastatas yra iš esmės perstatytas (rekonstruotas) taip, kad pakeista daugiau kaip 60 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo ploto negalima atskirti nuo buvusio, t.y. ar valstybė turi teisę išpirkti ginčo pastatą iš pareiškėjo. Antra, išsprendžiant pareiškėjo ginčą iš esmės, būtina įvertinti ir kitas dvi ekspertizes, siekiant nustatyti, ar ginčo pastatas grąžintinas pareiškėjui natūra, t.y. tuo būdu, kuriuo pareiškėjas išreiškė valią atkurti nuosavybės teises.
Įvertinus UAB „Kauno komprojektas“ statybos - techninės ekspertizės akto (ekspertizė atlikta 1999 metais) duomenis, nustatyta, kad skaičiuojant pagrindinių konstrukcijų pakeitimą procentinę išraiška, nebuvo tiksliai vadovautasi Atkūrimo tvarkos 73 punkte nurodyta tvarka. Ekspertizės akte neteisingai nustatytas pagrindinių konstrukcijų buvusių nacionalizavimo metu ir pakeistų (neišlikusiųjų) dalies vertės palyginamosiomis kainomis santykis. Ekspertizės akte skaičiuojant pakeistų (neišlikusių) konstrukcijų vertę į šią vertę buvo neteisingai įtraukta visiškai naujai sukurtų (nacionalizacijos metu niekada nebuvusių) konstrukcijų vertė. Kaip matyti iš Ekspertizės akto aprašomosios dalies penktos pastraipos, ginčo pastatas 1969-1970 metais buvo kapitališkai remontuotas užstatant trečiąjį aukštą, įrengiant į užstatomą aukštą laiptus. Ekspertizės akto kapitalinio remonto projektinė dokumentacija (Laiptų planas L-L, Laiptų elementų ir armatūros specifikacija) patvirtina, kad Palyginamoje pakeistų konstrukcijų vertės lokalinėje sąmatoje Nr. 001 neteisingai buvo įskaičiuota naujai sukurtų laiptų, susidedančių iš 37 vienetų pakopų į naujai užstatomą trečiąjį aukštą, vertė (Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialo ginčo pastato projekto brėžinys Laiptai, esantis UAB „Kauno komprojektas“ statybos - techninės ekspertizės akto byloje). Ekspertizės akte esančioje Palyginamoje pakeistų konstrukcijų vertės lokalinėje sąmatoje Nr. 001 skyriuje Laiptai išlaidų vertė už įrengtus laiptus buvo nurodyta 14 310.45 Lt. Tačiau nurodyti laiptai yra naujai sukurti jau po nacionalizacijos, jų kaip ir trečiojo aukšto ginčo pastate nacionalizacijos metu nebuvo, nacionalizacijos metu pastatas turėjo tik du aukštus. Visiškai naujai įrengtų laiptų į trečiąjį aukštą įrengimo išlaidos neteisingai įskaičiuotos į pakeistų (neišlikusių) konstrukcijų vertę, nes laiptai į trečiąjį aukštą iki nacionalizacijos ir nacionalizacijos metu apskritai nebuvo sukurti kaip pastato pagrindinė (laikančioji) konstrukcija, todėl negalėjo būti keičiama. Nurodytas skaičiavimo būdas neteisingas, neatitinka Atkūrimo tvarkos 73 punkte nurodytų reikalavimų, skaičiuojant pakeistų (neišlikusių) konstrukcijų vertę. Nors ekspertizės akte nurodyta ginčo pastato pakeistų (neišlikusių) konstrukcijų bendra vertė 614 688 Lt išskaičiavus nepagrįstai įtrauktą naujai sukurtų laiptų darbų vertę sumažėtų tik 2.3 procentais, tačiau toks ekspertizės aktas kelia abejones jo pagrįstumu ir teisėtumu, be to, tai nėra vienintelis šio ekspertizės akto trūkumas. Kaip matyti iš ekspertizės akto Palyginamosios pakeistų konstrukcijų vertės lokalinės sąmatos Nr. 001 skyriaus Pamatai ir Palyginamosios bendrų konstrukcijų vertės lokalinės sąmatos Nr. 001 skyriaus Pamatai, pamatų darbų ir išlaidų sumos, t.y. nurodyta pakeistų (neišlikusių) pamatų konstrukcijų suma - 67 262.82 Lt; nurodyta buvusių konstrukcijų pamatų vertė – 80 964.92 Lt, skiriasi 13 702.10 Lt suma. Šį skirtumą sudaro Palyginamosios bendrų konstrukcijų vertės lokalinės sąmatos Nr. 001 skyriuje Pamatai 19 eilutėje nurodyta juostinių pamatų mūrijimo iš lauko akmenų darbų išlaidų suma 13 702.10 Lt. Pagal Atkūrimo tvarkos 73 punkto nuostatas, Palyginamosios bendrų konstrukcijų vertės lokalinėje sąmatoje Nr. 001, turėjo būti skaičiuojamos statybos darbų išlaidos, susijusios su nacionalizavimo metu buvusių konstrukcijų darbų išlaidomis, tačiau abiejų sąmatų skyriaus Pamatai darbų ir išlaidų duomenys, išskyrus minėtą 19 eilutę, sutampa. Iš ekspertizės akto, projektinės dokumentacijos ir archyvinių dokumentų duomenų, esančių statybinės – ekspertizės byloje, nenustatyta, kad iki nacionalizacijos ar jos metu ginčo pastate būtų buvę atlikti pamatų sutvirtinimo darbai. Ekspertizės akto turinys ir šios ekspertizės bylos duomenys patvirtino, kad pamatų sutvirtinimo darbai buvo atlikti 1970 metais, kapitališkai remontuojant ginčo pastatą pagal Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialo 1970 metų parengtą kapitalinio remonto projektą, kuriame buvo numatyta pagilinti ir sutvirtinti pastato pamatus. Todėl pamatų pagilinimo ir sutvirtinimo darbų išlaidos nepagrįstai buvo įtrauktos į ekspertizės akto Palyginamosios bendrų konstrukcijų vertės lokalinės sąmatos Nr. 001 vertę, kurioje turėjo būti nurodyta tik nacionalizacijos metu buvusių pagrindinių konstrukcijų vertė. Taigi, nurodytos aplinkybės byloja, kad ekspertizės akte buvusių konstrukcijų vertė buvo nustatyta neteisingai. Toks skaičiavimo būdas iš esmės prieštaravo Atkūrimo tvarkos 73 punkto nuostatoms. Atkūrimo tvarkos 73 punkto 2 dalyje nurodyta, kad jeigu pagrindinės (laikančiosios) konstrukcijos sustiprinimo darbų vertė prilygsta visai buvusios konstrukcijos vertei arba yra už ją didesnė, visa konstrukcija laikoma pakeista ir į pastato pakeistų konstrukcijų dalį įskaičiuojama buvusios konstrukcijos vertė. Šiuo atveju buvo skaičiuojama priešingai, pakeistų konstrukcijų vertė buvo įskaičiuotą į buvusių konstrukcijų vertę, tai patvirtina Palyginamosios bendrų konstrukcijų vertės lokalinės sąmatos Nr. 001 skyriaus Pamatai duomenys lyginant juos su Palyginamosios pakeistų konstrukcijų vertės lokalinės sąmatos Nr. 001 skyriaus Pamatai duomenimis.
Tokiu būdu, konstatuotina, kad UAB „Kauno komprojektas“ statybos - techninės ekspertizės akte neteisingai buvo skaičiuojama pakeistų (neišlikusių) ir buvusių nacionalizacijos metu konstrukcijų vertė. Ekspertizės akto išvada, kad ginčo pastato pagrindinės konstrukcijos pakeistos 66,50 procentų yra netiksli, joje yra esminių neatitikimų. Toks ekspertizės aktas laikytinas nepagrįstu, prieštaraujančiu Atkūrimo tvarkos 73 punkte nurodytiems kriterijams skaičiuojant nurodytas vertes, juo vadovautis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo būdą nėra teisinio pagrindo. Ginčijamo įsakymo 2 punktas, kuriuo buvo nustatytas atlyginimo pareiškėjui vertybiniais popieriais būdas už valstybės išperkamą ginčo pastato dalį, buvo priimtas vadovaujantis UAB „Kauno komprojektas“ statybos - techninė ekspertizės akto išvadomis. Pripažinus, kad UAB „Kauno komprojektas“ statybos - techninė ekspertizės aktą nepagrįstas, ginčijamo įsakymo 2 punktas naikintinas, kaip neteisėtas iš esmės, nes nepakanka duomenų konstatuoti, kad ginčo pastato dalis negali būti grąžinama natūra ir turi būti išperkama valstybės pagal Atkūrimo tvarkos 14 straipsnio sąlygas.
Kaip jau buvo minėta, šioje byloje teismo nutartimis buvo paskirtos kitos dvi ginčo pastato statybos - techninės ekspertizės, todėl sprendžiant pareiškėjo ginčą iš esmės dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo natūra vertintinos ir kitos dvi ekspertizės.
Įvertinus UAB „Statybos ekspertizė“ 2009-10-12 ekspertizės akto Nr. 10-09/233 duomenis, konstatuotina, kad šis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 2002-10-29 Nr. IX-1161 (toliau - Ekspertizės įstatymas) reikalavimų, todėl juo nesivadovauta nustatant ginčo pastato pagrindinių konstrukcijų pakeitimo apimtis procentais ir naujai sukurto ploto atskyrimą nuo buvusio.
Ekspertizės įstatyme nustatyta ekspertizės paskyrimo, atlikimo ir eksperto (ekspertų) išvadų surašymo tvarka. Pagal Ekspertizės įstatyme keliamus reikalavimus eksperto išvadai, eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, kuris yra vieningas dokumentas, susidedantis iš įžanginės, tiriamosios ir išvadų dalių (Ekspertizės įstatymo 24 str. 1 d.). Ekspertizės akto įvadinėje dalyje nurodoma akto surašymo data, byla, kurioje paskirta ekspertizė, teismo nutartis, kuri yra ekspertizės atlikimo pagrindas, ekspertizės rūšis, ekspertizės įstaigos pavadinimas, žinios apie ekspertą (vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, mokslo laipsnis, einamos pareigos), ekspertui pateikti klausimai, ekspertizės atlikimo vieta, atliekant ekspertizę dalyvavę asmenys, eksperto priesaikos žyma. Tiriamojoje ekspertizės akto dalyje ekspertas privalo smulkiai aprašyti atliktus tyrimus ir jais remiantis padarytas išvadas. Ekspertizės aktų išvadų dalyje ekspertas privalo atsakyti į teismo nutartyje pateiktus klausimus. Į kiekvieną klausimą būtina atsakyti iš esmės (ne formaliai) arba nurodyti, kad negalima šito padaryti dėl akto tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Ekspertizės įstatymas numato, jog ekspertų atliekamų tyrimų eigą, sąlygas ir rezultatus fiksuojantys dokumentai saugomi teismo ekspertizės įstaigoje. Prireikus teismo ekspertizę skyrusi institucija gali jų pareikalauti (Ekspertizės įstatymo 24 str. 7 d.). Be to, Ekspertizės įstatymo 14 straipsnis numato, kad teismo ekspertas atsako už savo padarytos ekspertizės akto pagrįstumą ir tikrumą. Ekspertizės aktas atitinkantis nurodytus Ekspertizės įstatymo reikalavimus gali būti priskirtinas tinkamiems bylos rašytiniams įrodymams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str., 62 str.).
Akivaizdu, kad UAB „Statybos ekspertizė“ ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nebuvo aprašytas tiriamas objektas, jo būklė, aprašyti atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, siekiant nustatyti pagrindinių konstrukcijų pakeitimo apimtis ir sukurto naujo ploto atskyrimą nuo buvusio. Nurodyti ekspertizės akto trūkumai leidžia pagrįstai teigti, kad ekspertizės akto išvados nemotyvuotos, nepagrįstos ir neatitinka Ekspertizės įstatymo reikalavimų,ir juo vadovautis nėra teisinio pagrindo.
Nesivadovauta ir teismo eksperto prof. dr. Sigito Mitkaus 2010-02-22 atlikta ekspertize dėl jos išvadų prieštaringumo ir nepagrindimo tyrimais. Visų pirma, daugiausia abejonių sukėlė ekspertizės akto antroji išvada dėl sukurto naujo ploto atskyrimo nuo buvusio. Norint nustatyti sukurto naujo ploto atskyrimo nuo buvusio galimybę būtina vadovautis Atkūrimo tvarkos 75 punkto nuostata, kurioje nurodyta, kad sukurtą naują plotą (priestatus, antstatus) atskirti nuo buvusiojo galima tada, kai sukurto naujo ploto patalpas (priestatus, antstatus) be rekonstrukcijos galima naudoti nepažeidžiant architektūros, statybos, higienos, sanitarijos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. Šioje eksperto išvadoje, pažeidžiant Atkūrimo tvarkos 75 punkto reikalavimus, nebuvo atsakyta, ar galima sukurtą naują plotą atskirti nuo buvusiojo be rekonstrukcijos. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje (ekspertizės akto 58 psl.) nurodyta, kad pastato inžinierinių sistemų atskirti be rekonstravimo negalima, tačiau atskiros patalpos gali būti tinkami naudojamos neatskyrus inžinierinių sistemų. Nurodytų aplinkybių konstatavimas yra prieštaringas ir nepagrįstas jokiais tyrimais. Taip pat neatlikta jokių išsamių tyrimų konstatuojant tiriamojoje ekspertizės akto dalyje, kad atskiriant naujai sukurtą plotą nuo buvusio nenustatyta architektūros, statybos, higienos sanitarijos, priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų (ekspertizės akto 59 - 63 psl.). Tačiau teismo posėdžio metu ekspertas taip ir nenurodė kokius konkrečius tyrimus atlikto konstatuojant nurodytas aplinkybes. Prieštaringas ekspertizės akto tiriamosios dalies teiginys antrajai ekspertizės išvadai, kad naujas plotas gali būti atskirtas nuo buvusio, konstatavimas aplinkybės, kad naujai sukurto ploto fiziškai atskirti nuo buvusio negalima (ekspertizės akto 63 psl.). Toks ekspertizės aktas prieštarauja Ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 3 daliai, kurioje nurodyta, kad teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje būtina nurodyti atliktus tyrimus, jų metu naudotus metodus ir priemones, taip pat gautus rezultatus ir juos motyvuotai įvertinti. Be to, Ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad eksperto atliekamų tyrimų eigą, sąlygas ir rezultatus fiksuojantys dokumentai saugomi teismo ekspertizės įstaigoje ir prireikus teismo ekspertizę skyrusi institucija gali jų pareikalauti (Ekspertizės įstatymo 24 str. 7d.). Teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino, kad papildomai nėra atlikta jokių tyrimų fiksuotų kituose, teismui nepateiktuose dokumentuose. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės akto dalyje nustatant ginčo pastato pagrindinių konstrukcijų vertę nepagrįstai buvo naudojami sąlyginiai vertės vienetai (Ekspertizės akto 53 psl.). Atkūrimo tvarkos 73 punkte nurodyta, kad norint nustatyti, kiek procentų pagrindinių (laikančiųjų) konstrukcijų yra pakeista, imamas pastatų, statinių (ar jų dalių) nacionalizavimo metu buvusių konstrukcijų pakeistosios (neišlikusios) dalies vertės santykis su visa tuo metu buvusių pagrindinių (laikančiųjų) konstrukcijų verte palyginamosiomis kainomis. Teismo nuomone, ginčo pastato pagrindinių konstrukcijų vertės skaičiavimas sąlyginiais vienetais neatitinka Atkūrimo tvarkos 73 punkto nuostatų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad vertė turi būti skaičiuojama palyginamosiomis kainomis.
Taigi, byloje esant trims nepagrįstoms, netikslioms ir prieštaringoms atliktoms ekspertizės išvadoms, nėra galimybės spręsti apie nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Institucija, sprendusi pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, turėtų iš naujo spręsti, ar yra sąlygos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo pastatą natūra, ar atlyginti pareiškėjui kitu būdu, bei paskirti ginčo pastato statybos - techninę ekspertizę, kuri atitiktų pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimus.
Antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas - įpareigoti atsakovą išspęsti klausimą dėl būdo, kuriuo pareiškėjui atkuriamos nuosavybės teisės į 2/3 dalis pastato (1B3/p), esančio (duomenys neskelbtini) , vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 nuostatomis, suformuluotas nekonkrečiai, nenurodant kokia konkreti minėto nutarimo norma ir kokiu būdu turėtų būti įgyvendinta, todėl šis skundo reikalavimas tenkintinas iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 88 straipsnis nustato sprendimų, kurie gali būti priimti išnagrinėjus bylą rūšis. Teismas gali panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, įpareigoti atitinkamą savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą, tai reiškia, kad turi būti nurodyta konkrečiai kaip, kokiu būdu turi būti įgyvendintas įstatymą, įvykdytas Vyriausybės nutarimas ar kitas teisės aktas (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 88 str.).
Įvertinus paminėtas galimas sprendimų rūšis, pareiškėjo skundo reikalavimų apimtį ir siekiant išspręsti ginčą iš esmės, konstatuotina, kad byloje nepakanka pagrįstų duomenų įpareigoti atsakovą priimti konkretų sprendimą, nurodant kokiu būdu atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į ginčo pastato dalį. Įpareigoti atsakovą besąlygiškai vadovautis minėtais ekspertizės aktais, turinčiais esminių trūkumų, nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl atsakovas, panaikinus skundžiamo įsakymo 2 punktą, įpareigotinas iš naujo išspęsti klausimą dėl pareiškėjui atkuriamos nuosavybės teisės į 2/3 dalis pastato (1B3/p), esančio (duomenys neskelbtini), būdo. Tačiau skundo antrojo reikalavimo dalis, kuria pareiškėjas parašo įpareigoti atsakovą vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 nuostatomis, yra nekonkreti, todėl atmestina kaip nepagrįsta.
Pagal Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį ir Atkūrimo tvarkos 101 punktą, galiojusi skundžiamo įsakymo priėmimo metu, prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais nagrinėja ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo (šios tvarkos 1 priedas) priima savivaldybės vykdomoji institucija arba valstybės institucija, kuri šiuos gyvenamuosius namus, jų dalis, butus ir ūkinės-komercinės paskirties pastatus valdo, naudoja ir disponuoja jais patikėjimo teise arba kurios reguliavimo sričiai priskirti juridiniai asmenys šiuos gyvenamuosius namus, jų dalis, butus ir ūkinės-komercinės paskirties pastatus valdo, naudoja ir disponuoja jais patikėjimo teise. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ginčo pastatą turto patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybės taryba ( b.l. 75). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad kadastro ir registro duomenys apie atsakovo daiktines teises į ginčo pastatą laikytini teisingais. Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes, teigtina, kad atsakovas yra kompetentinga institucija spęsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą į ginčo pastatą.
Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad atsakovas tinkamai nepranešė jam apie tai, kur ir kada bus svarstomas jo prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ūkinės - komercinės paskirties pastatą. Atkūrimo tvarkos 107 punkte nurodyta, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimamas dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės. Sutikimą su priimamu sprendimu pilietis patvirtina parašu. Piliečiui neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jam nedalyvaujant. Atkūrimo tvarkos 109 punkte numatyta, kad institucijos, nagrinėdamos piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių į ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais ir į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkūrimo, ištiria, ar priklauso jų kompetencijai nagrinėti šiuos prašymus, patikrina, ar pateikti nuosavybės teises patvirtinantys ir kiti reikiami dokumentai, nustato piliečių prašymų nagrinėjimo vietą ir laiką. Nagrinėjant prašymą, kiekvienu atveju dalyvauja suinteresuotas asmuo, taip pat dabartinis turto valdytojas. Jiems turi būti raštu pranešta, kada ir kur bus nagrinėjamas prašymas. Prieš priimant sprendimą, turi būti gautas Atkūrimo tvarkos 2 punkte nurodytų piliečių rašytinis sutikimas. Nagrinėjamu atveju pastebėtina kad, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų pranešta apie jo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo svarstymą. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovo atstovė. Tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas šios bylos aplinkybes, į tai, kad atsakovas, priimdamas ginčijamo įsakymo 2 punktą dėl nuosavybės atkūrimo būdo, vadovavosi UAB „Kauno komprojekto“ ginčo pastato statybinės - techninės ekspertizės aktu, teigtina, kad net ir dalyvaujant pretendentui priimant ginčijamo įsakymo 2 punktą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant vertybiniais popieriais, atsakovas neturėjo galimybės ir pagrindo spęsti dėl ginčo pastato dalies grąžinimo natūra. Todėl, kolegijos nuomone, ginčijamo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procedūros pažeidimas, šiuo atveju, nelaikytinas esminiu, tiesiogiai įtakojusiu ginčijamo įsakymo 2 punkto priėmimo teisėtumą.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, o pats aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTĮ 13 str. 1 d.) ne kartą yra pažymėjęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, susijusi su individualaus administracinio akto pagrindimu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis, sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007). Tai reiškia, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas, aiškios subjektų teisės ir pareigos. Ginčijamame įsakyme yra pateikiamos nuorodos į atitinkamus teisės aktus ir jų konkrečias normas, jame suprantamai ir aiškiai suformuluotos pareiškėjui suteikiamos teisės atkurti nuosavybės teisias atlyginant už išperkamą turtą vertybiniais popieriais, aiškiai nurodyta visuomeninio santykio nuosavybės teisių atkūrimo procese esmė. Nors ginčijamo įsakymo punkto priėmimas nėra pakankamai motyvuotas faktiniais duomenimis, t.y. įsakyme nenurodytas UAB „Kauno komprojekto“ statybinės - techninės ekspertizės aktas, VĮ Registrų centro Kauno filialo ginčo pastato įvertinimo ataskaita, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad vien tik dėl formalių ginčijamo įsakymo punkto neatitikimų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, kurie iš esmės nepažeidė pareiškėjo teisių, ginčijamo įsakymo 2 punktas galėtų būti pripažintas neteisėtu. Ginčijamo įsakymo punktas naikintinas dėl kitų pirmiau nurodytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-05-29 įsakymo Nr. A-1796 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui D. K.“ 2 punktą.
Įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių iš naujo spęsti klausimą dėl nuosavybės teisės į 2/3 dalis pastato (1B3/p), esančio (duomenys neskelbtini) , atkūrimo būdo pareiškėjui D. K..
Skundą dalyje dėl antrojo reikalavimo dalies, kuria pareiškėjas parašė įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, atkuriant nuosavybės teises pareiškėjui D. K. teisės į 2/3 dalis pastato (1B3/p), esančio (duomenys neskelbtini) , vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 nuostatomis, atmestina kaip nepagrįstą
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.