- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-11
- Bylos Nr.
- 2YT-3634-633/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00710-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Pareiškėjas
- A. D., V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Irena Haase
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant pareiškėjams A. D. ir V. D. (toliau ir – pareiškėjams) bei jų atstovei advokatei Irenai Haase, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. D. ir V. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – valstybinė mokesčių inspekcijai, VMI) dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo A. D. mirties (duomenys neskelbtini) jie abu faktiniu valdymu priėmė jo palikimą, kurį sudaro mirusiajam priklausanti 3/8 dalis namų valdos žemės sklypo su gyvenamuoju ir kt. pastatais (duomenys neskelbtini), taip pat ¾ dalys žemės ūkio paskirties 6 žemės sklypų (duomenys neskelbtini), taip pat baldai, padargai, asmeninio naudojimo ir namų apyvokos daiktai. Šio fakto nustatymas turės pareiškėjams juridinę reikšmę, kadangi jie abu siekiantys gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus ir išviešinti (įregistruoti) savo tėvo palikimo priėmimą. Notarui ar teismui atitinkamą pareiškimą dėl tėvo palikimo priėmimo per įstatymo tam nustatytą 3 mėn. laikotarpį nepadavė, paveldėjimo byla nepradėta.
2. Teismo posėdyje pareiškėjai A. D. ir V. D. papildomai paaiškino, kad po palikėjo, jų tėvo A. D., mirties pareiškėjas A. D. ir toliau liko nuolat gyventi palikėjui bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame nuolat nepertraukiamai gyveno nuo 2004 metų ir tebegyvena iki šios dienos, nuo pat tėvo mirties dienos ir visą šį laiką, rūpesčiais, darbu bei pinigais prisidedant ir pareiškėjui V. D., valdo ir naudoja kaip savo ne tik patį namą, bet ir ūkinius pastatus, juose tėvo užgyventą turtą (baldus, kitus buities ir namų apyvokos daiktus, padargus, įrankius ir kt.), prižiūri aplinką. Per šį laiką abu pareiškėjai taip pat tėvo palikimą pagerino, bendru darbu nugriaudami senus griūvančius statinius ir vietoje jų pastatydami naujus (šiltnamį ir kt.), sutaisydami ūkinio pastato stogą bei vykdydami nuolatinę einamąją visų sodybos pastatų priežiūrą, kad šie išliktų, nesugriūtų ir pan. Visą laiką nuo tėvo mirties dienos pareiškėjas A. D. iš asmeninių lėšų moka už namų valdai teikiamas komunalines paslaugas (elektros energiją, telefono ryšio ir atliekų tvarkymą), jokių skolų neturi. Kadangi kito būsto pareiškėjas A. D. neturintis, šiuose namuose planuojantis nugyventi ir visą likusią savo gyvenimo dalį. Pareiškėjas V. D., mirus palikėjui A. D., ir toliau rūpinosi kaip savo visa asmeninio ūkio žemės ūkio paskirties žeme, priklausiusia tėvams (tai pradėjo daryti jo valia palikėjui dar esant gyvam), visą šią žemę, pagal susitarimą su broliu pareiškėju A. D., valdė kaip savo, dalį jos naudodamas savo šeimoms reikmėms, o likusią dalį suteikė trečiojo asmens panaudai, jis taip pat pasiliko dalį tėvo asmeninių nei namų apyvokos daiktų, žemės nuosavybės dokumentus. Tėvas testamento į savo turtą nepaliko, gyvas būdamas reiškė valią savo turtą po mirties palikti būtent jiems, pareiškėjams, nes daugiau vaikų neturėjo. Abu pareiškėjai, bendru rūpesčiu, darbu ir pinigais (kiekvienas) palikėją savo tėvą palaidojo, įrengė kapavietę, pastatė paminklą bei toliau ją prižiūri. Tokiu būdu jie abu, pareiškėjai, faktiškai tėvo palikimą iš karto priėmė, jokių ginčų dėl šio palikimo priėmimo su jokiais kitais asmenimis ir tarpusavyje nebuvo ir nėra. Jų motina, palikėją pergyvenusi jo sutuoktinė R. D. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą taip pat yra priėmę abu pareiškėjai.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybinė mokesčių inspekcija byloje priimtu atsiliepimu pareiškėjų reikalavimo patenkinimui neprieštarauja, papildomai pažymėjo, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. D. palikimo perėjimą valstybei, neturinti duomenų, kurie paneigtų pareiškimo faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes ar keltų pagrįstų abejonių jas pagrindžiančių duomenų tikrumu ir (ar) patikimumu, - šių aplinkybių neginčija bei neprieštarauja juridinio fakto nustatymui (b. l. 62-64).
Šalies argumentai
4. Pareiškėjų nurodytas, papildomai jų abiejų teismo posėdyje paaiškintas bei suinteresuoto asmens neginčijamas ir pripažįstamas palikėjo A. D. palikimo atsiradimo bei jo faktinio priėmimo aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir apklaustos liudytojos – E. A. ir D. V. D.
5. Palikėjo A. D. palikimo atsiradimo ir jo faktinio priėmimo aplinkybės yra patvirtintos ir rašytiniais bei oficialiais rašytiniais įrodymais : pareiškėjų gimimo liudijimais, palikėjo ir jo sutuoktinės (pareiškėjų motinos) mirties liudijimais, pažymomis apie pareiškėjų deklaruotą gyvenamąją vietą bei palikėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašais apie palikėjo A. D. vardu registruotus nekilnojamus daiktus ir daiktines teises į juos, pareiškėjų motinos R. D. turto (dalies) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu, taip pat pareiškėjų atstovės teismo posėdyje papildomai pateikta Telia Lietuva, AB PVM sąskaita-faktūra už paslaugas bei jos apmokėjimo dokumentu (b. l. 5-6, 7-8, 9-13, 14-15, 18-28, 29-57, 70).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Lietuvos Respublikos CK (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, šiuo atveju kiekvienas iš pareiškėjų, laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise) ir (ar) su pareiškimu priimti palikimą kreipėsi į notarą. To pačio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t. y. jį valdo, naudoja, prižiūri, moka atitinkamus mokesčius ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
7. Aukščiau aptartų duomenų, kurie nėra prieštaringi, vieni kitus patvirtina ir papildo, visuma (punktai 2-5) byloje nustatęs, jog abu pareiškėjai, t. y. tiek A. D., tiek ir V. D., atliko aukščiau aprašytus įstatymu numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 185 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys), teismas turi faktinį pagrindą spręsti, jog jie abu (kiekvienas) savo tėvo A. D. palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir pareiškėjai negali jų gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (CPK 444, 445 ir 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdami jį abu (kiekvienas) faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimams gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.