Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė prašė: 1) pripažinti, kad 2011 m. rugsėjo 21 d. TV3 laidoje „Akistata“, jos anonsuose bei internetiniame tinklapyje www.tv3play.lt laidoje „Akistata Serija 4“, anonse paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys ieškovės A. J. garbę ir orumą; 2) ieškovė prašė įpareigoti atsakovus UAB „TELE-3“, J. D. ir V. B. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos TV3 laidoje „Akistata“ bei internetiniame tinklapyje www.tv3play.lt paskelbti TV3 laidoje „Akistata“ bei internetiniame tinklapyje www.tv3play.lt – laidoje „Akistata Serija 4“, laidos anonsuose paskleistų neatitinkančių tikrovės ir žeminančių ieškovės A. J. garbę ir orumą duomenų turinio paneigimą; 3) ieškovė taip pat prašė įpareigoti atsakovą UAB „TELE-3“ nutraukti nurodytų tikrovės neatitinkančių žeminančių ieškovės A. J. garbę ir orumą duomenų skleidimą TV3 internetiniame tinklapyje www.tv3play.lt – laidoje „Akistata Serija“; 4) pripažinti, kad atsakovas UAB „TELE-3“ 2011 m. rugsėjo 21 d. TV3 laidoje „Akistata“ bei internetiniame tinklapyje www.tv3play.lt – laidoje „Akistata Serija 4“ demonstruodamas ieškovės A. J. fotonuotraukas (laidos 17 min. 11 sek., 17 min. 15 sek., 17 min. 20 sek., 17 min. 22 sek., 19 min. 45 sek., 28 min. 1 sek.) be jos sutikimo pažeidė ieškovės A. J. teisę į privatų gyvenimą ir įpareigoti atsakovą UAB „TELE-3“ pašalinti šias fotonuotraukas iš interneto tinklalapyje www.tv3play.lt skelbiamos televizijos laidos „Akistata“; 5) priteisti ieškovei A. J. iš atsakovų UAB „TELE-3“, J. D. ir V. B. solidariai – 30 tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimo, 6) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo šios civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė teigė, kad laidos rengėjai be jos sutikimo ir perspėjimo atvyko į jai priklausančią gyvenamojo namo teritoriją, vykdė jos filmavimą, persekiojo ją po visą teritoriją (tuo pažeisdami Visuomenės informavo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą), iš esmės privertė atsakinėti į jų užduodamus klausimus, tuo pažeisdami jos teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Laidoje taip pat buvo demonstruojamos nuotraukos, kuriose yra ieškovės atvaizdas, be jos sutikimo, tuo atsakovas pažeidė jos teisę į atvaizdą.

Ieškovė nurodė, kad nurodytus ieškinyje duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei žemina jos garbę ir orumą, paskleidė visi trys atsakovai. Atsakovės J. D. ir V. B. šiuos duomenis paskleidė duodamos interviu atsakovo UAB „TELE-3“ laidoje. Viešosios informacijos skleidėjas juos pakartojo ir pateikė kaip savo patikrintus bei nustatytus tikruosius faktus (jie rašytine forma viešai paskelbti TV3 tinklalapyje, o televizijos laidoje ją išsakė laidos vedėjas K. K.). Ieškovė nurodė, kad atsakovas UAB „TELE-3“ nuo pat pradžių buvo itin neobjektyvus, šališkas ir nesąžiningas. TV3 laidos „Akistata“ ji buvo nufilmuota sekmadienį, nedarbo dieną. Apie būsimą filmavimą ieškovė nebuvo nei įspėta, nei kitaip informuota. TV3 laidos „Akistata“ filmavimo grupės buvo užklupta netikėtai. Į privačią teritoriją TV3 laidos „Akistata“ filmavimo grupė įsiveržė be leidimo ar sutikimo taip užklupta visiškai nepasiruošusi, nesusitvarkiusi, su darbine apranga, kas papildomai sukėlė emocinį šoką ir stresą. TV3 laidos „Akistata“ filmavimo grupės veiksmai buvo itin nekorektiški, jais buvo siekiama ne gauti jiems reikalingos informacijos ar išklausyti nuomonę, o stengiamasi pasinaudojant netikėtumu ir psichologiniu spaudimu „priblokšti“ ją ir, išvesti iš psichologinės pusiausvyros, tam, kad visas veiksmas vyktų jau pagal iš anksto atsakovo surežisuotą scenarijų. Atsakovas, naudodamasis dėl netikėtumo ieškovės patirtu sutrikimu bei stresu, naudojo puolamąją taktiką bei pateikė tik atrinktus klausimus, dėl kitų atsakovui nurodytų faktinių aplinkybių laidoje sudarydamas įspūdį, kad tai nustatyti realūs faktai, su kuriais ji sutinka ar nieko negali paaiškint. Tokiu būdu buvo pažeista jos teisė į privatų gyvenimą, paskleisti duomenys yra neatitinkantys tikrovės bei žeminantys jos garbę ir orumą, įgijo teisę į jai padarytos neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas UAB „TELE – 3“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo (b.l. 104). Atsakovas prašo panaikinti šį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia:

1) Ieškovei kreipusis į Žurnalistų etikos inspektorių su skundu dėl tikrovės neatitinkančių ir jos garbę bei orumą žeminančių duomenų paskleidimo 2011-09-21 laidoje „Akistata“, Žurnalistų etikos inspektorius savo 2012-06-15 sprendime Nr. SPR-59 konstatavo, kad Ieškovė yra viešas asmuo, viešojo administravimo įgaliojimus turinti valstybės tarnautoja, dirbanti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolėje. Taigi, Ieškovė yra viešasis asmuo, kuris naudojasi gerokai siauresne savo privataus gyvenimo apsauga.

2) Apeliantei šį Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą apskundus Vilniaus apygardos nistraciniam teismui, pastarasis 2013-02-07 sprendimu skundą atmetė ir paliko galioti Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą, tuo jam suteikdamas prejudicinę galią. Vilniaus miesto apylinkės teismas, neatsižvelgė į šiuos kitoje administracinėje byloje nustatytus faktus, netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą.

3) pagal CK 2.24 str. 5 ir 6 d. visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla. Paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Todėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybė galima tik trimis atvejais: a) kai visuomenės informavimo priemonė, paskleisdama apie asmenį duomenis, žinojo arba turėjo žinoti, kad jie neatitinka tikrovės, tai yra kai visuomenės informavimo priemonė buvo nesąžininga; b) kai tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidė visuomenės informavimo priemonės darbuotojai; ir c) kai duomenys, neatitinkantys tikrovės, paskelbti nenurodant juos paskelbusio asmens, tai yra anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako įvardinti juos paskelbusį asmenį. Šiuo atveju nei viena iš minėtų sąlygų, būtinų visuomenės informavimo priemonės atsakomybės atsiradimui neegzistuoja, tai yra visuomenės informavimo priemonė ne tik buvo sąžininga ir atskleidė nuomones reiškiančius asmenis, bet ir jos darbuotojai nebuvo laidoje pateiktų nuomonių šaltiniai.

4) Teismas sprendime įpareigojo apeliantę paskelbti paneigimą TV3 laidoje „Akistata“ paskelbti paneigimą. Toks įpareigojimas yra neįgyvendinamas. Kaip teismo posėdžių metu ne kartą nurodė apeliantas teismui, TV3 eteryje laida „Akistata“ nebėra transliuojama, dėl šios priežasties šios teismo sprendimo dalies neįmanoma įgyvendinti. Teismas, įpareigodamas apeliantę paskelbti paneigimą netransliuojamoje laidoje, pažeidė protingumo principą, todėl toks teismo įpareigojimas yra neteisėtas.

Trečiasis asmuo UAB „TV PRO media“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo (b.l. 91). Trečiasis asmuo prašo panaikinti šį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia tuo:

1) įrodinėjant žinių paskleidimo faktą per visuomenės informavimo priemones, būtina pateikti laidų įrašus ir stenogramas. Laidų įrašai reikalingi todėl, kad jų pagalba galima būtų patikrinti ginčijamų citatų tikslumą. Stenogramos pateikiamos tikslu nustatyti citatose esančius duomenis, žinias atribojant nuo nuomonės visos laidos kontekste. Nagrinėjant šią bylą teismas nereikalavo nei laidų įrašų, nei stenogramų. Teismas tiesiog įpareigojo vieną iš atsakovų paneigti visas nurodytas citatas, nepatikrinęs ir neišsiaiškinęs, ar jos atitinka laidoje išsakytus teiginius, o taip pat nenurodęs, kur jose yra neteisingi duomenys, kuriuos, teismo nuomone, reikia paneigti. Dėl šios priežasties, tretysis asmuo mano, kad teismas nesilaikė reikalavimo patikrinti reikalaujamų citatų tikslumo ir autentiškumo, neatribojo jose esančių duomenų ir nuomonės.

2) CK 2.24 str. 5 d. nurodyta, kad visuomenės informavimo priemonė garbės ir orumo bylose privalo atlyginti neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, o taip pat, kai duomenis paskleidė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis paskleidusį asmenį. Trečiasis asmuo pateikdamas atsiliepimą buvo nurodęs, kad laidoje buvo parodytas laidos dalyvių interviu, t.y. buvo parodytas žurnalistų pokalbis, kur žurnalistas atstovauja žiūrovui ir laidos dalyvių klausinėja, kas domintų laidos žiūrovą. Tokiame pokalbyje faktus, mintis, nuomones dėsto žurnalisto kalbinami asmenys, o žurnalistas tik pateikia šiuos laidos dalyvių teiginius apibendrinančias išvadas arba pateikia savo nuomonę, neiškreipdamas interviu davusio asmens duomenų prasmės. Tokia pokalbio forma vadinama interviu, kurio esmė yra išsamiai paaiškinta LAT 2000-03-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2000. Šiuo atveju visi A. J. pateiktose citatose esantys teiginiai bei nuomonės dėstomi laidos dalyvių, t.y. V. B. ir J. D., kurios nėra susaistytos jokiomis sutartimis nei su UAB „Tele-3“, nei su UAB „TV PRO media“.

3) Nagrinėjant bylą teisme, V. B. ir J. D. nesiginė savo pasakytų teiginių autorystės, t.y. neneigė, kad buvo ir yra paskleistų duomenų bei nuomonių šaltinis. Jų teigimu, laidos vedėjai joms nedarė jokios įtakos ar poveikio. Nagrinėjant bylą jos abi teigė, kad žurnalistus pakvietė savo iniciatyva. Taigi A. J. ginčijamus duomenis (jeigu jie laikytini duomenimis) paskleidė V. B. ir J. D., todėl tik iš šių atsakovių ir buvo galima reikalauti įrodinėti jų teiginių atitikimą tikrovei, o, neįvykdžius šio reikalavimo, neturtinės žalos atlyginimo.

4) Teismas neatkreipė dėmesio, kad iš esmės šis klausimas jau buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A - 1304/2012, o taip pat Žurnalistų etikos inspektoriaus 2012-06-15 sprendime Nr. SPK-59. Iš sprendimo matyti, kad teismas šių dokumentų nenagrinėjo, todėl nenustatė, kad viešosios informacijos skleidėjas ir rengėjas, t.y. nei UAB „Tele-3“, nei UAB „TV PRO media“, negali atsakyti už ginčo teiginiuose paskleistą informaciją, jeigu žinoma, kas šią informaciją paskleidė interviu forma.

5) Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendime nurodė, kad šešis kartus televizijos laidoje ieškovės nuotraukos buvo parodytos be pagrindo, nes tokių nuotraukų demonstravimas be asmens sutikimo pažeidžia asmens teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. Teismas taip pat konstatavo, kad UAB „Tele-3“ pažeidė CK 2.23 str. reikalavimus. Su tokias teismo argumentais trečiasis asmuo nesutinka, nes demonstruodami A. J. atvaizdą laidos metu, laidos rengėjai nesiekė pažeminti ieškovės. Informuodami visuomenę apie šeimos turtinio pobūdžio konfliktą, laidos rengėjai negalėjo neparodyti konfliktuojančių asmenų. Tokiu atveju laida būtų netekusi tikslumo ir būtų pažeistas laidos bei konflikto dalyvių teisės, kadangi žiūrovams būtų neaišku apie kokius asmenis yra kalbama laidoje. Šeimynines nuotraukas laidos rengėjams pateikė ir demonstravo kiti atsakovai byloje. UAB „Tele-3“ tik parodė žiūrovams epizodą apie nuotraukų demonstravimą, t.y. paviešino nuotraukų demonstravimo faktą, kas matyti iš laidos filmuotos medžiagos. Be to, tai buvo V. B. ir J. D., o ne ieškovės, šeimyninės nuotraukos. Jų demonstravimas turėjo tikslą parodyti gerus giminiškus santykius, buvusius praeityje. Šiose nuotraukose atvaizduotas ne vien ieškovės atvaizdas, o ieškovė kartu su kitais savo šeimos nariais, kurie tokias nuotraukas demonstruoti ne tik davė savo sutikimą, tačiau patys savo iniciatyva jas rodė žurnalistams.

6) Teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovės privatus gyvenimas yra neatsiejamai susijęs su atsakovių privačiu gyvenimu, todėl kaip nors techniškai atskirti ieškovės ir atsakovių privatumo ribas praktiškai neįmanoma. Sekant šia logika, jokių konfliktuojančių šalių atvaizdų nebūtų galima iš viso demonstruoti.

7) Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad A. J. priskirtina viešųjų asmenų kategorijai, tačiau nurodė, kad nebuvo pagrįsto visuomenės intereso žinoti apie ieškovės privataus gyvenimo detales, o taip pat, kaip galima suprasti iš teismo sprendimo, visuomenės informavimo priemonė neveikė sąžiningai. Trečiasis asmuo mano, kad teismas A. J. ir kitų atsakovių konflikto nelaikė konfliktu, turinčiu viešąjį interesą. Trečiasis asmuo su tokiu teismo konstatavimu nesutinka. Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. nurodo, kad informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skleidžiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčius šio asmens gyvenimo faktus ar asmenines savybes.

8) Ieškovei A. J. taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 15 str., kurio 1 d. 5 p. nurodyta, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba. Šio įstatymo reikalavimus laidos rengėjai supranta, kad net ir spręsdamas buitinius konfliktus, valstybės tarnautojas turi nepažeisti etikos ir būti sąžiningas. UAB „TV PRO media“ nuomone, ieškovės elgesys, sprendžiant buitinius konfliktus, parodė, kad turtinio pobūdžio ginčo sprendimo būdai peržengia ieškovei taikytinus etikos standartus.

9) Teismas neteisingai išsprendė A. J., kaip viešojo asmens, neturtinės žalos klausimą, kadangi viešasis asmuo pagal LAT praktiką nesinaudoja garbės ir orumo bei privataus gyvenimo apsauga tokia apimtimi, kokia naudojasi privatūs asmenys. Dėl viešojo asmens pakantumo kritikai ir kritikos ribų pasisakyta LAT 2009-04-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009, LAT 2002-09-09 nutartyje Nr. 3K-3-973/2002, LAT 2000-10-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 964/2000 ir kt. Net ir konstatavus, kad padaryti viešojo asmens garbės ir orumo ar privataus gyvenimo pažeidimai, pagal LAT praktiką paprastai tokių asmenų teisių apgynimui užtenka vien pažeidimo konstatavimo fakto, todėl neturtinė žala yra nepriteisiama.

10) neturtinė žala A. J. neįrodyta, nors neturtinės žalos įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui.

11) ieškovės pateiktose citatose nėra atskirti faktai, nuomonės ir išvados, todėl citatų paneigimas neatitinka įstatymų reikalavimų ir neparodo ginčo esmės. Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 2 d. ir LAT 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 17 p. nurodyti reikalavimai paneigimo tekstui. Teismų praktikoje garbės ir orumo bylose, sprendžiant žinių paneigimo klausimą, teismas pats turi suformuluoti paneigimo tekstą, jeigu jo nesuformuluoja ieškovas. Žinios citatų forma gali būti paneigiamos tik tuo atveju, jeigu paneigiamomis citatomis neiškreipiama visos laidos prasmė. Paneigimo teksto nesuformulavo nei ieškovė, nei teismas, todėl aukščiau nurodyti įstatymo bei teismų praktikos reikalavimai yra pažeisti.

12) Teismui buvo žinoma, kad bylos nagrinėjimo metu UAB „Tele-3“ laidos „Akistata“ nebetransliuoja. Tokios laidos UAB „TV PRO media“ nebekuria. Dėl šių priežasčių reikalavimas paskelbti paneigimą per šią laidą yra realiai neįvykdomas. Toks reikalavimas suformuotas J. D. ir V. B.. Šie asmenys apskritai neturi savarankiškos prieigos prie visuomenės informavimo priemonės, t.y. transliuotojo, todėl jokių duomenų ar tekstų kitaip negu laidos metu savarankiškai pateikti negali.

Šalies argumentai

5) Apelianto UAB „TELE-3“ teiginiai, kad laida „Akistata“ yra tik nuomonių laida, kurioje laidos dalyviams buvo leista išsakyti savo nuomonę, visiškai neatitinka tikrovės. Jau anonse apeliantas nieko nekalba apie dalyvių nuomones, o nurodo apie jo dėka paaiškėjusią (t. y. atsakovo nustatytą) tiesą, kurią įvardija kaip baisią, bei apelianto nustatytus neva realius faktus apie mano nusikalstamą bei neetišką veiklą. Pačioje laidoje laidos vedėjas K. K. taip pat pateikia savo išvadas apie neva nustatytus faktus.

6) TV3 laidoje „Akistata“ nebuvo nagrinėjama ieškovės, kaip viešojo asmens veikla, kaip nors susijusi su jos tarnybinių funkcijų atlikimu. Ieškovė Valstybės kontrolėje neužima vadovaujančių pareigų, dirba Valstybės kontrolės 4-ojo audito departamento vyresniosios valstybinės auditorės pareigose, todėl jos vieša veikla susijusi tik su ieškovės kaip valstybės tarnautojos pareigų vykdymu. TV3 laidoje paskleista informacija neturi nieko bendro su ieškovės, kaip valstybės tarnautojos vykdomomis funkcijomis.

7) Apeliantas privalėjo žinoti, kad jo paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Jis tai privalėjo sužinoti, jei būtų įvykdęs Visuomenės informavimo įstatymo (ypač 22 straipsnio 8 dalies) jam priskirtas pareigas elgtis objektyviai ir nešališkai, patikrinti skelbiamus kaltinimus. Todėl egzistuoja šis CK 2.24 straipsnio 5 dalyje numatytas pagrindas visuomenės informavimo priemonės atsakomybei atsirasti.

8) Apeliantas taip pat buvo nesąžiningas, nes jo paskleista informacija nėra susijusi su siekiu informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriais visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (LAT 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3193/2009). Paskleista informacija susijusi su asmenų tarpusavio privačiu ginču, o ne viešojo asmens veikla. Todėl taikytinas ir CK 2.24 straipsnio 6 dalyje numatytas pagrindas visuomenės informavimo priemonės atsakomybei atsirasti. Taigi, egzistuoja bent trys pagrindai, kurių kiekvieno buvimas yra pakankamas apelianto UAB „TELE-3“ kaip visuomenės informavimo priemonės atsakomybei atsirasti.

9) Tai, kad laida „Akistata“ TV3 televizijoje nebėra transliuojama, nėra jokia kliūtis teismo sprendimo įgyvendinimui. TV3 ir toliau vykdo savo veiklą. Ieškovė mano, kad apeliantas teismo sprendimą privalo įgyvendinti paskelbdamas paneigimą analogiško pobūdžio TV3 laidoje, transliuojamoje analogišku transliuotai laidai „Akistata“ laiku.