- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-08-07
- Bylos Nr.
- e1-1074-1156/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donata Šimkutė
- Kaltinamasis
- T. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Irinos Kurilo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ surinkėju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. J. 2024 m. gegužės 22 d. apie 23.58 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,62 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su tėvu G. J., gimusiu (duomenys neskelbtini) m., tyčia, ne mažiau dviejų kartų, kumščiu sudavė tėvui G. J. į kairę akį ir galvos sritį, padarydamas muštinę žaizdą kaktoje (4 cm ilgio) ir poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą.
2. T. J., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, nurodė, kad jis kaltę pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad G. J. yra jo tėvas, santykiai tarp jų yra geri, sutaria. Bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jo tėvai, brolis ir jis. Butas priklauso tėvams. 2024 m. gegužės 22 d. iš vakaro jis vartojo alkoholį, gėrė degtinę pas draugą. Vieną butelį degtinės 0,7 l talpos sugėrė kartu su draugu, tai nėra daug, viską gerai pamena. Su tėvu jis alkoholio negėrė. Vakare, tiksliai laiko nepasakys, lauke jau buvo tamsu, jis grįžo namo, nuėjo į tėvų kambarį ir paprašė brolio cigaretės. Kambaryje buvo tėvai ir brolis. Iš tėvo veido išraiškos suprato, kad jis yra išgėręs, nes pažįsta savo tėvą. Tėvas alkoholį vartoja beveik kiekvieną dieną. Jis pats retai išgeria. Jis kambaryje atsistojo prie palangės, tuo metu tėvas metė į jį geležines grotelės, pataikė jam į kairės pusės petį. Jis tėvui nieko nesakė, jo neprovokavo, todėl nesuprato, kodėl jis taip pasielgė. Jis šias groteles metė į žemę, taikėsi į žemę, ne į tėvą. Tuomet tėvas atsistojo ir jie įsikibo rankomis vienas kitam į drabužius. Tuo metu, kai buvo įsikibę vienas į kitą, jokių smūgių nesudavė vienas kitam. Taip, vienas kitą laikydami rankomis, neišlaikė pusiausvyros ir jis įsirėmė į sieną, o tėvas nugriuvo ant grindų. Priėjo mama J. J., bandė juos išskirti, bet jis ją patraukė į šoną ir tuomet sudavė tėvui du smūgius kumščiais. Sudavė pirmą smūgį dešinės rankos kumščiu jam gulint ant grindų į akį. Tėvas atsikėlė nuo grindų, tada jis (T. J.) sudavė jam antrą smūgį kumščiu į galvą, į kurią tiksliai vietą, nepamena. Jam iš lūpos kraujas bėgo, o tėvui galva kraujavo. Kažkaip jie apsiramino. Kas iškvietė policiją, pasakyti negali, jis tikrai nekvietė. Retai būna tokio pobūdžio konfliktai tarp jų. Alkoholis juos abu taip paveikė. Yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas, kuriame, jis (T. J.) pripažintas nukentėjusiuoju, nes tėvas jį sumušė. Tėvas pareiškimą parašė ir jis taip pat parašė. Savo kaltę pripažįsta pilnai, nes tėvui sudavė du įtarime nurodytus smūgius kumščiu, vieną į akį, kitą kažkur į galvą, pripažįsta, kad sukėlė jam fizinį skausmą, tikrai turėjo jam skaudėti, gailisi dėl to, kad tarp jų įvyko toks konfliktas. Kai atvažiavo greitoji, jis buvo policijos automobilyje. Jam buvo patikrintas girtumas, pripūtė atrodo 1,62 promilės. T. J. papildomai 2024 m. liepos 15 d. apklausos metu paaiškino, kad pilnai sutinku su tuo, kuo yra įtariamas, kaltę pripažįsta pilnai, žodinio konflikto metu sudavė tėvui du kartus kumščiu ir padarė jam įtarime nurodytus sužalojimus. Iki konflikto tėvas nebuvo sužalotas, būtent po jo smūgių sudavimo jam atsirado įtarime nurodyti sužalojimai. Ankstesnės apklausos metu viską išsamiai papasakojo apie įvykio aplinkybes bei suduotus smūgius. Savo ankstesnius parodymus atsimena, jie yra teisingi, prašo jais vadovautis. Nieko naujo papildyti neturi. Su tėvu susitaikė, jo atsiprašė, suprato, kad pasielgė netinkamai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Dėl žalos apmokėjimo Ligonių kasai paaiškino, kad įsipareigoja už tėvo gydymą padarytą žalą apmokėti per du kartus, per teismo nustatytą laikotarpį. Šiuo metu pinigų neturi, nes dar negavo pirmos algos. Nuo 2024 m. birželio mėnesio įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinkėju ir nuo šiol turės stabilias pajamas. Kol vyks ikiteisminis tyrimas galės pagyventi deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), pas savo močiutę.
Dėl kaltinamojo kaltės padarius nusikalstamą veiką
3. Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:
3.1. iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2024 m. gegužės 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariate (toliau – Švenčionių r. PK) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19484-24 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalies požymius. Tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. gegužės 22 d. apie 23.59 val., adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, T. J., gimęs (duomenys neskelbtini) m., būdamas neblaivus (nustatytas 1,62 promilių neblaivumas), mažiausiai du kartus kumščiais sudavė tėvui G. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., (nustatytas 1,83 promilių neblaivumas) į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – tėvui G. J. fizinį skausmą. T. J. sulaikytas ir uždarytas į areštinę;
3.2. Švenčionių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Manto Sauliaus 2024 m. gegužės 23 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2024 m. gegužės 22 d., apie 23.59 val., adresu (duomenys neskelbtini), buto kambaryje neblaivus sūnus T. J. (1,62 promilių), pradėjo mušti abiejų rankų kumščiais (sudavė nemažiau dviejų kartų) savo neblaivų tėvą G. J. (1,83 promilių), į veido sritį, ko pasėkoje sužalojo kairę akį ir prakirto galvą. G. J. Greitosios medicinos pagalbos brigada Nr. (duomenys neskelbtini) išgabeno į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Tokiais savo veiksmais sukėlė savo šeimos nariui G. J. fizinį skausmą. T. J. sulaikytas ir uždarytas į areštinę;
3.3. 2024 m. gegužės 23 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu dviejų aukštų gyvenamasis daugiabutis. Įėjimas į daugiabutį nuo gatvės pusės pro plastikines baltos spalvos duris. Priėjus prie buto durų, yra matomos pilkos spalvos metalinės durys, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą, patenkama į koridorių, kurio gale po dešine yra baltos spalvos duris, ant kurių yra matoma raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmė. Pro šias duris patenkama į kambarį. Kambaryje yra įvairūs buities daiktai, baldai. Kambaryje dešinėje, prie sienos stovi fotelis su baltos spalvos užtiesalu, ant kurio yra matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Prie fotelio, ant grindų guli baltos spalvos sulaužyta metalinė lentynėlė, taip pat kairėje stovi fotelis su baltos spalvos užtiesalu, ant kurio taip pat yra matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta;
3.4. BIRT žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2024 m. gegužės 22 d. apie 23.58 val., Bendruoju pagalbos telefono Nr. 112 paskambinęs pranešėjas teigia, kad jį ką tik sumušė sūnus. Greitosios medicinos pagalbos atsisako. Į iškvietimą reagavę Švenčionių r. PK pareigūnai. T. J. sulaikytas ir uždarytas į areštinę;
3.5. 2024 m. liepos 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad skambučio Bendrajma pagalbos centrui (BPC) garso įrašo, kurio trukmė 2.29 min. apžiūros rezultatai. Įraše girdima, kad pranešėjas prašo iškviesti policiją, nes sūnus sumušė tėvą. Nurodomas adresas (duomenys neskelbtini);
3.6. iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų matyti, kad T. J. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0207 nustatytas 1,62 promilių neblaivumas;
3.7. iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų matyti, kad G. J. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0207 nustatytas 1,83 promilių neblaivumas;
3.8. patikros sertifikatas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliui „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0207 patikra atlikta 2023 m. gruodžio 21 d. ir ji galioja iki 2024 m. birželio 19 d., matuoklis yra tinkamas naudoti;
3.9. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. J. nurodė, kad T. J. yra jo sūnus, jie gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). Santykiai su sūnumi yra geri, sūnus yra uždaro būdo žmogus, mažai bendraujantis. T. nepiktnaudžiauja alkoholiu, išgeria tik esant progai. Teisės ir pareigos jam išaiškintos, parodymus duoti sutinka. 2024 m. gegužės 22 d. dienos metu jis buvo namie, vartojo alkoholį, gėrė alų. Pradėjo gerti maždaug nuo pietų, išgėrė apie 3 litrus. Jo žmona J. J. taip pat buvo namie, ji buvo blaivi. Sūnus T. buvo išėjęs pas draugą. Nuo pietų jo nebuvo namie. Kartu su juo alkoholio nevartojo. Nakties metu, jau buvo apie 24.00 val. G. J. buvo savo kambaryje, sėdėjo ant fotelio, žmona J. gulėjo lovoje, bet nemiegojo. Kitas sūnus D. buvo savo kambaryje (jis su T. dalinasi vienu kambariu). Tuo metu namo grįžo jo sūnus T., kuris buvo neblaivus. T. atėjo į jų kambarį, G. J. jam pasakė, kad jis girtas pas jį į kambarį neitų. Sūnus tuomet parodė jam „špygą“. G. J. paėmė nedidelį metalinį staliuką (skirtas kavai vežioti) ir numetė į T., atrodo pataikė tuo staliuku T. į veidą. Lengvas tas staliukas yra. T. J. numetė atgal šį staliuką į G. J. pusę, bet jam nepataikė. T., priėjęs prie jo, sudavė vieną kartą kumščiu jam į kairę akį. Smūgis buvo stiprus, G. J. tuo metu buvo su akiniais, kurių kairės pusės stiklas sudužo. Nuo smūgio G. J. nugriuvo ant grindų. Krisdamas, jis atsitrenkė kaktos dešine puse į praviras kambario duris, nuo ko praskėlė kaktą, vėliau ligoninėje jam siuvo kaktą, nes bėgo kraujas. G. J. atsikėlė, o T. J. iš karto trenkė jam dar vieną kartą kumščiu į kairės pusės žandą. Po šio smūgio jis nenukrito, bet jam skaudėjo. Tuo viskas pasibaigė, G. J. paprašė žmonos, kad ji iškviestų policiją. Išgirdęs triukšmą, į kambarį atėjo sūnus D., bet jau buvo po visko, tai numano, kad jis viso konflikto nematė. T. išėjo į kiemą, jis liko namie. Netrukus atvažiavo greitoji ir policija. Greitoji jam užklijavo prakirstą kaktą ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam susiuvo žaizdą, apžiūrėjo ir paleido. Sūnus jam sudavė du smūgius, daugiau nemušė. Nepaisant to, kad G. J. buvo išgėręs, atsimena viską puikiai. Anksčiau tokio pobūdžio konfliktų tarp jų nebuvo. Jiems abiem buvo tikrintas girtumas, G. J. pripūtė 1,80 promilių, o T. J. – 1,60 promilių. Tą patį vakarą už tai, kad jis, mesdamas metalinį staliuką į sūnų, jam pataikė į veidą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis buvo apklaustas įtariamuoju dėl sūnaus sužalojimo. Po sužalojimų jį apžiūrėjo greitoji ir pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, daugiau į kitas gydymo įstaigas nesikreipė, nebuvo poreikio. Jam išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, civilinio ieškinio jis nereikš, pretenzijų sūnui neturi. Dėl sudužusių akinių jis pretenzijų sūnui neturi, tai buvo seni akiniai, todėl jų tikrai nevertins pinigine išraiška. Jie vienas kitą atsiprašė, nes abudu pasikarščiavo ir vienas kitam sukėlė fizinį skausmą.
3.10. 2024 m. gegužės 23 d. gydytojo išraše nurodoma, kad 2024 m. gegužės 23 d. 2.29 val. pacientas G. J. atvyko su policijos palyda, nes apie 23.30 val. susimušęs su sūnumi, buvo be sąmonės. Traumos data, laikas: 2024 m. gegužės 22 d. 23.30 val. Kviesta greitoji medicinos pagalba ir atvežtas į ligoninę;
3.11. 2024 m. birželio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad teismo medicinos specialistė Rasa Gaidienė, įvertinusi G. J. medicininius dokumentus, nurodė, kad G. J., gimusiam 1965 m., nustatyta muštinė žaizda kaktoje (4 cm ilgio), poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. G. J. sužalojimų jam padarymo metu galėjo patirti fizinį skausmą. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti ir vieno trauminio poveikio. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūginiu kieto, buko daikto poveikiu, tiek griūnant ir/ar atsitrenkiant į kietą, buką paviršių;
3.12. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) tyrėju. 2024 m. gegužės 22 d. dirbant pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką kartu su Švenčionių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu G. J., 23.58 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sūnus, daugiau aplinkybių nepaaiškino. Atvykus pagal nurodytą adresą, juos pasitiko D. J., kuris paaiškino, kad namuose susimušė neblaivus brolis T. J. ir neblaivus tėvas G. J.. Aiškinantis įvykio aplinkybes, paaiškėjo, kad namo grįžęs neblaivus T. J., užėjęs į kambarį, paprašė brolio D. J. cigaretės, o tuo metu buvęs kambaryje neblaivus tėvas G. J. tyčia metė į sūnų T. J. metalinę lentynėlę, kurią pataikė T. J. į veidą, po to T. J. pradėjo mušti tėvą kumščiais. Tokiu būdu, T. J. ir G. J. vienas kitam sukėlė fizinį skausmą. Greitosios medicinos pagalba apžiūrėjo G. J., kurį dėl veido ir kairės akies sužalojimų išgabeno į ligoninį. Buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. T. J. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0207 buvo nustatytas 1,62 promilių girtumas, G. J. – 1,83 promilių girtumas. Įvykio vietos apžiūros metu, kambaryje, ant dviejų fotelių užtiesalų buvo matomos raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės (užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole), be to, kambaryje buvo sulaužyta metalinė lentynėlė. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta. Abu asmenys buvo laikinai sulaikyti;
3.13. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja J. J. paaiškino, kad G. J. yra jos vyras, o šioje byloje įtariamasis T. J. yra jos sūnus. Teisės ir pareigos jai išaiškintos, kadangi abu yra jos šeimos nariai, abu juos myli ir nenori pakenkti nei vienam iš jų, todėl pasinaudoja jai išaiškinta teise ir atsisako duoti parodymus
3.14. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. J. paaiškino, kad teisės ir pareigos jam išaiškintos. Kadangi įtariamuoju šioje byloje yra jo brolis T. J., o nukentėjęs yra jo tėvas, nenori nei vienam iš jų pakenkti, todėl pasinaudos savo teise ir atsisakys duoti parodymus apie įvykį;
3.15. ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2024 m. gegužės 23 d. nutarimu G. J. pripažintas nuketėjusiuoju;
3.16. 2024 m. liepos 10 d. apžiūros protokole užfiksuoti „Body“ kameros garso ir vaizdo įrašų apžiūros rezultatai. Įrašo Nr. PSS-20240523-004210UTC+0300 trukmė 2 min. 17 sek. Įraše užfiksuotas vyras, sėdintis policijos automobilio sulaikymo kameroje, kuris nurodo, kad tėvui sudavė du kartus į veidą abejomis rankomis (parodo kumščiais rankų mostus). Pareigūnas nueina į namus, bei klausia moters ir jauno vyro, kiek smūgių sūnus sudavė tėvui. Moteris atsako, kad gal tris. Jaunas vyras atsako, kad tikrai daugiau, mušė per galvą, per nosį abejomis rankomis (parodo, sugniaužęs kumščius, kaip abejomis rankomis sudavė smūgius). Moteris nurodo, kad tėvas staliuką metė, vėliau taip pat jam sudavė kumščiu. Jaunuolis nurodo, kad T. galvą praskėlė. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Įrašo Nr. PSS-20240523-000628UTC+0300 trukmė 30 min., jame užfiksuota kaip policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, klausia jauno vyro, dėl kokios priežasties sumušė tėvą, kodėl tėvas yra kraujuotas. Jaunuolis nurodo, kad tėvas "užšoko" ant jo, puolė jį pirmas. Moteris paaiškina, kad tėvas pirmas prisikabino, visokiais žodžiais apvardžiavo sūnų. Ant jaunuolio veido matomas nubrozdinimas. T. J. patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpas. Nustatytas 1,62 promilių girtumas, vyro kalba nerišli. Pareigūnas grįžta į namus ir tikrina blaivumą G. J., nustatytas 1,83 promilių girtumas. Ant vyro veido kaktos srityje matoma žaizda, po akimi matomas nubrozdinimas. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada apžiūri G. J., nurodo, kad asmenį pristatys į Lazdynų ligoninę. Įrašo Nr. PSS-20240523-000616UTC+0300 trukmė 22 min. 2 sek., iš kurio matyti, kad yra filmuojama kito pareigūno „Body“ kamera. Pareigūnai atvyko į įvykio vietą, klausia jauno vyro, dėl kokios priežasties sumušė tėvą, kodėl tėvas yra kraujuotas. Jaunuolis nurodo, kad tėvas „užšoko“ ant jo, puolė jį pirmas. Moteris paaiškina, kad tėvas pirmas prisikabino, visokiais žodžiais apvardžiavo sūnų. Ant jaunuolio veido matomas nubrozdinimas. Pareigūnas bendrauja su vyresnio amžiaus vyru, kuris kalba nerišliai. Kaktos srityje yra matoma žaizda, nubrozdinimas po akimi. Vyras paaiškina, kad atėjo sūnus ir pradėjo muštis. Jaunas vyras, esantis kambaryje, nurodo, kad brolis, išgėręs atėjo ir pradėjo tėvą daužyti. Atėjęs prašė jo cigaretės, o tėvas tuo metu metė į jį "šitą baltą" (parodo į daiktą, bet įraše nesimato į ką būtent parodo) į galvą, brolis tuomet pradėjo tėvą mušti. Moteris nurodo, kad buvo kambaryje tuo metu, kai tėvas metė spintelę į sūnų, pataikė jam į galvą, tuomet jis tėvą pradėjo daužyti. Pareigūnas nurodo, kad bus pradėtas tyrimas abiejų asmenų atžvilgiu, bus laikinai sulaikyti abu vyrai. G. J. tikrinamas blaivumas, nustatyta 1,83 promilių Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada apžiūri G. J.. Fotografuojama įvykio vieta – miegamasis kambarys. Pareigūnas su greitosios medicinos pagalbos brigada nueina apžiūrėti T. J..
4. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuotina, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku T. J. panaudojo fizinį smurtą prieš savo tėvą, t. y. tyčia, ne mažiau dviejų kartų, kumščiu sudavė tėvui į kairę akį ir galvos sritį, padarydamas muštinę žaizdą kaktoje (4 cm ilgio) ir poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose. Šie sužalojimai vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuojama, kad T. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas prieš savo tėvą nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Suduodamas smūgius T. J. suvokė, jog sutrikdys kito asmens sveikatą ir to norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
5. Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamajam skirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę, ją vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti ir skirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. J. pareiškė, kad sutinka su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau nesutinka su prašoma paskirti bausme, t. y. 60 parų areštu, prašo teismo atsižvelgti į tai, kad yra dirbantis, nenori prarasti darbo, todėl prašo paskirti jam laisvės apribojimą.
Motyvuojamoji dalis
6. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad T. J. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (kilus tarpusavio konfliktui panaudojo fizinį smurtą prieš tėvą, t. y. šeimos narį), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą dėl tėvo gydymo įsipareigoja atlyginti taip pat kaltininko asmenybę: nevedęs, dirbantis, administracine tvarka nebaustas.
7. Nors kaltinamasis praeityje buvo teistas tris kartus, teistumas yra išnykęs (BPK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto (a) papunktis), nes Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko, 2021 m. balandžio 23 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, todėl jis laikomas neteistu.
8. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
9. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam skiriant laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, jos trukmę nustatant artimą bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Taip pat skirti įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose.
10. Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
11. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas laikinajam sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gegužės 23 d. 00.11 val. iki 2024 m. gegužės 23 d. 13.51 val., vertinant, kad kaltinamasis atliko 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
12. Atsižvelgiant į tai, kad T. J. smurtaudamas sutrikdė savo tėvo sveikatą, siekiant daryti teigiamą elgesį kaltinamajam, T. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
13. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su tėvu G. J., paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Dėl civilinio ieškinio
14. Nukentėjusysis G. J. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė.
15. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 2024 m. birželio 11 d. civilinį ieškinį dėl 141,10 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
16. Įvertinus tai, kad dėl tyčinių smurtinių kaltinamojo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kad dėl sveikatos sužalojimų nukentėjusysis turėjo kreiptis į gydymosi įstaigas, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos patyrė 141,10 Eur išlaidų, jų dydį patvirtina kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų išrašas, todėl daroma išvada, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas. Įvertinus aplinkybę, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos kaltinamasis atlygino žalą, nors įsipareigojo ją atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistina 141,10 Eur žalos atlyginimo. Tenkintinas ne tik reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo bet ir reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 54 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 18 (aštuoniolika) mėnesių laisvės apribojimo, skiriant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus tuos atvejus, kai nebuvimas namuose yra susijęs su darbu, mokymusi ar gydymusi, įpareigojant visą bausmės laikotarpį: (i) dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (ii) per 3 (tris) mėnesiu nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. J. skirti galutinę bausmę – 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo, skiriant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus tuos atvejus, kai nebuvimas namuose yra susijęs su darbu, mokymusi ar gydymusi, įpareigojant visą bausmės laikotarpį: (i) dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (ii) per 3 (tris) mėnesiu nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 23 d. 00.11 val. iki 2024 m. gegužės 23 d. 13.51 val., vertinant, kad T. J. atliko 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu skirti T. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 141,10 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 10 ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 141,10 Eur sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsitesėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Vilniaus teritorinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią banke „Swedbank“, akcinė bendrovė, banko kodas 73000.
Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jei nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas.
Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti kaltinamajam ir nukentėjusiajam.