Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma paskirti priverčiamąsias medicinines priemones – V. B., gynėjai advokatei Eligijai Norkienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, dirbančiam (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) rajono sav., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistam, kuris kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų aplinkybės

V. B., 2020 m. lapkričio 21 d. apie 12.45 val., gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su A. Ž. metu sudavė rankos kumščiu jam penkis kartus į veidą ir nosį, padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį ir tokiu būdu sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, V. B. laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. spalio 31 d. sistemingai, naudodamas psichinę prievartą, baugino nukentėjusiąją A. G. ir ją terorizavo, o būtent: 2021 m. balandžio 16 d. per „Messenger“ programėlę parašė nukentėjusiajai adresuotą įžeidžiančio ir grasinančio turinio žinutę „ziuriu tau gyvent atsibodo suka kurva (duomenys neskelbtini) paskambink“, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2021 m. liepos 1 d. 18.56 val., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 16 d. 13.21 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 6 d. 20.28 val., 2021 m. rugpjūčio 10 d. 08.56 val., 2021 m. spalio 3 d. 17.16 val., 18.50 val., 2021 m. spalio 4 d. 22.40 val., 2021 m. spalio 6 d. 20.48 val., 2021 m. spalio 11 d. 15.56 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino nukentėjusiajai į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir grasino sakydamas „aš tave nužudysiu“, „aš tave suspardysiu“, „pasamdysiu, kad tave nužudytų“, „sudaužysiu, suspardysiu galvą“, „ir tave, ir tavo vaiką nužudysiu“, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2021 m. spalio 31 d. parašė nukentėjusiajai adresuotą įžeidžiančio ir grasinančio turinio žinutę „uzmusiu as tave su kirviu ir tavo vaika, uz tai kad mokintis trugdai, kelk rageli pedofilijos myletoja“.

II. Įrodymai

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos A. Ž. atžvilgiu

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos A. V. (Gaižauskienės) atžvilgiu

Teismo posėdžio metu valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus vyriausioji teismo psichiatrė ekspertė J. D. paaiškino, kad tvirtina pateiktas išvadas, jog baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu V. B. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės atlikimo metu ir dabar jis serga šiuo lėtiniu psichikos sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam rekomenduotas priverstinis gydymas, stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, tai yra, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Psichikos sutrikimas nustatytas iš pateiktos bylos medžiagos, iš klinikinio stebėjimo, iš pokalbio su tiriamuoju, iš atlikto psichologinio įvertinimo, iš liudytojų parodymų, būsenos stebėjimo dinamikos, remiantis tais duomenimis ir buvo konstatuotas šis sutrikimas. Pirmieji ligos požymiai prasidėjo nuo 2014 m. jam bedirbant užsienyje ir vėliau pablogėjimas, paūmėjimas pastebėtas studijų metu. Atsirado santykio pervertinimo, poveikio kliedėjimo idėjos nukentėjusiosios atžvilgiu, kritikos stoka, kito jo produktyvumas, galbūt ne dėl tų darbų apimties, bet ir dėl ligos jis negalėjo tęsti studijų, susikaupti, ir toks pastebėtas priešiškas nusiteikimas nukentėjusiosios atžvilgiu ir palaipsniui susiformavo visa kliedesinė simptomatika. Taip pat stebimas mąstymo nenuoseklumas iš tų žinučių, padrikumas, kliedesinė simptomatika. Kliedesiai, klaidingas aplinkos ir įvykių supratimas ir interpretavimas nustatyta iš objektyvių požymių, faktų. Realūs dalykai yra interpretuojami klaidingai, neatitinkant tikrovės. Tai atsispindėjo jo veiksmuose, būtent prieš konkretų asmenį. Jis pasakojo, kad ir kaimynė jam kenkė, nuolat jį stebėjo. Dėl dėstytojos irgi tam tikros elgesio detalės yra sureikšminamos ir interpretuojama savaip. Klaidingas interpretavimas yra dėl ligos ir tas atsispindi jo elgesyje. Kol tai nepaveikia elgesio, galima tai kažkiek kompensuoti, bet kai paveikia elgesį, tai jau nėra gerai, reikia gydyti. Rekomenduoja stacionarų stebėjimą, nes jie įvertino patį nusikaltimo pobūdį – grasinimai buvo rimti, pakankamai realūs, buvo netgi nužudymo grasinimai. Taip pat buvo įvertinta jo psichikos būsena, esama kritikos stoka. Anksčiau jis nebuvo gydytas ir stebėtas psichiatro. Jis nekritiškas, laikė save sveiku ekspertizės metu ir interpretavo visus tuos veiksmus ir aplinkybes liguistai. Rekomenduojamas stacionarinis stebėjimas, kad jis kuo ilgesnį laiką būtų psichiatrų žinioje. Šiuo atveju tikrai dar nėra galima jo paleisti. Jis sakė, jog jam psichiatrai „pripaišė“ sutrikimą. Taip pat mini, jog jis buvo provokuojamas, įžeidinėjamas. Nėra pilnos kritikos ir nėra garantijos, kad jis reguliariai gydysis pats. Reikia turėti omenyje, kad jo paties nuomonė dėl gydymo yra subjektyvi. Ji laikosi nuomonės, jog jam reikalingas gydymas bendrojo stebėjimo sąlygomis.

Rokiškio psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė L. F. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji gydo V. B. nuo 2022 m. rugpjūčio. Apibendrinant tai, ką ji matė nuo jo atvykimo ir dabar, skirtumas yra. Jis buvo gynybiškas, įsitempęs, gydymui reikalingumo nematė, pirmą dieną apskritai nesutiko su gydymu, bet po to pats išsakė sutikimą vaistų vartojimui. Kritikos ligos atžvilgiu trūko. Pačioje pradžioje nusikalstamos veikos vertinimas buvo nepakankamai kritiškas, buvo galima vertinti kaip kliedesinius pasisakymus, emocinis neadekvatumas, nestabili impulsų kontrolė, elgesio neadekvatumas. Po to skirtas medikamentinis gydymas tabletine forma, dalyvavo ir psichologo užsiėmimuose. Gydymo eigoje stebima teigiama dinamika. Pacientas ir su personalu noriau bendrauja ir dalyvauja užimtumo veiklose, atmetimo siūlomoms intervencijoms nėra, gydymui neprieštarauja, pats domisi gydymu. Paskui paskyrus gydymą nebuvo prieštaravimo. Elgesio, agresijos, skyriaus tvarkos taisyklių nesilaikymo nebuvo, priešiškumo personalui ar pacientams nebuvo. Loginio ryšio stokoja, išlieka kritika ligos atžvilgiu. Atmetimo nėra, bet pilnai nesuvokia ligos simptomų. Jo kritika ligai formali, tačiau ne kategoriška, ne gynybiška, jis įsitraukia į psichologines diskusijas ir pats pripažįsta, kad įtaką pagerėjimui turėjo stabili dienotvarkė, stabilus poilsio rėžimas, vaistų vartojimas. Galima ramiai vesti pokalbį, išklauso. Išlieka savita aplinkos interpretacija, bet pacientas jau prieinamas diskusijai. Šiuo metu tęsiamas medikamentinis gydymas ir psichologinis konsultavimas. Medikamentinis gydymas tablečių forma. Būsena šiai dienai stabili, vaistų netoleravimo nėra, jis neprieštarauja vaistų vartojimui. Ji gali pasakyti, jog reikalinga gydytis toliau. Jeigu būtų nutrauktas medikamentų vartojimas, tai situacija, labai tikėtina, kad pablogėtų, ryškėtų kliedesinė simptomatika, elgesio neadekvatumai. Medikamentinio gydymo užtikrinimas būtų reikalingas, kad būtų stabili būsena. Taip pat terapijos ir stabili dienotvarkė irgi svarbus momentas, kuris užtikrinamas gydymo įstaigoje. O ar tai vienintelis kelias, ne jos kompetencijai atsakyti. Šiuo metu jam yra slaugytojų paduodami vaistai numatytu metu, tai nėra savarankiška procedūra, tai yra struktūruojama. Šis pacientas niekada neišsakė, kad negers vaistų, kad jam nereikia. Injekciniais vaistais nebuvo svarstoma V. B. gydyti. Jis adaptavosi gana greitai, tvarkos laikėsi. Jo būsena stabilizavosi ir galvojant apie ambulatorinio gydymo tęsimą, buvo labai nedaug pamažinusi vaistų dozę, tačiau mėnesio bėgyje kliedesinių interpretacijų aktualumas padidėjo, todėl grąžino į ankstesnę dozę ir būsena vėl stabilizavosi. Vaistus geria ir ryte ir vakare. Yra buvę pokalbių dėl mokslo. Noras mokytis yra gerai, bet yra reikalinga koncentracija. Dinamikoje dėmesio koncentracija yra gerėjanti palaipsniui, bet darbinėje veikloje atsispindi svyravimai. Grįžimas į mokslus būtų papildomas krūvis, gali jį įtakoti ir neigiamai. Šiuo metu, kol nėra gydymo procesas pilnai pabaigtas, siūlytų tausojantį režimą. Dėl to galėtų pagerėti ir dėmesio koncentracija. Pagrindinis dalykas yra stabilios dienotvarkės laikymasis ir psichologinės intervencijos. Pastebima, kad ambulatorinio gydymo metu, visa tai būna mažiau užtikrinama, ne taip kaip pas Rokiškio psichikos centre.

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad V. B. veiksmuose yra BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos įstatymo uždraustos veikos objektyvieji požymiai. Jie įrodyti nukentėjusiojo parodymais, liudytojos parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad 2020 m. lapkričio 20 d. apie 12 val. jam pas draugę R. D. adresu (duomenys neskelbtini), beremontuojant tvorą atėjo V. B., kuris pradėjo šaukti „nudaušiu, užmušiu, viskas tau galas“ ir kelis kartus smogė jam į nosį, ją sulaužydamas. Beveik parą laiko jam iš nosies nenustojo bėgti kraujas, ją skaudėjo, apie savaitę laiko namuose jis gydėsi ambulatoriškai. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos R. D. parodymai, kad 2020 m. lapkričio 20 d. pas ją atvyko A. Ž., jiems besitvarkant, iš namo išėjo V. ir pradėjo šaukti: „ateik čia“, kreipdamasis į A. Ž.. V. šaukė ant jo, kad jis čia neregistruotas, ko čia stovi, tuomet sudavė A. rankomis. Pamačiusi konfliktą, ji iškvietė policiją, kuri išsivežė V. B., o A. kitą dieną nuvykus į priėmimą buvo konstatuotas nosies lūžis. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad konfliktas įvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėjus nukentėjusįjį A. Ž. buvo matomi įdrėskimai, kraujosruvos veido srityje, ant megztinio buvo matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Specialisto išvada patvirtina, kad A. Ž. nustatytas nosies kaulų lūžis, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pažymėtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duodamas paaiškinimus, V. B. neneigė, kad konflikto su nukentėjusiuoju metu, sudavė pastarajam ranka į veido sritį, vėliau su nukentėjusiuoju susitaikė.

Atsižvelgiant į šiuos aptartus duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog V. B., 2020 m. lapkričio 21 d. apie 12.45 val., gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su A. Ž. metu, sudavė rankos kumščiu jam penkis kartus į veidą ir nosį, padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį ir tokiu būdu sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ši V. B. veika atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius, nes dėl jo veiksmų nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata.

BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi, BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios alternatyvios veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; ir 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-62-976/2017).

Bauginimas – tai grasinimai (psichinė prievarta). Vadovaujantis teismų praktika, bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą. Bauginimas – tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai, kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan.). Be to, baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį kilti būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, ne labai ilgą laiko tarpą, ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi. Konflikto, dėl kurio prasidėjo žmogaus bauginimas, priežastis gali būti siekis užvaldyti turtą, atsikratyti kaimynais siekiant, kad jie išsikeltų gyventi kitur, ir pan. (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-327-326/2016).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad V. B. veiksmuose yra BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos įstatymo uždraustos veikos objektyvieji požymiai. Jie įrodyti nukentėjusiosios parodymais, susirašinėjimų nuotraukomis, V. B. skundu, garso įrašu, tarnybiniu pranešimu, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji A. V. (Gaižauskienė) parodė, kad 2021 m. balandžio mėnesį pradėjo į Messenger programėlę gauti įžeidžiančias žinutes, vėliau žinutės pradėjo eiti ir į jos mobilųjį telefoną. Kuomet sužinojo, kad universitete jos atžvilgiu V. B. parašė skundą, suprato, kad tai tas pats asmuo, kuris jai rašydavo žinutes. V. B. jai nuolat skambindavo, pakėlus telefono ragelį, jis ant jos rėkdavo, taip pat šmeiždavo ją jos kolegoms universitete, ji dėl jo veiksmų jautė realų pavojų, kadangi veiksmai kartodavosi tiek dieną, tiek naktį. Dėl V. B. veiksmų ji jautėsi nesaugiai, galvojo tiek apie savo, tiek apie savo dukros saugumą, buvo neįmanoma ramiai gyventi, todėl kreipėsi į policiją. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina jos pateiktos susirašinėjimo nuotraukos, kuriose matoma, kaip V. B. rašo jai įžeidžiančias žinutes, vadina ją necenzūriniais žodžiais, grasina užmušti tiek ją, tiek jos vaiką, V. B. parašė nukentėjusiajai daugiau nei 18 panašaus pobūdžio žinučių. Nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina jos pateiktas elektroninis laiškas, kuriame matoma, kad V. B. parašė skundą (duomenys neskelbtini) rektorei dėl A. G., nurodydamas, kad ji netiesiogiai jį užgaulioja, koneveikia, jis girdėjo gandus, kad ši užsiima neleistina veikla internetinėje veikloje, t. y. žiūri medžiagą apie kuriamą smurtą prieš vaikus, pedofiliją. Nukentėjusiosios pateiktame garso įraše girdima, kaip V. B. jai paskambinęs ant jos rėkia, įžeidinėja, grasina, kad ją seks, sužinos jos adresą, kad „suspardys“ jos vaiką, kad ją užmuš. V. B. telefono numerio analizė patvirtina jo veiksmų sistemingumą – V. B. laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 12 d. nukentėjusiosios A. G. naudojamu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) skambino 147 kartus.

Atsižvelgiant į šiuos aptartus duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog V. B., laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. spalio 31 d. sistemingai, naudodamas psichinę prievartą, baugino nukentėjusiąją A. G. ir ją terorizavo, o būtent: 2021 m. balandžio 16 d. per „Messenger“ programėlę parašė nukentėjusiajai adresuotą įžeidžiančio ir grasinančio turinio žinutę „ziuriu tau gyvent atsibodo suka kurva (duomenys neskelbtini) paskambink“, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2021 m. liepos 1 d. 18.56 val., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 16 d. 13.21 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 6 d. 20.28 val., 2021 m. rugpjūčio 10 d. 08.56 val., 2021 m. spalio 3 d. 17.16 val., 18.50 val., 2021 m. spalio 4 d. 22.40 val., 2021 m. spalio 6 d. 20.48 val., 2021 m. spalio 11 d. 15.56 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino nukentėjusiajai į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir grasino sakydamas „aš tave nužudysiu“, „aš tave suspardysiu“, „pasamdysiu, kad tave nužudytų“, „sudaužysiu, suspardysiu galvą“, „ir tave, ir tavo vaiką nužudysiu“, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2021 m. spalio 31 d. parašė nukentėjusiajai adresuotą įžeidžiančio ir grasinančio turinio žinutę „uzmusiu as tave su kirviu ir tavo vaika, uz tai kad mokintis trugdai, kelk rageli pedofilijos myletoja“. Ši V. B. veika atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius požymius, nes jis savo veiksmais terorizavo nukentėjusiąją, grasindamas ją nužudyti, bei savo įžeidžiančiais žodžiais, žinutėmis ir skambučiais, sistemingai ją baugino naudodamas psichinę prievartą.

IV. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

Būtina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali būti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumą ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali būti skiriamos priverčiamojo medicinos priemonės.

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

2022 m. rugpjūčio 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-52/2022 nustatyta, kad V. B. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu V. B. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

V. B. negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl jis negali būti apklausiamas, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis. Jo parodymai gali būti įtakoti lėtinio psichikos sutrikimo.

Iš šio ekspertizės akto matyti, kad išvados padarytos įvertinus daugelį aplinkybių. Kaip matyti, nustatytas apsunkintas paveldimumas. Nuo 2014 metų klinikoje išryškėjo santykio, poveikio pervertinimo idėjos bendradarbės atžvilgiu, ko pasekoje tiriamasis buvo priverstas keisti darbo vietą. Vėliau, 2017 m. pradėjus studijas Lietuvos sporto universitete, tiriamąjį vargino įtampa, nerimas, krito produktyvi veikla, darbingumas, ko pasekoje susidarė akademinės skolos, teko sustabdyti studijas, išeiti akademinių atostogų. Stebėtas įtarumas, karingas, atkaklus asmeninių teisių jutimas, polinkis nuolat būti priešiškai nusiteikus. Palaipsniui susiformavo santykio, poveikio, nuostolio, kenkimo kliedesiai, kurių turinys ir jų pasireiškimo laikas buvo susijęs su realia gyvenimo situacija (užsitęsusios studijos, konfliktiški santykiai su kaimynais dėl žemės sklypų pasidalinimo), kas atsispindėjo V. B. neadekvačiuose, bauginančiuose, grasinančiuose pasisakymuose buvusios dėstytojos atžvilgiu, neadekvačiame ir agresyviame elgesyje kaimynų atžvilgiu. Byloje esančioje tiriamojo rašytinėje produkcijoje atsispindi mąstymo nenuoseklumas, padrikumas, kliedesinė simptomatika nukentėjusiosios atžvilgiu. Įtariamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu neadekvatus, dezorganizuotas, agresyvus V. B. elgesys nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo sąlygotas lėtinio psichikos sutrikimo – kliedesinio sutrikimo (F22.0), t. y. kliedesinės aplinkos, įvykių interpretacijos, kritikos stokos, dėl ko jis negalėjo visapusiškai ir kritiškai įvertinti situacijos, numatyti savo poelgio pasekmių bei adekvačiai organizuoti, reguliuoti ir kontroliuoti savo elgesio, t. y. negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Iš psichologinio įvertinimo matyti, kad tiriamojo kontaktas formalus, jis trumpai atsako į pateiktus klausimus, akių kontaktą palaiko. Nerimastingas, pasakoja ne apie visas inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tiriamasis gynybiškas, neatviras, įtarus. Stokoja kritikos inkriminuojamų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Kiek susilpnėjusi ir nepastovi dėmesio koncentracija. Pacientui būdingas aukštas nerimas, susirūpinimas savo sveikata, tikėtina, kad turi fantazijų dėl savo sveikatos problemų. Tarpasmeniniai kontaktai ir socialinė adaptacija apsunkinta. Emocijų raiška prislopinta.

Teismo psichiatrė ekspertė J. D. patvirtino ekspertizės akto išvadas. Paaiškino, jog V. B. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės atlikimo metu ir dabar jis serga šiuo lėtiniu psichikos sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Iš ekspertizės akto taip pat matyti, kad 2021 m. gruodžio mėn. specialisto konsultacijos metu stebėta įtampa, nerimastingumas, neadekvačios emocinės reakcijos, stokojantis nuoseklumo mąstymas, fragmentinės klausos haliucinacijos, įtartos kliedėjinės įvykio interpretacijos, kritikos stoka. Šiuo metu klinikiniame vaizde stebimas afekto ir emocinių reakcijų skurdumas, neadekvatumas, stokojantis nuoseklumo mąstymas, santykio, poveikio, persekiojimo kliedesiai, kritikos stoka, kas ir yra būdinga kliedesiniam sutrikimui. Atliktas psichologinis įvertinimas konstatavo nepakankamai nuoseklų mąstymą, apibendrinimo lygio netolygumą, asociacijų formalumą, asmenybės egocentriškumą, įtarumą, nerimastingumą bei apsunkintą socialinę adaptaciją.

Teismo psichiatrė ekspertė J. D. paaiškino, kad rekomenduoja stacionarinį stebėjimą, įvertinusi nusikaltimo pobūdį – grasinimai buvo rimti, pakankamai realūs, buvo netgi grasinimai nužudymu. Taip pat stebimas mąstymo nenuoseklumas, padrikumas, kliedesinė simptomatika. Tas atsispindėjo ir jo veiksmuose prieš kaimynę, jis pasakojo, kad kaimynė jam kenkė, nuolat jį stebėjo. Tam tikros elgesio detalės yra sureikšminamos ir interpretuojami savaip. Klaidingas interpretavimas ir yra dėl ligos, ir tas atsispindi jo elgesyje. Kol nepaveikė elgesio, galima tai kažkiek kompensuoti, bet kai paveikia elgesį, reikia gydyti. Įvertinta ir pati psichikos būsena, esama kritikos stoka. Jis nekritiškas, laikė save sveiku ekspertizės metu ir interpretavo visus tuos veiksmus ir aplinkybes liguistai. Kadangi nėra pilnos kritikos, nėra garantijos, kad jis vaikščios pats, reguliariai gydysis.

Iš byloje surinktų duomenų, apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, ekspertizės akto, ekspertės paaiškinimų, specialistės paaikšinimų nustatyta, kad V. B. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas (F22.0). Šiuo metu klinikiniame vaizde stebimas afekto ir emocinių reakcijų skurdumas, neadekvatumas, stokojantis nuoseklumo mąstymas, santykio, poveikio, persekiojimo kliedesiai, kritikos stoka, kas ir yra būdinga kliedesiniam sutrikimui. Atliktas psichologinis įvertinimas konstatavo nepakankamai nuoseklų mąstymą, apibendrinimo lygio netolygumą, asociacijų formalumą, asmenybės egocentriškumą, įtarumą, nerimastingumą bei apsunkintą socialinę adaptaciją. Pilnai nesuvokia ligos simptomų. Tiriamasis pasakoja ne apie visas inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tiriamasis gynybiškas, neatviras, įtarus. Stokoja kritikos inkriminuojamų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Kiek susilpnėjusi ir nepastovi dėmesio koncentracija. Pacientui būdingas aukštas nerimas, susirūpinimas savo sveikata, tikėtina, kad turi fantazijų dėl savo sveikatos problemų. Emocijų raiška prislopinta.

Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, paties V. B. paaiškinimus, teismo psichiatrės, gydytojos psichiatrės paaiškinimus, nukentėjusiųjų bei liudytojos parodymus dėl neadekvataus V. B. elgesio, rašytinę bylos medžiagą, konstatuoja, jog dėl psichinės ligos V. B. inkriminuotų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. BK 138 straipsnio 1 dalyje bei BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas jis padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jo veiksmuose nėra kaltės.

Įvertinęs šias aplinkybes bei teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvadą, psichiatrių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad V. B. yra pavojingas sau ir kitiems, todėl jam reikalingas gydymas.

Spendžiant dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies, teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo yra nekritiškas savo būsenai bei veiksmams, mano, kad neturi sutrikimo, liguistai interpretuoja aplinkybes. Nors gydytoja psichiatrė L. F. nurodė, kad vaistų vartojimas bei lankymasis pas gydytoją psichiatrą galėtų būti užtikrinti ambulatorinio stebėjimo metu, tačiau taip pat pažymėjo, kad pacientui reikalinga stabili dienotvarkė ir psichologinių intervencijų užtikrinimas, kas Rokiškio psichikos sveikatos centre būna bent kartą per savaitę, o ambulatoriškai šios konsultacijos yra tik kelios. L. F. taip pat paaiškino, kad gydymo eigoje būklei stabilizavusis buvo pamažinta vaistų dozė, tačiau mėnesio bėgyje kliedesinių interpretacijų aktualumas padidėjo ir vaistus reikėjo grąžinti į ankstesnę dozę. Be to, gydanti gydytoja taip pat paaiškino, jog kritika savo ligos atžvilgiu yra formali. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir posėdžio metu V. B. aiškino, kad jis buvo išprovokuotas. Tai leidžia daryti išvadą, kad V. B. itin reikalingas psichologinių intervencijų prieinamumas, kad būtų galima stebėti ir kontroliuoti asmenį, laiku suteikti jam reikalingą gydymą atsižvelgiant į jo būklę. Asmuo pats pripažįsta, kad įtaką jo būsenos pagerėjimui turėjo stabili dienotvarkė, stabilus poilsio rėžimas, vaistų vartojimas. Teismo psichiatrė ekspertė J. D. patvirtino, kad kadangi pacientas nėra kritiškas savo ligos atžvilgiu, nėra garantijos, kad jis gydysis savarankiškai, šiuo metu paleisti jo gydytis savarankiškai dar negalima. Be to, V. B. kaimynė R. D. parodė, kad V. B. gyveno vienas nuo 14 metų. Jo mama gyveno atskirai. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas M. B. įsipareigojimas, iš kurio matyti, kad ji gyvena Bugenių k., Mažeikių rajono savivaldybėje. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad V. B. santykiai su mama nėra artimi, todėl yra pagrindas abejoti tuo, kad ji galėtų užtikrinti sūnaus lankymąsi pas gydytojus, stabilią dienotvarkę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ambulatorinis stebėjimas V. B. atžvilgiu būtų nepakankama priemonė užtikrinti tinkamą asmens gydymą. Siekiant išvengti jo keliamo pavojaus, specialistai siūlo skirti stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis.

Todėl įvertinus tai, kad V. B. stokoja kritikos savo ligos atžvilgiu, įvertinus padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pavojingumą – vartotas fizinis smurtas kaimyno atžvilgiu būtent dėl liguistų įsitikinimų, smūgiuota į gyvybiškai svarbų organą – nosį, po ko nosis lūžo, taip pat pastovūs, sistemingi grasinimai nužudymu dėstytojos atžvilgiu, teismas sprendžia, kad V. B. turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 2 punktas).

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

V. Dėl civilinio ieškinio

Byloje pateiktas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl padarytos 71,01 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l.108–­109). Byloje taip pat pateikti duomenys, kad žala atlyginta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 113).

Dėl šių aplinkybių baudžiamasis procesas dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis).

VI. Kiti klausimai

V. B. taikoma procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo, nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, panaikintina.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su garso įrašais, saugomi byloje (1 t., b. l. 138, 167), nutarčiai įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 107 straipsniu, 112 straipsniu, 318 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 400–404 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

nutaria:

pripažinti, kad V. B. būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje bei 145 straipsnio 2 dalyje, ir taikyti V. B. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje – bendro stebėjimo sąlygomis.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

V. B. paskirtą procesinę prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo, nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, panaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Baudžiamąjį procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su garso įrašais, esančius byloje (1 t., b. l. 138, 167), nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutartį per 20 dienų Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus apeliacine tvarka gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.