Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-390-634/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-05-12
Bylos Nr.
1-390-634/2011
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-00984-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nukentėjusysis
L. K.
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-390-634/2011Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00984-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.8., 1.2.26.2.1. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Linai Paškevičienei, Astai Šliužaitei, Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorams D. B. ir J. A., nukentėjusiajam L. K., jo atstovui advokatui V. K., kaltinamajam A. P., jo gynėjai advokatei V. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. P. 2009 m. gruodžio 24 d. 20.35 valandą, viešoje vietoje, A. Juozapavičiaus prospekte prie namo Nr. 94, Kaune, matant pašaliniams asmenims J. T. ir A. Š., be jokios priežasties, ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė į veidą ir ne mažiau du kartus koja spyrė nukentėjusiajam L. K. į veidą ir į klubą, tuo padarė jam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kairės akies vokų - skruosto srityje, odos nubrozdinimą kairiame klube, dešinės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimą, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu, be jokios priežasties sumušęs L. K. ir sukėlęs jo pasipiktinimą ir išgąstį, ir sudaužęs striukės kišenėje buvusį mobilujį telefoną “Nokia E 55”, padarė nukentėjusiajam L. K. 250 litų turtinę žalą, tokiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, kaltinamasis A. P. 2009 m. gruodžio 24 d. 20.35 valandą, viešoje vietoje, A. Juozapavičiaus prospekte prie namo Nr. 94, Kaune, dėl chuliganiškų paskatų, t.y. be jokios priežasties, matant pašaliniams asmenims J. T. ir A. Š., ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavęs į veidą ir koja spyręs nukentėjusiajam L. K. į veidą, padarė jam dešinės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimą, kas sukėlė nukentėjusiajam L. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. P. kaltę iš dalies pripažino, parodė, kad iki įvykio nukentėjusįjį pažinojo iš matymo, žino, kad gyvena netoli autobusų stotelės. Išlipus iš troleibuso L. K. ant jo pradėjo šaukti, kolioti necenzūriniais žodžiais ir priekabiauti. Jis perėjo į kitą kelio pusę, galvojo atstos, bet jis neatsikabino, toliau kabinėjosi. Jis vieną kartą ranka nukentėjusiajam trenkė į veidą ir du kartus įspyrė į kūną. Nuėjo namo, prie namų sutiko kaimynę, rūkė, kalbėjosi, kai atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis buvęs vienas, o jie buvo dviese. Nukentėjęs asmuo ir tas, kuris buvo su juo, jį keiksnojo, kad jis kažką iš L. atėmęs ir sumušęs jį. Išvardinti sužalojimai padaryti nukentėjusiajam kaltinamajame akte padaryti ne jo, nes tokių sužalojimų keliais smūgiais padaryti negalėjęs. Gal L. buvo sumuštas pirmo užpuolimo metu. Jam sužalojimai taip pat buvo padaryti, bet jis į gydytoją nesikreipė, nežinojo, kad L. kreipsis į medikus. Įvykio metu buvo neblaivus, bet nebuvo stipriai neblaivus. Nemano, kad girtumas turėjo įtakos dėl to kas įvyko, tiesiog susinervavo. Jį užgauliojo nukentėjęs asmuo. Viskas vyko prie autobusų stotelės, kitoje pusėje yra degalinė. Iki įvykio su L. bendravę nebuvo, nesusipykę. Nukentėjusįjį žinojo kaip išgėrusį asmenį esant agresyvų. Bėgo paskui kitą su L. buvusi asmenį, nes gynėsi. Su pareikštu neturtiniu civ. ieškiniu nesutinka, galėtų atlyginti tik 500 Lt padarytą moralinę žalą. Dėl turtinės žalos sutinka, žada ją atlyginti, nors ir nežino, ar jis tą telefoną sudaužė. Viską vertina neigiamai, tiesiog jo poelgis buvo neapgalvotas. Kaltu dėl įvykio pilnai prisipažįsta. Daugiau į tokius įvykius stengsis nepapulti. Nukentėjusiojo bandė atsiprašyti, bet jis nesuleidžia į kalbas. Turto neturi, nedirba, yra registruotas darbo biržoje, padeda išlaikyti dukrą ir tam pinigų skolinasi iš tėvų.

Nukentėjusysis L. K. parodė, kad kaltinamąjį matė pirmą kartą. 2009-12-24 ėjo iš namų Juozapavičiaus gatve į parduotuvę nusipirkti sidro, buvo išgėręs. Prie jo iš už nugaros priėjo asmuo, iš rankų išmušė sidrą, jie susistumdė, jam nutraukė grandinėlę nuo kaklo. Buvo du asmenys, kurie jį užpuolė, nutraukė grandinėlę ir iš karto pabėgo į kitą pusę gatvės. Jam sudavė į sprandą ar pakaušį tiksliai neprisimena, su koja spyrė 1-2 kartus į krūtinę. Buvo išgėręs, o ne girtas. Nelabai įvykio prisimena, nes jau praėjo ilgas laiko tarpas. Iki namų buvo likę porą žingsnių. Jis parėjo, pasiėmė telefoną paskambinti policijai ir viską papasakojo pusbroliui J. J. sako, einam pažiūrėsim, gal rasim užpuolikus. Ėjo į tą pusę, kur tie asmenys nubėgo. Priėjo prie panašių į tuos vaikinus ir paklausė, ar nematė čia prabėgančių dviejų vaikinų. Jie pasakė eiti iš čia. Ėjo link degalinės, nusipirkti dar sidro. Iš kažkur atsirado tie vaikinai ir puolė jį mušti. Jie buvo dviese, kaltinamojo draugas stovėjo už poros metrų. Pajuto didelį smūgį į galvą ir prarado sąmonę. Kaltinamąjį atpažino iš veido. Tvirtina savo duotus ir teismo posėdžio metu garsintus parodymus. Kai grįžo iš ligoninės, galvojo, kad buvo vienas užpuolimas. Antrą kartą kad buvau sumuštas, iš karto neatsiminė. Pirmą kartą su savimi telefono neturėjo. Antro įvykio metu jam buvo sudaužytas telefonas. Kai priėjo prie Tilto gatvės kampo ir dviejų vaikinų paklausė, ar jie nematė dviejų vaikinu, tai vienas iš jų buvo kaltinamasis. Kaltinamojo neužgauliojęs ir jo nepuolęs, nes kitaip jis iš karto jį būtų sumušęs, nereikėtų nei eiti prie degalinės. Su kaltinamuoju jokių reikalų nėra turėjęs ir nesusipykęs. Savo pateiktą ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti palaiko. Atsakant į klausimą, kuri jo apklausa yra tiksli, gali pasakyti, kad grandinėlė dingo pirmą kartą jį mušant. Tyrėja vis klausė ir klausė, nežinojęs ką sakyti, jam buvo kontūzyta galva, nebuvo pilnai pasveikęs, todėl tie parodymai su šitais kažkiek gali ir nesutapti. Dabar apie įvykį prisimena geriau, bet prisimena ne viską. Pirmą kartą kai jį užpuolė, prisimena gerai, kai atėmė sidrą. Antrą kartą kai buvo užpultas neprisimena, žino tik tiek, kad ėjo į degalinę, po to gavo smūgį į galvą nuo kaltinamojo ir prarado sąmonę. Ką jam darė užpuolus antrą kartą, pasakojo pusbrolis, dar šiek tiek prisimena ir pats. Kaltinamasis atsiprašyti nebandė.

Liudytojas J. T. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusysis yra pusbrolis, datos kada įvyko incidentas nepamena, tačiau kas atsitiko, atsimena. Nukentėjusysis išėjo tada į parduotuvę, parėjęs iš parduotuvės pasakė, kad iš jo paėmė ką jis buvo nusipirkęs ir grandinėlę nuplėšė nuo kaklo. Tada jis pasiūlęs eiti pažiūrėti. Jie išėjo kartu. Kai ėjo link pieninės, tai pamatė ten einančius vaikinukus, priėjo prie jų, paklausė pusbrolio ar šitie, jis sakė ne, dar jis kažką berods jiems pasakė ar klausė, bet jis nesupratęs. Po to vienas iš tų vaikinų sakė „eikit iš čia“, jie nuėjo, perėjo perėją ir tada pamatė, kad kad tie patys vaikinai pradėjo eiti link jų. Jie dar norėjo užeiti į parduotuvę Lukoil degalinėje, tada kaltinamasis kaip žvėris pripuolė prie nukentėjusiojo ir pradėjo daužyti, o jis buvo žado netekęs, rėkė, šaukė draugui stabdyti, atsargiai pasitraukė, kad pats negautų, atsitraukęs sakė „neleisk daužyti“, bet niekas nieko nestabdė, nukentėjusįjį spardė tol kol pavargo. O kai jie atsitraukė, jis parvilko nukentėjusįjį namo. Buvo tamsu, spardė kur pakliuvo, spardė daugiau į kitas kūno vietas, bet ir į galvą gavo, galvą jis dengėsi kažkiek. Kai grįžo iš parduotuvės, sužalojimų nebuvo, jo kaklas tik paraudęs buvo, o daugiau nieko nebuvo, o antrą kartą kai buvo išėję, tai galva baisiai atrodė, jis atrodė baisiai. Visi sužalojimai buvo nuo kaltinamojo. Neskaičiavo smūgių ir kur tie smūgiai buvo suduoti, nematė. Į galvą gal buvo 3 smūgiai, ir į kitas kūno vietas buvo, bet tiksliai pasakyti tikrai negali. Daugiau niekas apart kaltinamojo nukentėjusiojo nespardė.

Liudytojas M. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, dirba policijoje. Taksi vairuotojas iškvietė policiją, nes matė kaip vyko incidentas, tai yra buvo mušamas žmogus. Jiems atvykus taksistas laukė, parodė kur viskas vyko ir kur įvykio šalys pasišalino. Radus kaltinamąjį, taksistas jį atpažino ir jie kaltinamąjį sulaikė. Kaltinamąjį pirma taksi vairuotojas atpažino, o paskui ir sumuštasis atpažino. Sumuštasis kaltinamąjį tą patį vakarą atpažino.

Liudytojas A. Š. parodė nepamenantis kokia tai buvo diena, bet buvo sutemę, 19 ar 20 val. Išėjo iš „Lukoil“ degalinės Juozapavičiaus prospekte ir prie kampo pamatė kaip kaltinamasis spardo nukentėjusįjį. Iš pradžių nesuprato kas ten vyksta, tačiau paskui suprato, kad ten spardomas žmogus. Spardomas žmogus gulėjo be sąmonės, o kaltinamasis intensyviai spardė, buvo gal kokie 7-8 smūgiai, spardymas truko neilgai. Kaltinamasis baigęs mušti perėjo į kitą pusę gatvės, o nukentėjusysis liko gulėti. Kaltinamasis perėjo gatvę, kur jo laukė kitas jo draugas ir su tuo draugu nuėjo. Jis iškvietęs policiją, dar prasuko pro tą gatvelę kurios link kaltinamasis su draugu nuėjo, pamatė, kad jie stovi, šneka, tada grįžo į degalinę laukti policijos pareigūnų. Sulaukęs policijos, viską papasakojo ir parodė.

Apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta - Kaune, A. Juozapavičiaus prospekte, prie namo Nr. 94 (b.l. 7-8).

Specialisto išvada Nr. G 991/10(02) patvirtina, kad L. K. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies vokų - skruosto srityje, odos nubrozdinimas kairiame klube, dešinės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti rankos kumštis, koja apauta batu ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Odos nubrozdinimas kairiame klube galėjo susidaryti ir griuvimo metu. Nesant išreikštai neurologinei simptomatikai, dešinės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šio sužalojimo L. K. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui,. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2009-12-24 (b.l. 16-17).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad nukentėjusiojo L. K. pateiktas mobilusis telefonas „Nokia E55“ veikia, tačiau neveikia telefono ekrano valdymas pieštuku (sensorinis valdymas), ekranas yra dviejose vietose įtrūkęs (b.l.21-22).

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 1345,95 Lt civilinį ieškinį dėl L. K. gydymo išlaidų atlyginimo (b.l. 31-37). Žalą kaltinamasis A. P. atlygino (b.l. 105).

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje ištirtų aukščiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t.y. įrodyta jog A. P. 2009 m. gruodžio 24 d. 20.35 valandą, A. Juozapavičiaus prospekte prie namo Nr. 94, Kaune, be jokios priežasties sumušė nukentėjusįjį L. K., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, sudaužė nukentėjusiojo striukės kišenėje buvusį mobilujį telefoną “Nokia E 55”.

Teismas remiasi nukentėjusiojo L. K. parodymais, iš kurių matyti, jog būtent kaltinamasis jam sudavė smūgį į galvą, po kurio jis prarado sąmonę. Liudytojas J. T. patvirtino, kad po pirmojo užpuolimo nukentėjusio galva nebuvo sužalota. Darytina išvada, kad L. K. dešinės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarė būtent kaltinamasis. Kad kaltinamasis, mušdamas nukentėjusįjį, sudaužė jo telefoną, patvirtina nukentėjusiojo L. K. parodymai, jog telefoną jis pasiėmęs tik po pirmojo užpuolimo, todėl pirmojo užpuolimo metu telefonas negalėjo būti sugadintas. Kaltinamojo parodymai apie tai, kad nukentėjusysis prie jo kabinėjosi ir įžeidinėjo, atmestini. Liudytojo J. T. parodymai apie įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Iš jų galima daryti išvadą, kad jokių priežasčių sumušti L. K. nebuvo. L. K. buvo mušamas ne iš karto po įvykusio pokalbio, o pasivijus jį jau nueinantį. Nesutapimai nukentėjusiojo duotuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kad šis asmuo patyrė galvos traumą, o jo parodymuose nėra esminių prieštaravimų su kitais byloje surinktais įrodymais. L. K. ir J. T. parodė, kad su A. P. buvo dar vienas asmuo. Kaltinamasis tai neigia, tačiau liudytojo ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina nesuinteresuotas asmuo - liudytojas A. Š., matęs įvykį ir patvirtinęs minėtų asmenų parodymų detales. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu A. P. kaltę pripažino visiškai, nurodė be jokios priežasties sumušęs L. K. (b.l. 50). Jokių aplinkybių apie tai, kad nukentėjusysis prie jo kabinėjosi ar įžeidinėjo, kaltinamasis nenurodė. Kaltinamojo parodymai, kad jis gynės ir taip pat buvo sužalotas, atmestini, kadangi kaltinamasis iš karto po įvykio buvo sulaikytas policijos ir jam nebuvo nustatyti jokie sužalojimai. Kaltinamojo aiškinimus, kad jis negalėjo padaryti nukentėjusiajam tokių sužalojimų, paneigia specialisto išvada, iš kurios matyti, jog sužalojimams padaryti pakako ir trijų smūgių.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kadangi tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis - chuliganiškos paskatos - reiškia, kad veiką kaltininkas padaro dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis kvalifikuojantis požymis gali būti inkriminuotas nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas yra chuliganiškos paskatos. Kaltinamasis, neneigdamas nukentėjusiojo sumušimo fakto, teigia, kad jį sumušė ne dėl chuliganiškų paskatų. Tačiau ištyrus įrodymus, nenustatyta, kad tokiems kaltinamojo veiksmams būtų buvusi svari dingstis, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia tik iš chuliganiškų paskatų, todėl konstatuotina, kad kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Viešoje vietoje atliktais tyčiniais įžūliais veiksmais nuteistasis ne tik sužalojo nukentėjusįjį, bet ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl teismas daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo nusikalstami veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis savo noru atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę A. P. atsižvelgtina į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Skiriant bausmę A. P. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis ir baigtas, padaryta žala nukentėjusiajam neatlyginta, atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamasis neteistas, priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 56), psichiatrijos ligoninėje nesilankė (b.l. 58), iki nusikaltimo padarymo metų laikotarpyje baustas administracine tvarka pagal ATPK 178 str. ir 180 str. (b.l. 59-61). Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmės dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).

Skiriant bausmę A. P. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymą, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, padaryta žala nukentėjusiajam neatlyginta, atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamasis neteistas, priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 56), psichiatrijos ligoninėje nesilankė (b.l. 58), iki nusikaltimo padarymo metų laikotarpyje baustas administracine tvarka pagal ATPK 178 str. ir 180 str. (b.l. 59-61). Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Kaltinamajam, teisiamam pirmą kartą, skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, t.y. arešto bausmė, bausmės dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).

Paskirtos bausmės bendrintinos pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. taisykles, bausmes apimant, kadangi kaltinamojo veiksmai vertintini kaip BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, savo noru atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos, augina mažametę dukrą, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 75 str. 1 ir 2 d. nuostatos, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant teismo įpareigojimus.

Nukentėjusysis L. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 250 litų turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos (dėl mobiliojo telefono sugadinimo) kaltinamojo pripažįstamas, nurodytos žalos dydis atitinka protingumo kriterijus, todėl tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sąrašas nėra išbaigtas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nukentėjusysis ieškinio pagrindimui nurodo patirtus emocinį šoką, dvasinį diskomfortą bei nervinį sukrėtimą. Nurodo, kad šiuo metu patiria didžiulius dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų moralinių išgyvenimų išsivystė depresija, iš esmės pasikeitė jo gyvenimo būdas, atsirado baimės jausmas, nepasitikėjimas savimi bei aplinkiniais žmonėmis, dėl ko sumažėjo bendravimo aplinkybės. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata. Tačiau vertinant šių veikų įtaką dabartinei nukentėjusiojo būklei, pripažintina, kad nukentėjusiojo aukščiau nurodytos jaučiamos pasekmės yra deklaratyvios, neparemtos jokiais objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad dėl nusikalstamų veikų nukentėjusiajam buvo sukelti liekamieji sveikatos sutrikimai. Nustatant atlygintinos žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis turto neturi, yra bedarbis (b.l. 158-159). Ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo L. K. naudai 3500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apimant ir galutinę bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. , 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam L. K. padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo L. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 250 (du šimtus penkiasdešimt) Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, 3500 (tris tūkstančius penkis šimtus) Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo L. K., a.k., (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

TeisėjasGiedrius Endriukaitis