- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-08-10
- Bylos Nr.
- 1-64-913/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Kaltinamasis
- T. K., Ž. S.
- Nukentėjusysis
- V. B., A. Z.
- Advokatai
- Darius Karvelis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir
Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nesimokantis, nedirbantis, ankščiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. ir Ž. S. 2015-12-04, apie 19 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, vagystės tikslu pro sandėliukų, esančių (duomenys neskelbtini), ir priklausančių R. K. bei G. M., sienose esančias angas įsibrovė į V. B. priklausantį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jame stovėjusios spintelės pagrobė svetimą V. B. priklausantį elektrinį pjūklą „Dolmar“, kurio vertė 120 eurų, tuo padarydami nukentėjusiajam V. B. 120 eurų turtinę žalą.
Be to, Ž. S. 2016-02-23, apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto su tėvu A. Z. metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė jam į veidą, sugriebęs už drabužių ir pargriovęs ant žemės ne mažiau kaip 6 kartus spyrė į įvairias kūno vietas, o, apie 18 val., kambaryje, vieną kartą smogė kumščiu į veidą ir bandančiam pabėgti A. Z. vieną kartą spyrė į nugarą, tokiais savo veiksmais A. Z. odos nubrozdinimus viršugalvio kairėje pusėje, kaktos kairėje, dešinės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas dešiniame ir kairiame priešausiuose, kairės akies vokuose, pakaušio sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių paburkimu, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis T. K. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, labai gailėjosi ir paaiškino, kad susitiko su Ž., buvo apsvaigę, pasiėmė raktą, atidarė sandėliuką, Ž. įlindo per vieną skylę, jis tik per vieną pralindo, Ž. padavė jam pjūklą ir kartu išlindo. Ž. padavė pjūklą raudoną, skirtą pjauti malkoms. Nusinešė pas Ž. Po to Ž. S. pardavė gatvėje žmogui, nežino kam. Jis apmokėjo žalą ir susitaikė su nukentėjusiuoju.
Kaltinamasis Ž. S. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, labai gailėjosi ir paaiškino, kad susitiko su T. K., abu buvo apsvaigę, sumąstė apsivogti. T. K. pasiėmė raktą nuo savo sandėliuko, buvo seniai išgriauta ten siena, nors ten pirmą kartą lankėsi. Įlindo, paėmė pjūklą, po to išlindo ir išsiskyrė. Kitą dieną pardavė nepažįstamam žmogui. Gavo 10 eurų. Tikslas vogti buvo trūkumas alkoholio. Tą vakarą nepardavė daikto. Viskas buvo gruodžio 4 d. Neturi galimybės atlyginti žalą. Dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paaiškino, kad su tėvu abu dirbo, susiginčijo dėl pinigų, jis pripirko alkoholio už visus pinigus, abu išgėrė, susiginčijo, nervai nebeatlaikė, pradėjo muštis. Vieną kartą į veidą smogė, po to ant žemės pargriovė, 6 kartus į įvairias kūno vietas spyrė, po to kambaryje vieną kartą į veidą sudavė. Su tėčiu susitaikė, tėvas dirba, negali parašyti prašymo dėl susitaikymo. Po teismo jam paskyrė kardomąją priemonę, negalėjo jo liesti, jis tuo pasinaudojo, sumušė jį, Ž. S. gynė mamą, mes mama yra invalidė. Nelabai gerai padarė, nes buvo apsvaigęs, labai gailisi.
Nukentėjusysis V. B. paaiškino, kad ryte atsikėlė, žiūri – sandėliukas užkabintas iš vidaus, durys išlaužtos, plytos išmėtytos, kopėčios numėtytos, spintelė išlaužta, pjūklo nėra. Suprato, kad pavogtas, paskambino, atvažiavo pareigūnai, užfiksavo visą įvykį. Žalą vertina 170 eurų. Parašė pas pareigūnus civilinį ieškinį, ir pareigūnai buvo pas jį atvažiavę. Su juo atsiskaitė vienas kaltinamasis, T. K. jis pretenzijų neturi. Kitas kaltinamasis su juo neatsiskaitė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltė įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:
Iš 2015-12-05 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad V. B. pranešė apie tai, jog laikotarpiu nuo2015-12-04, 14 val. iki 2015-12-05, 10 val., (duomenys neskelbtini), iš kieme esančio sandėliuko, išgriovus dalį sienos, iš vidaus pavogtas elektrinis pjūklas „Dolmar“, kurio vertė 120 eurų. Dėl šio įvykio padaryta 120 eurų žala (b.l. 2-8).
Iš 2016-03-22 nukentėjusiojo V. B. papildomos apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis parodė, kad 2015-12-05, apie 10 val. atėjo į sandėliuką ir pastebėjo, kad praviros spintelės durys. Spynelė buvo, ji nesugadinta, tačiau iš spintelės durų ištraukta spynos kilpa. Taip duris ir atidarė. Dėl ištrauktos kilpos jokių pretenzijų neturi. Taip pat pastebėjo, kad nuverstos kopėčios ir kelios dėžės. Apsidairęs pastebėjo, kad palubėje išardyta siena. Siena mūrinė. Plytų buvo primesta į sandėliuką. Paskutinį kartą sandėliuke buvo 2014-12-04, gal tuo metu ir buvo iškritusios kelios plytos, bet skylė tikrai buvo nedidelė, ne tokia, kokią radau 2015-12-05. Siena plona, vienos plytų eilės, be to, sandėliukas senas ir plytos buvo pradėjusios byrėti nuo senumo. Padarytą skylę užkalė lentomis. Dėl išardytos sienos reiškia 50 eurų civilinį ieškinį. Kainavo ir viniai, ir lentos, ir pats darbas. Iš sandėliuko pavogtas elektrinis pjūklas „Dolmer“, oranžinės spalvos, gamyklinis Nr. 2007084465. Pjūklas veikiantis, geros būklės, jo niekam nedavė ir duoti nežadėjo, nepardavė (b.l. 16).
Iš 2016-01-19 liudytojo A. K. apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas parodė, kad 2015-12-04 buvo grįžęs namo, pas savo tėtį į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Maždaug apie 18:15 val. į namus atėjo brolis T. K., kuris paprašė sandėliuko rakto ir minėjo, kad reikia pasiimti atsuktuvo galvutę. Kadangi jis buvo neblaivus, raktų jam nedavė. Žino, kad brolis nuo seniau yra linkęs į vagystes. Negavęs rakto, jis pasiėmė kitą – atsarginį raktą. Maždaug po poros valandų, t.y. 21 val. paklausė tėčio ar atnešė raktą, jis pasakė, kad taip, apie 20 val. T. K. raktą grąžino. Kitą dieną, kaimynas pasakė, kad buvo apvogtas sandėliukas, į kurį buvo patekta išgriovus jų sandėliuku ribojančią sieną. Atvažiavus policijos pareigūnams, atrakino sandėliuko duris, ir pamatė, kad išgriautos plytos ir padaryta skylė, per kurią patenkama į kaimyno sandėliuką. Kaimynas minėjo, kad buvo pavogtas elektrinis pjūklas. Su T. K., tą vakarą buvo Ž. S. (b.l. 22).
Iš 2016-03-23 liudytojos G. M. M. apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas parodė, kad kieme stovi mūrinis pastatas, kuris suskirstytas į dalis. Viena dalis priklauso vienam butui, tai sandėliukai. Jie turi atskirus įėjimus. Jai priklausančio sandėliuko galinė siena bendra su K. siena, o šoninė siena bendra su V. B. sandėliuku. Apie tai, kad išardytos dvi jai priklausančio sandėliuko sienos sužinojo iš V. B., pati gal nebūtų atkreipusi dėmesio, nes skylės sienoje išardytos aukštai, pačioje palubėje. Išardytos dvi sienos. Kaip suprato, per jos sandėliuką buvo įsibrauta į B. sandėliuką, nes jis minėjo, kad iš jo sandėliuko pavogtas elektrinis pjūklas. Iš jos sandėliuko nieko nepavogta. B. po vagystės savo sieną, kurios išardytos plytos, užsikalė lentomis. Liko neužtaisyta skylė toje sienoje, kuri bendra su K. sandėliuku. Jai dėl to žala nepadaryta (b.l. 24).
Iš 2016-03-25 liudytojo R. K. apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas parodė, kad 2015 metų gruodžio mėnesį, sūnus vakare buvo pasiėmęs sandėliuko raktus. Vėliau, kitą dieną, iš kaimyno B. sužinojo, kad iš jo sandėliuko buvo pavogti įrankiai, kaip jis minėjo į sandėliuką buvo įsibrauta per sienoje išgriautą skylę, kuri jungė jo ir kaimynės sandėliukus, o iš kaimynės buvo patekta per jam priklausančio sandėliuko skylę. Žino, kad v vagystę įvykdė jo sūnus T. su kitu draugu. Kadangi yra I grupės neįgalus asmuo ir labai sunkiai paeina, todėl sandėliuke retai būna. Sandėliuko skylė jungianti su kaimynės M. sandėliuku, buvo jau daug metų, nuo senumo pati pradeda griūti. Jokių pretenzijų dėl sandėliuke esančios sienos neturi (b.l. 27).
Iš 2016-07-27 nukentėjusiojo V. B. pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis V. B. pretenzijų kaltinamajam T. K. neturi, kadangi T. K. atlygino 85 Eur turtinę žalą. T. K. atsiprašė ir jis jam atleido, prašo baudžiamąją bylą nutraukti (b.l. 161).
Iš 2016-02-24 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokolo matyti, kad A. Z. pranešė apie tai, jog 2016-02-23, apie 17 val., namų esančių (duomenys neskelbtini), kieme, neblaivus sūnus Ž. S., vieną kartą kumščiu smogė į kairę akį, sugriebęs už drabužių pargriovė ant žemės ir ne mažiau kaip 6 kartus spyrė į šonus, pečius. Jam pavyko pabėgti. Maždaug po valandos jam grįžus namo, tarp jo ir sūnaus vėl kilo konfliktas ir S. kumščiu smogė į veidą, o jam pasakius, kad kvies policiją, sūnus spyrė vieną kartą į nugarą. Po sumušimų po kaire akimi atsirado kraujosruva, skaudėjo visą kūną, nubrozdinta dešinė akis, kakta (b.l. 29).
Iš 2016-02-24 nukentėjusiojo A. Z. apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis parodė, kad (duomenys neskelbtini), gyvena su sugyventine L. S.. Nėra susituokę, tačiau sugyveno 4 vaikus. Ž. S. vyriausias vaikas, gyvena kartu. Ž. S. niekur nedirba ir nesimoko. 2016-02-23 visi trys girtavo, gėrė alų. Begeriant tarp jo ir sūnaus kilo konfliktas dėl pinigų. Dieną prieš su sūnumi padėjom kaimynei sukrauti malkas, už tai ji mums davė 10 eurų. Už tuos pinigus pirko maisto, alaus. Maistą valgė ir alų gėrė ir pats Ž. Begeriant pareikalavo duoti jam pusę sumos, t.y. 5 eurus. Jis paaiškino sūnui, kad pinigus išleido, nes pirko maisto ir alaus, tačiau Ž. nieko nenorėjo girdėti, vis tiek reikalavo pinigų. Jų negavęs sugriebė už drabužių ir ištempė į lauką. L. S. liko namuose, ir ji nematė, kaip sūnus lauke jį mušė. Ištempęs į lauką Ž. S. smogė kumščiu į kairę akį. Nuo šio smūgio jis nepargriuvo, o pasileido bėgti. Sūnus stipresnis, greitesnis, todėl greitai pavijo, sugriebė už drabužių ir pargriovė ant žemės. Griuvo ant pilvo ir rankomis prisidengė galvą. Jam gulinčiam į šonus, petį spyrė ne mažiau kaip 6 kartus. Kadangi buvo veidu į žemę, nematė, kuo tiksliai jam sudavė, mano, kad į pakaušį smogė kumščiu. Pavyko išbėgti iš kiemo. Apie tai pranešiau policijai. Tą pačią dieną, po valandos grįžo namo, sūnų rado namuose. L. S. paklausė, kur jos pasas. Atsakė, kad nežino, nes jo nelietė. Tada vėl pradėjo pulti Ž. S., reikalaudamas atiduoti motinai pasą. Jis kalbėjo pakeltu balsu, buvo agresyviai nusiteikęs, neklausė ką jam sakė, kumščiu vieną kartą smogė į veidą. Tuo metu sėdėjo ant sofos, iš karto pašoko ir išbėgo į lauką. Jį vijosi Ž. S., dar spėjo vieną kartą įspirti į nugarą. Po sumušimo buvo nubrozdinta ausis, kakta, po akimi atsirado mėlynė, skaudėjo visą kūną. Kai pirmą kartą lauke Ž. S. mušė, pastebėjo, kad kieme yra kažkoks jam nepažįstamas vyras. Savo namų kieme jį matė tik akimirką. Jis jo nemušė, nieko jam nepadarė. Jį mušė sūnus Ž. S.. Pirmą kartą sumušė apie 17 val., antrą – tą pačią dieną apie 18 val. Sūnus girtauja, o girtas būna agresyvus (b.l. 40)
Iš 2016-02-25 nukentėjusiojo A. Z. papildomos apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis parodė, kad 2016-02-23 konfliktas kilo tarp jo ir sūnaus. Pirmas muštis pradėjo sūnus Ž. S.. Jis Ž. S. irgi sudavė, bet sudavė gindamasis. Jis Ž. S. vieną kartą įspyrė į krūtinę ir trenkė jam su pagaliu. Kuriuo metu sudavė smūgius, tiksliai nurodyti negalėjo, nes buvo susijaudinęs ir neblaivus. Neneigia, kad sudavė smūgius, bet taip padarė gindamasis, kad dar nesumuštų. Sūnus jo atsiprašė, gailėjosi, kaip taip padarė, jis jam atleido. Grįžęs namo iš policijos, apgalvojo ir nusprendė, kad nenori, jog sūnus būtų iškeldintas iš namų. Su Ž. S. susitaikė ir jam jokių pretenzijų neturi (b.l. 42).
Iš 2016-02-25 specialisto išvados Nr. G 230/2016 (05) matyti, kad A. Z. padaryta odos nubrozdinimai viršugalvio kairėje pusėje, kaktos kairėje, dešinės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvas dešiniame ir kairiame priešausiuose, kairės akies vokuose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių paburkimu. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, septyniais smūgiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 47).
Iš 2016-04-20 akistatos protokolo matyti, kad tarp ikiteisminio tyrimo metu apklaustų kaltinamojo Ž. S. ir nukentėjusiojo A. Z. parodymų prieštaravimų nėra (b.l. 48-49).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs šiuos aukščiau išdėstytus kaltinamųjų teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamųjų T. K. ir Ž. S. kaltė, padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. svetimo turto vagystę įsibrovus į patalpą visiškai įrodyta. Apklausti teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji T. K. ir Ž. S. prisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio, T. K. iš namų paimtais R. K. priklausančio sandėliuko raktais, pro sandėliukų, priklausančių R. K. ir G. M. M., sienose esančias angas įsibrovė į V. B. priklausantį sandėliuką, ir iš jame stovėjusios spintelės pagrobė svetimą V. B. priklausantį elektrinį pjūklą „Dolmar“, kurio vertė 120 eurų. Šias teismui papasakotas įvykio aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. M. M., liudytojas R. K., liudytojas A. K., taip pat nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. T. K. ir Ž. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d.
Kaltinamojo Ž. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą visiškai įrodyta, t.y., kad 2016-02-23, apie 17 val., Ž. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto su tėvu A. Z. metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė jam į veidą, sugriebęs už drabužių ir pargriovęs ant žemės ne mažiau kaip 6 kartus spyrė į įvairias kūno vietas, o, apie 18 val., kambaryje, vieną kartą smogė kumščiu į veidą ir bandančiam pabėgti A. Z. vieną kartą spyrė į nugarą, tokiais savo veiksmais A. Z. odos nubrozdinimus viršugalvio kairėje pusėje, kaktos kairėje, dešinės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas dešiniame ir kairiame priešausiuose, kairės akies vokuose, pakaušio sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių paburkimu, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Ž. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, bei savo noru atlygino padarytą turtinę žalą. Atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir veikdamas bendrininkų grupėje.
BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Taigi, įstatymu nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 d. numatytų visų sąlygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi būti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 4 metai.
T. K. padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamasis neteistas. Yra baustas administracine tvarka (b.l. 115-118), psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė (b.l. 114). Iš nukentėjusiojo pateikto pareiškimo, matyti, kad kaltinamasis T. K. su nukentėjusiuoju yra susitaikęs, turtinę žalą atlyginęs. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. K. padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir baudžiamąją bylą nutraukti.
T. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b.l. 106).
Kaltinamojo Ž. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o vagystę dar ir veikdamas kartu su kitu asmeniu.
Ž. S. padarė nusikaltimus, kuriuos įstatymas priskiria prie apysunkių ir nesunkių (BK 11 str. 3d., 4 d.). Kaltinamasis neteistas. Yra baustas administracine tvarka (b.l. 96), psichiatro ligų dispanserinėje įskaitoje įrašytas nuo 2009 m., diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas (b.l. 90), 2016-03-02 teismo psichiatrijos skyriaus išvadoje Nr. 97 TPK-78/2016 nurodyta, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b.l. 94).
Įstatymo pagrindų, leidžiančių kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nenustatė. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad Ž. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į kaltės rūšį, į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinančios aplinkybės, į padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis ankščiau baustas administracine tvarka, į tai, kad ankščiau neteistas, į tai, kad su nukentėjusiuoju nesusitaikė, žalos neatlygino, jam skirtina bausmė, numatyta BK 178 str. 2 d. ir BK 140 str. 2 d. straipsnių sankcijose, - laisvės apribojimas
Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo skirtinas laisvės apribojimas 9 mėnesiams. Už nusikaltimo numatyto BK 140 str. 2 d. padarymą skirtinas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimą (BK 48 str. 6 d. 5 p.).
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį - tėvą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant įpareigojimo įvykdymo terminą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str. pagrindu).
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. ir 2 d. paskirtą bausmę Ž. S. sumažinti vienu trečdaliu.
Ž. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b.l. 62).
Kaltinamajam Ž. S. Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-02-25 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. Z. (b.l. 85-86). Ši ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas Ž. S. gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. Z., paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b.l. 85-86).
Nukentėjusysis V. B. pareiškė 170 Eur civilinį ieškinį (t.1., b.l. 19). Kaip matyti iš 2016-03-22 d. pareikšto ieškinio, nukentėjusysis prašo priteisti 170 Eur turtinės žalos, kurią patyrė dėl pavogto daikto. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamųjų T. K. ir Ž. S. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala dėl pavogto daikto, todėl kaltinamieji turi atlyginti padarytą turtinę žalą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis T. K. nukentėjusiajam pusę žalos dydžio atlygino, todėl kaltinamasis Ž. S. turi atlyginti nukentėjusiajam likusią 85 eurų turtinę žalą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BK 38 str., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., BPK 297 str., 301 – 303, 307 - 308 str.,
nusprendžia:
T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d. atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis BK 38 str. 3 d. teismas įspėją kaltinamąjį T. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams.
Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p. ir 72² str., Ž. S. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Priteisti iš Ž. S. nukentėjusiajam V. B. 85,00 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.
Ž. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Ž. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. Z., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.